Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

nuteistajam A. V. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) ir jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko R. A. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. bausmę atlieka pagal: Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 187 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą, 146 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 289 straipsnį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

2024 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė Institucijos teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia – 2001 m. lapkričio 23 d.), tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Kaip minėta, svarbu nustatyti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Materialiųjų kriterijų vertinimui itin didelę reikšmę turi nuteistojo A. V. 2024 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatytos aplinkybės, kadangi joje atsispindi tiek nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek išskiriamos dar koreguotinos sritys. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Šiuo atveju nuteistojo A. V. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę nuo 2024 m. spalio 24 d. atlieka paprastoje grupėje. Atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė rizika bei nustatyta didelės žalos rizika asmenims, esantiems laisvėje, kas teisėjų kolegijos vertinimu dar rodo išlikusį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis padarė išvadas bei iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas.

Sprendžiant apie iki gyvos galvos nuteisto asmens pokyčius, susijusius tiek su jo asmenybe, tiek su požiūriu į nusikalstamą veiką ir skirtą bausmę bei kitus aspektus, itin svarbūs yra tokiam asmeniui išskiriami kriminogeniniai veiksniai, galintys lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Nagrinėjamu atveju A. V. išskirti 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių jis savo elgesiu negali panaikinti, ir net 11 dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą (nestabilią) darbo patirtį; neigiamos nuostatos į darbą; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalsti; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; neigiamos nuostatos visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie yra kintami priklausomai nuo nuteistojo elgsenos bausmės atlikimo metu. Nuteistajam taip pat nustatytas tik vienas apsauginis veiksnys – geri santykiai su artimaisiais. Teisėjų kolegijos manymu, šie kriminogeniniai veiksniai, jų kiekis bei santykis su apsauginiais veiksniais rodo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo keisti A. V. skirtos bausmės rūšies į švelnesnę.

A. V. šiuo metu bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad jis subūrė nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Nors ir nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiais A. V. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog A. V. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo metu kelis kartus nuteistajam buvo nustatyta ir žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau dėl netinkamo elgesio, dėl neigiamos nuteistojo elgesio dinamikos, daromų drausmės pažeidimų, ši rizika pakito į blogąją pusę, kas įrodo, kad A. V. požiūris į taisyklių laikymąsi, net ir atliekant bausmę tokį ilgą laiką, yra išlikęs neigiamas. Pažymėtina, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis skatintas tik 4 kartus, o drausmine tvarka baustas net 21 kartą, paskutinį kartą – 2024 m. kovo 1 d. Nors nuobaudos ir negalioja, tačiau jos patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje yra linkęs nepaisyti nustatytos tvarkos, todėl negalima daryti išvados, kad pakeitus laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir suteikus galimybę A. V. po kurio laiko išeiti į laisvę, jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybės, jog praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, nuteistasis vis dar neigia savo kaltę, kaltina teisėsaugos darbuotojus, kurie, pasak nuteistojo, siekė jo nuteisimo.

Net ir nagrinėjant teikimą teismo posėdžio metu nuteistasis išsakė savo poziciją, kad ir kalėjime nuobaudos jam buvo skiriamos, ir į drausmės grupę buvo jis paskirtas bei įtariamas nebūtų nusikaltimų padarymu vien tik siekiant jo neišleisti į laisvę. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo mąstyme ir elgesyje stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, jis yra linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę bei didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose. A. V. pasižymi aukštu pasitikėjimu savimi, turi apie save gerą nuomonę, turi kategorišką požiūrį, dėl ko sunkiai priima kitokią nei jo paties nuomonę, taip pat pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis bei noru valdyti situaciją.

Kaip matyti iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados, A. V. vykdo individualų resocializacijos planą, dalyvauja įvairiose veiklose, užsiėmimuose, iniciatyvose, sporto varžybose. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors A. V. ir vykdo socialinės reabilitacijos planą, tačiau jo vykdymas yra daugiau formalus, nei orientuotas į rezultatą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atsisakė dalyvauti grupinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad dalyvaus tik individualiose konsultacijose. Vėliau šią programą baigė, tačiau nenurodė programos naudos, mano, kad ji jam buvo nereikalinga ir dalyvavo tik dėl to, kad ji nurodyta jo individualiame resocializacijos plane. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis dalyvavo psichologinėje paskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas buvo ugdyti savęs pažinimo įgūdžius, siekiant pozityvių pokyčių asmens mąstyme, elgesyje, emocinėje būsenoje ir gyvenime. A. V. paskaitoje dalyvavo paviršutiniškai, daugiau siekiant asmeninės naudos, nebuvo stebima vidinė motyvacija nuoširdžiai gilintis į dėstomą temą. Darytina išvada, kad nuteistasis nors ir noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau požiūris į programas ir paskaitas, susijusias su gilinimusi į paties asmenybę, emocinę būseną ir pan. yra paviršutiniškas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba, jam siūlomo darbo yra atsisakęs pabrėždamas, kad nori darbo su visomis socialinėmis garantijomis, atlyginimas nebūtų mažesnis kaip minimalus bei darbas turi būti toks, kad nežemintų žmogaus orumo. Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą yra vertinama, jog asmuo bus bedarbis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad iki suėmimo nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra labai maža, nuteistojo teigimu 1986-1996 m. jis dalyvavo profesionaliame (duomenys neskelbtini) sporte, iš ko ir uždirbdavo. Nuo 1995 m. iki suėmimo 2001 m. oficialūs darbai nefiksuoti, A. V. pajamų negauna, nors pagal nuosprendžius nuteistajam viso priteista solidariai atlyginti apie 68 011 Eur, tačiau duomenų apie priteistų žalų atlyginimą nėra, dėl ko sprendžiama, jog nuteistasis nesistengė įvykdyti priteistų žalų nukentėjusiesiems, nors yra išlaikomas ne tik artimųjų, tačiau ir draugų bei pažįstamų asmenų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis bendrauja laiškais ir su kituose kalėjimuose laisvės atėmimo bausmes atliekančiais asmenimis, o asmenys, siejami su nusikalstamu pasauliu, lanko jį ir pasimatymų metu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. V. yra siekiantis savo asmeninės naudos, neatsižvelgdamas į visuomenės bendrojo gėrio imperatyvą. Jo praeities nusikaltimai taip pat grindžia nuteistojo neigiamą požiūrį tiek į bendražmogiškas vertybes, tiek į valstybės įstatymus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo vertinimo metu gauta informacija, kad A. V. (duomenys neskelbtini) kalėjime savo veiksmais daro neigiamą įtaką kitiems asmenims, propaguoja nuteistųjų subkultūrą, o Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, jog 2024 m. gruodžio 10 d. jis oficialiai yra pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtų disponavimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymu. Visi šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys nebuvo pozityvus, jis po paskutiniojo teikimo svarstymo nedėjo pastangų, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama, priešingai – ir toliau darė įstaigos vidaus tvarkos pažeidimus ir net galimai vykdė nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis A. V. bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, buvo skatintas, kad palaiko labai gerus santykius su dukra ir sūnumi, palaiko socialinius ryšius ir su broliu bei kitais giminėmis. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas šioje nutartyje aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs konkrečiu terminu apibrėžtoje perspektyvoje laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra, todėl Institucijos teikimas netenkinamas. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. V. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko R. A. teikimo dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.