Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-4155-505/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-07
Bylos Nr.: eI3-4155-505/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02565-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Daina Kukalienė (pirm.)
Atsakovas: Kauno rajono savivaldybės administracija
Pareiškėjas: J. V., S. V.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4155-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02565-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8; 16.2.1; 55.1.1; 51.5

(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei G. S. D.,

pareiškėjams J. V. ir S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. (šalys nurodomos pagal procesinę padėtį nagrinėjant ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) ir pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl Savivaldybės administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD-1828 teisėtumo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė prašyme, rašytiniuose paaiškinimuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad pareiškėjai Komisijai pateikė 2020 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl Savivaldybės priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD-1828 panaikinimo. Atsakovei 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo įteiktas Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas buvo patenkintas. Komisija konstatavo, jog Savivaldybės administracija nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vilkino priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų, kuriais jie prašė pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Teisės aktuose nustatyto termino, skirto pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pažeidimo faktas sudarė Savivaldybės administracijai galimybę, priimant 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, vadovautis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) l-ojo pakeitimo korektūra Nr. 2, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233, kuria pakeistos Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano l-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ esančių 7 ir 8 punktų sąlygos. Šių pakeitimų pagrindu pareiškėjams taikomi papildomi reikalavimai dėl centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklus) funkcionavimo ne toliau kaip 100 m nuo sklypų, kurių paskirtį ir naudojimo būdą siekiama pakeisti, ribų. Tokiu būdu, vilkinimo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus faktas sudarė atsakovei galimybę priimti pareiškėjams iš esmės nepalankų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą.

Atsakovė su tokia Komisijos išvada nesutinka. Paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija. Minėta byla buvo nutraukta 2020 m. kovo 18 d. teismo nutartimi. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovė 2020 m. kovo 12 d. įsakymu „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo“ Nr. ĮS-587 pradėjo rengti Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ koregavimą, kai atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas ir išvengti esančių ar galimai ateityje kilsiančių teisminių ginčų.

Žemesnės instancijos teismas

Savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo“, koregavimas. Pažymėjo, jog 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. TS-233 Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka suinteresuotųjų asmenų, taip pat ir pareiškėjų, galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Suėjus vieno mėnesio 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 apskundimo terminui ir iš suinteresuotų asmenų negavus jokių prieštaravimų dėl priimto sprendimo, Savivaldybės administracija parengė ir pareiškėjams pateikė 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SD-1828, kuriuo jų prašymus atmetė. Atsakovės nuomone, iki 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 priėmimo, kuriuo buvo išspręstos Bendrajame plane esančių galiojančių sprendinių kolizijos ir spragos, objektyviai negalėjo būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjų pateiktų prašymų. Todėl priešingai, nei konstatavo Komisija, atsakovė negalėjo išspręsti pareiškėjų prašymų per 10-ies dienų terminą po Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo (2020 m. kovo 26 d.), kadangi Komisijos nurodomu momentu dar nebuvo pašalintos Bendrajame plane esančios klaidos. Atsakovė nuolat bendradarbiavo su pareiškėjas, teikė jiems informaciją apie sprendimo priėmimo procedūras bei procesus.

Taip pat pažymėjo, kad teisės aktuose reglamentuojami terminai, per kuriuos turi būti priimtas administracinis aktas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams priklausantys žemės ūkio paskirties sklypai yra nutolę nuo daugiau kaip 100 m nuo centralizuotų nuotekų tvarkymo inžinerinių tinklų, dėl šios priežasties, sklypų naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos negalėjo būti pakeista, kadangi tokiu atveju pareiškėjų prašymų tenkinimas prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams ir kompaktiško užstatymo principui.

Nors Komisija skundžiamame sprendime vertino, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjų prašymus, turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais, galiojusiais nuo 2020 m. kovo 18 d. teismo nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)įsiteisėjimo dienos iki teisės aktuose nustatyto prašymų išnagrinėjimo termino pabaigos, tačiau Komisija nevertino ir ignoravo faktą, kad būtent po administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo buvo atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas, ir tuo pačiu išvengti esančių ar galimai ateityje kilsiančių teisminių ginčų. Taigi, Komisijos sprendime nurodytu laikotarpiu atsakovė neturėjo teisės vadovautis teritorijų planavimo dokumentu iki kol nebuvo išspręstos Bendrajame plane esančių galiojančių sprendinių kolizijos ir spragos, o tuo pačiu ir nagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų. Mano, kad akte, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymus, atsispindi faktinis ir teisinis priimto sprendimo pagrindas, motyvacija bei turinys, priimtas aktas yra aiškus bei atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Atsiliepimas

Pareiškėjai atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu prašė atsakovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 20 d. pateikė atsakovei prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties ir naudojimo būdų pakeitimo. Atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. USD-347, kuriame informavo, kad prašymų tenkinti šiuo metu negali, nes pareiškėjams jau anksčiau buvo atsakyta 2017 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. SD-2592. Šį atsakovės sprendimą pareiškėjai apskundė Komisijai, kuri tenkino pareiškėjų skundo dalį ir minėtą sprendimą panaikino kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio reikalavimų. 2019 m. rugsėjo 9 d. atsakovė priėmė naują sprendimą Nr. USD-629, kuriame informavo pareiškėjus, kad jų žemės sklypams netaikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kad jeigu planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą. Šį sprendimą pareiškėjai taip pat apskundė Komisijai, kuri iš dalies patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino minėtą atsakovės sprendimą. Atsakovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI-11875-428/2019), prašydama panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau 2020 m. kovo 16 d. nuo skundo atsisakė. Pareiškime dėl skundo atsisakymo nurodė, kad paaiškėjo, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija, kurią būtina išspręsti. 2020 m. kovo 18 d. nutartimi teismas bylą nutraukė.

Atsakovė minėtą teisinę koliziją, kuri, jos nuomone, yra reikšminga nagrinėjant šį teisinį ginčą, pastebėjo 2020 m. vasario 17 d., todėl objektyviai galėjo ją pradėti spręsti nedelsiant, ypač tuo atveju, kai teigia, kad turi atlikti Bendrojo plano esmės nekeičiančius pakeitimus. Taigi, delsimas priimti tokį sprendimą beveik 20 savaičių, neatitinka nei gero administravimo principo, nei lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų.

Visi atsakovės veiksmai nagrinėjant pareiškėjų prašymus ne tik neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, bet ir reiškia vilkinimą atlikti viešojo administravimo veiksmus. Pareiškėjai pabrėžė, kad suėjo jau 1,5 metų, kai atsakovė pažeidžia jų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų 2019 m. gegužės 20 d. teiktų prašymų išnagrinėjimą bei apriboja teisėtą interesą - pasinaudoti žemės naudojimo teise taip, kaip teisės aktai, t. y. Bendrasis planas ir jo sprendiniai, numato. Atsakovė teigia, kad laukė 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-233 apskundimo termino pabaigos ir tada priėmė sprendimą dėl pareiškėjų prašymo, tačiau pareiškėjai apie 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. TS-233 nebuvo informuoti iki pat 2020 m. liepos 9 d. sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai mano, kad 20 savaičių trukęs terminas atlikti pakeitimus Bendrojo plano ir jo sprendiniuose, nekeičiant jų esmės, negali būti ignoruojamas ir laikomas teisėtu. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą. Tokį laiko tarpą užtrukęs atsakovės vėlavimas išspręsti pareiškėjų prašymus yra ne tik procedūrinis pažeidimas. Pareiškėjai sutinka su Komisijos teiginiu, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vilkino priimti sprendimą dėl 2019 m. gegužės 20 d. prašymų, kas sudarė atsakovei galimybę priimti iš esmės pareiškėjams nepalankų ir neteisingą sprendimą.

Teisinio aiškumo principas draudžia teisės normas, naujai nustatančias teisinę atsakomybę arba bloginančias asmenų padėtį, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu, taikyti atgal, t. y. iki tam tikro teisės akto įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Komisija teisingai nurodė, kad situacija, kai viešojo administravimo subjekto sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia (be kita ko) pažeidžia pareiškėjų teisėtus lūkesčius.

Šalies argumentai

Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad atsakovė dar 2017 m. juos informavo, kad esminė ir būtina sąlyga, norint pakeisti ginčo žemės naudojimo paskirtį, yra ta, kad toje teritorijoje yra funkcionuojantis centralizuotas vandens tiekimo tinklas ir jis turi būti nutolęs ne toliau kaip 100 m nuo pareiškėjų sklypų ribos. Dėl šios priežasties, 2017 m. šalia sklypų pareiškėjai nutiesė 545,04 m centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso pareiškėjui J. V.), taip įgyvendindami Bendrojo plano 7 punkto sąlygą. Tačiau nuo 2017 m. atsakovė (sprendimais Nr. SD-2592, Nr. USD-347, Nr. USD-629 ir skundžiamu sprendimu Nr. SD-1828) pradėjo taikyti vis skirtingus reikalavimus, nagrinėdama pareiškėjų pateiktus prašymus ir atsisakydama juos tenkinti. 2020 m. liepos 9 d. sprendimą atsakovė argumentuoja pakeistu nauju 2020 m. gegužės 28 d. Bendruoju planu pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ ir nurodo, kad šį kartą sklypams pagal Bendrąjį planą taikomi reikalavimai yra tik 7 ir 8 punktų sąlygos, kurios yra performuluotos ir pateiktos taip: 7 punktas - privaloma sąlyga - centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos; 8 punktas - siekiant efektyviai išnaudoti esamą inžinerinę infrastruktūrą, 100 m atstumu nuo centralizuotų tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai), rekomenduojama nauja urbanizacija, užstatant išorines plėtros teritorijas kompaktiško užstatymo principu, t.y. jeigu sklypas arba jo dalis patenka į esamų tinklų pasiekiamumo zoną, visame sklype galimas paskirties keitimas pagal bendruoju planu numatytą reglamentą, o paklojus naujus tinklus atitinkamai plečiasi tinkų pasiekiamumo zona (100 m nuo esamų tinklų), kurioje galioje U.8 reglamentas, išskyrus U.8 teritorijas, jų dalis, patenkančias į rekreacinio- turistinio (gamtinio pažintinio) potencialo teritorijas, esančias prie Kauno marių - didžiausią rekreacinę vertę turinčio Kauno rajono paviršinio vandens telkinio. Šiose (U.8) teritorijose galioja rekreacinėmis teritorijoms taikytinos veiklos jose sąlygos ir galima tik su rekreacija susijusių pastatų ir įrenginių statyba, jei jie atitinka rekreacinių teritorijų normatyvus bei teisines nuostatas (atstumus nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose.

2020 m. liepos 9 d. sprendime atsakovė nurodė motyvą, kad artimiausi centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai yra nutolę atstumu apie 860 m nuo pareiškėjų sklypų, kas neatitinka U.8 teritorijai taikomų Bendrojo plano 7 ir 8 punktų privalomų sąlygų, kuriose nurodoma jau paminėta privaloma sąlyga - centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos. Pareiškėjų manymu, centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas negali būti priskiriamas kaip privalomas teritorijai, kurioje net nėra atsakovės sukurta tokia infrastruktūra, toks reikalavimas yra perteklinis, kurio nenumato įstatymai nei savivaldybei, nei juo labiau fiziniam asmeniui. Taigi, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. kiekvieną kartą atsakovė, nagrinėdama tą pačią situaciją, ją traktuoja vis kitaip, įtraukdama vis naujų reikalavimų, todėl pastoviai ir sistemingai pažeidinėja pareiškėjų teisę į pagrįsto sprendimo priėmimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai mano, kad jų, kaip žemės sklypų savininkų, nuosavybės teisės buvo pažeistos, atsisakant tenkinti prašymus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nesuteikiant galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti turimu turtu taip, kaip Bendrojo plano sprendiniai numato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020), kuriuo pareiškėjų J. V. ir S. V. skundas patenkintas ir panaikintas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. SD-1828 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėję administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) panaikinimo ir pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 6 d. skundo dėl Savivaldybės administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD-1828 teisėtumo atmetimo, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkino; panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020); pareiškėjų J. V. ir S. V. 2020 m. rugpjūčio 16 d. skundą dėl Savivaldybės administracijos priimto 2020 m. liepos 9 d. individualaus administracinio akto Nr. SD-1828 teisėtumo atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams J. V. ir S. V. dėl sprendimų panaikinimo, 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų S. V. ir J. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nurodė, jog būtent skunde Komisijai yra dėstomi pareiškėjų argumentai, susiję su netinkamu materialinės teisės normų taikymu Savivaldybės administracijai priimant skundžiamą sprendimą – atsisakant tenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės paskirties keitimo, tačiau teismas neįvertino skunde Komisijai pareiškėjų išdėstytų visų administracinio ginčo išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčių argumentų (Nutarties 21 p.). Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių argumentų dėl atsakovo veiksmų/neveikimo teisėtumo nenagrinėjant pareiškėjų prašymų anksčiau, kaip minėjo atsakovas savo 2020 m. gegužės 7 d. rašte – dėl prašymų nagrinėjimo sustabdymo, ir nevertino, ar suderinami buvo šie atsakovo veiksmai su Viešojo administravimo įstatymo normų ar viešojo administravimo principų reikalavimais ((Nutarties 22 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui J. V. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjams J. V. ir S. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos Nr. AG1-98/09-2019 b. 1. 44 - 51).

Pareiškėjai 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymus Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui (registruoti Nr. PK-1-201, Nr. PK-1-202, Nr. PK-1-203, Nr. PK-1-204) (Komisijos bylos Nr. AG1-148/09-2019 b. 1. 27-30), kuriais prašė pakeisti minėtų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą iš naudojimo paskirties - žemės ūkio, naudojimo būdo - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, į naudojimo paskirtį - kitos paskirties žemė, naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bei nustatyti žemės sklypo ir vidutinę rinkos vertę. Taip pat pareiškėjas J. V. Savivaldybės administracijai pateikė 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo, kuriame pateikė paaiškinimus, kodėl sklypų paskirtis ir naudojimo būdas turėtų būti keičiami pagal pareiškėjų prašymus (Komisijos bylos Nr. AG1-148/09-2019 b. 1. 24-26).

Savivaldybės administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, skundžiamu 2020 m. liepos 9 d. sprendimu paaiškino, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Kauno savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo“, galiojančiose sprendiniuose yra kolizija ir spraga. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo“, koregavimas. Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūroje Nr. 2 nurodoma, kad siekiant didesnio aiškumo, Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo aiškinamojo rašto 6.2 poskyryje, Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros 2 priede, buvo ištaisytos spragą ir koliziją sąlygojančios nuostatos, atitinkama koreguota informacija galioja ir taikoma grafinei bendrojo plano daliai, nekeičiant Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo ir Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros sprendinių, o juos papildant konkretizuojančia informacija brėžinių pastabose. Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūra Nr. 2, iš esmės nekeičiant galiojančio Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo ir jo korektūros sprendinių, buvo detalizuota Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių aiškinamojo rašto Nr. 6.2 poskyryje „Gyvenviečių sistema ir plėtros teritorijų formavimas“ esanti pastraipa, Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (Ml:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ esanti 8 punkto pastaba bei Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (Ml:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „Papildomos sąlygos pastabos“ esanti 7 punkto pastaba, juose įvardijant pagrindinius centralizuotus tinklus, pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo tinklus. Savivaldybės administracija taip pat nurodė, jog vertinant pareiškėjų prašymus pakeisti sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo atsižvelgta ir į prie prašymų pateiktas UAB „Giraitės vandenys“ 2019 m. rugsėjo 26 d. pažymas Nr. SPR-061, Nr. SPR-062, Nr. SPR-063, Nr. SPR-064, kuriose nurodyta, kad artimiausi centralizuoti nuotekų tvarkymo bei nuvedimo tinklai yra nutolę atstumu apie 860 m nuo pareiškėjų žemės sklypų, kas neatitinka U.8 teritorijai taikomų 7 ir 8 punktų privalomų sąlygų. Šiose sąlygose, kaip minėta, nurodoma, kad centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas yra privalomas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos. Kadangi nurodyti privalomi 7 ir 8 punktų reikalavimai nėra įgyvendinti, 2020 m. liepos 9 d. sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus.

Nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste pažymėtina, kad pirmas sprendimas, kuriuo Savivaldybės administracija išsprendė pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d. (Nr. USD-347 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“), tačiau pareiškėjams jį apskundus Komisijai, minėtas Savivaldybės administracijos sprendimas Komisijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 21R1- 166(AGl-98/09-2019) buvo panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų (Komisijos bylos Nr. AGI-98/09-2019 b. 1. 12, 55-64). Savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei parengė 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą (Nr. USD-629 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“). Pareiškėjai, nesutikdami su Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. USD-629, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21Rl-246(AGl-148/09-2019) Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. USD-629 panaikino kaip nepagrįstą (Komisijos bylos Nr. AG1-148/09-2019 b. 1. 17-19, 106-119). Nesutikdama su Komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21Rl-246(AGl-148/09-2019), Savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtą Komisijos sprendimą. Teismui priėmus skundą nagrinėti, Savivaldybės administracija 2020 m. kovo 16 d. pateikė atsisakymą nuo pareikšto skundo, kurį teismas priėmė bei 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė (Komisijos bylos Nr. AG1-148/09-2019 b. 1. 122, 125-126).

Teismas pripažįsta, jog susiklostė tokia teisinė situacija, kad Savivaldybės administracijai atsisakius nuo teismui pateikto skundo, liko neišspręsti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymai, todėl Savivaldybės administracijai kilo pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikydamasis visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

Atsakovė prašo panaikinti Komisijos sprendimą, nes Komisija nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nagrinėdama pareiškėjų prašymus, turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais, galiojusiais nuo 2020 m. kovo 18 d. teismo nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)įsiteisėjimo dienos iki teisės aktuose nustatyto prašymų išnagrinėjimo termino pabaigos, tačiau Komisija nevertino ir ignoravo faktą, kad būtent po administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo buvo atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, su tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas, ir tuo pačiu išvengti esančių ar galimai ateityje kilsiančių teisminių ginčų. Taigi, Komisijos sprendime nurodytu laikotarpiu atsakovė neturėjo teisės vadovautis teritorijų planavimo dokumentu iki kol nebuvo išspręstos Bendrajame plane esančių galiojančių sprendinių kolizijos ir spragos, o tuo pačiu ir nagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

Aptartas Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau –ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 12 23 iki 2021 11 05), nustatantis pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas.

Pagal šio Aprašo 10 punktą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Šiuo nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti. Apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo (Aprašo12 punktas).

Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, būtent savivaldybės administracijos direktoriui suteikta kompetencija priimti sprendimus (ne)pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus).

Byloje duomenų, kad pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. Savivaldybės administracijai pateikti prašymai turėjo trūkumų ir dėl to, vadovaujantis Aprašo 11 punktu, jiems buvo nustatytas terminas šiuos trūkumus pašalinti, nėra. Todėl laikytina, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. Savivaldybės administracijai pateikė visus Aprašo 11 punkte nurodytus privalomus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, pagal Aprašo nuostatas, sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui, t. y. šiuo atveju iki 2019 m. birželio 3 d.

Kaip jau nustatyta, pirmasis sprendimas, kuriuo Savivaldybės administracija išsprendė pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d. (t. y. 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. USD-347 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“), tačiau pareiškėjams jį apskundus Komisijai, minėtas Savivaldybės administracijos sprendimas Komisijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 21R1-166(AG1-98/09-2019) buvo panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų (Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 12, 55–64). Savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei priėmė 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą (t. y. 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. USD-629 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“). Pareiškėjai, nesutikdami su Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. USD-629, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21Rl-246(AG1-148/09-2019) Savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. USD-629 panaikino kaip nepagrįstą (Komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 17–19, 106–119). Nesutikdama su Komisijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-246(AG1-148/09-2019), Savivaldybės administracija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti minėtą Komisijos sprendimą. Visgi Savivaldybės administracija pateikė atsisakymą nuo pareikšto skundo, kurį teismas priėmė ir 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarčiai įsiteisėjus 2020 m. kovo 26 d. pagal Aprašo 12 punkto nuostatas savivaldybės administracijos direktorius turėjo pareigą priimti sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo ir Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau iki 2020 m. balandžio 9 d. šios pareigos nevykdė. Kadangi jokio Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo iki nurodytos datos pareiškėjai negavo, todėl 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu paaiškinti kodėl vis dar neišnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. pateikti prašymai Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui (registruoti Nr. PK-1-201, Nr. PK-1-202, Nr. PK-1-203, Nr. PK-1-204) (Komisijos bylos Nr. AG1-151/10-2020, b. 1. 53).

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, 2020 m. gegužės 7 d. raštu Nr.SD-1109 „Dėl Urbanistikos skyriaus atsakymo nepateikimo į teiktus prašymus“, nurodė, jog pareiškėjams yra žinoma, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 - ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 -ojo pakeitimo tvirtinimo“, galiojančiuose sprendiniuose yra kolizija.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. ĮS-587 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo“ pradėjo rengti Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“ koregavimą, kai atliekami Bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, tikslu išspręsti Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas, ir tuo pačiu išvengti esančių ar galimai ateityje kilsiančių teisminių ginčų.

Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimtas atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atsisakymas nuo pareikšto skundo ir administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d.

Informavo, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2020 m. kovo 12 d. priėmus įsakymą Nr. ĮS-587 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo“, buvo pradėtas rengti „Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimas“. Šio rašto pateikimo dienai Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo procedūra nėra baigta, Bendrojo plano korektūrų svarstymas numatytas 2020 m. gegužės 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Atsižvelgdama į tai, kad dar nėra išspręstos Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius iki Kauno rajono savivaldybės taryba priims sprendimą dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo sustabdė pareiškėjų pateiktų 2019 m. gegužės 20 d. d. prašymų Nr. PK-1-201, PK-1-202, PK-1-203, PK- 1-204 nagrinėjimą, ir kuriuo nagrinės išsprendus Bendrajame plane galiojančių sprendinių kolizijas bei pateks pareiškėjams atsakymus (Komisijos bylos Nr. AG1-151/10-2020, b. 1. 54).

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Savivaldybės administracijos sprendimas dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų buvo priimtas tik 2020 m. liepos 9 d., t. y. praleidus Apraše nustatytą 10 darbo dienų terminą ir bendrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau - Prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatytą asmenų prašymų nagrinėjimo 20 darbo dienų terminą. Taip pat byloje nėra duomenų ir atsakovė neteigia, jog buvo priėmusi sprendimą dėl prašymų nagrinėjimo termino pratęsimo dar 20 dienų, vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 26 punktu.

VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 09 01) 27 straipsnyje, numatančiame administracinės procedūros sustabdymo pagrindus, numatyta, kad jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje. Kai šie asmenys pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti arba jeigu per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje išsiuntimo dienos negautas jų atsakymas dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje, administracinė procedūra atnaujinama (1 dalis); jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama (2 dalis); sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdomi ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyti terminai. Administracinę procedūrą atnaujinus, jai nustatyti terminai atnaujinami (3 dalis); apie sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą ir apie sprendimą ją atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu informuojamas asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra (4 dalis); jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo (5 dalis).

LVAT yra išaiškinęs, kad administracinės procedūros sustabdymas VAĮ 27 straipsnyje nustatytu pagrindu ar kitais šiame ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais yra administracinio sprendimo priėmimo klausimo atidėjimas neapibrėžtam laikui dėl to, kad yra teisės aktuose nustatytos kliūtys priimti administracinį sprendimą (LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1218/2014).

Teismas konstatuoja, kad atsakovės Savivaldybės 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr.SD-1109 „Dėl Urbanistikos skyriaus atsakymo nepateikimo į teiktus prašymus“ nebuvo įvardytos aplinkybės, kurios sudarytų tokio stabdymo pagrindus, numatytus VAĮ 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų prašymų išsprendimas niekaip negalėtų pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinio statuso, prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų turinyje nėra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, todėl akivaizdu, kad dėl pareiškėjų prašymų atsakovas administracinį sprendimą privalėjo priimti per 10 darbo dienų nuo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties įsiteisėjimo (2020 m. kovo 26 d.) dienos (Aprašo 12 punktas), tačiau nepagrįstai jų nagrinėjimą sustabdė.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas (aprašo 10 punktas).

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2021 01 01) numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos aiškinamos taip, kad, jei būtina atlikti žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo pakeitimą, reikalinga: 1) laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2) keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, 3) kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

Vadinasi, keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2171-415/2021).

Esminis pareiškėjų argumentas šioje byloje, kuriuo jie grindžia skundžiamo Savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtumą, yra tai, jog atsakovė nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 9 d. vilkino priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymų. Pareiškėjai teigia, ir Komisija 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020) konstatavo, jog teisės aktuose nustatyto termino, skirto pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pažeidimo faktas sudarė Savivaldybės administracijai galimybę, priimant 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, vadovautis Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūra Nr. 2, kuria pakeistos Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (Ml:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ 7 ir 8 punktų sąlygos. Tokiu būdu, pareiškėjams tapo privalomi papildomi reikalavimai dėl centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriant vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklus) funkcionavimo ne toliau kaip 100 m nuo žemės sklypų, kurių paskirtį ir naudojimo būdą siekiama pakeisti, ribų. Pareiškėjų nuomone, vilkinimo (stabdymo) išnagrinėti 2019 m. gegužės 20 d. prašymus faktas sudarė atsakovei galimybę priimti jiems iš esmės nepalankų ir neteisingą, VAĮ reikalavimų neatitinkantį, sprendimą. Pareiškėjai įsitikinę, kad nagrinėjamu atveju, centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas negali būti priskiriamas kaip privalomas, nes yra perteklinis reikalavimas, kurio kaip privalomos pareigos įgyvendinti nenumato įstatymai nei savivaldybei, nei juo labiau fiziniam asmeniui, nes Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatose aiškiai nurodyta, kad asmenims galima turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą priimti yra įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Kaip matyti iš skundžiamo Savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimo turinio, atsisakymas tenkinti pareiškėjų 2019 m. gegužės 20 d. prašymus, t. y. (duomenys neskelbtini)esančių sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtį ir naudojimo būdą, motyvuojamas tuo, kad sklypai neatitinka Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ nustatytų privalomos p. 7 ir p. 8 punktų sąlygų.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 patvirtintoje Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūroje Nr. 2 (toliau - Korektūra Nr. 2) atitinkamai Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ nustatyta p. 7 pastaba performuluota išdėstant ją taip - „p. 7 - privaloma sąlyga - centralizuotų inžinerinių tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai) funkcionavimas ne toliau kaip 100 m nuo sklypo ribos. Ši nuostata netaikoma linijinių struktūrų teritorijose, kur centralizuotų inžinerinių tinklų nėra“.

Korektūra Nr. 2 atitinkamai performuluota ir Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „papildomos sąlygos, pastabos“ esanti p. 8 pastaba išdėstant ją taip - „p. 8 - siekiant efektyviai išnaudoti esamą infrastruktūrą, 100 m atstumu nuo centralizuotų tinklų (pagrindiniais išskiriami vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai), rekomenduojama nauja urbanizacija užstatant išorines plėtros teritorijas kompaktiško užstatymo principu, t. y. jeigu sklypas arba jo dalis patenka į esamų tinklų pasiekiamumo zoną, visame sklype galimas paskirties keitimas pagal bendruoju planų numatytą reglamentą, o paklojus naujus tinklus atitinkamai plečiasi tinklų pasiekiamumo zona (100 m nuo esamų tinklų), kurioje galioja U.8 reglamentas, išskyrus U.8 teritorijas, jų dalis, patenkančias į rekreacinio-turistinio (gamtinio pažintinio) potencialo teritorijas, esančias prie Kauno marių - didžiausią rekreacinę vertę turinčio Kauno rajono paviršinio vandens telkinio. Šiose (U.8) teritorijose galioja rekreacinėms teritorijoms taikytinos veiklos jose sąlygos ir galima tik su rekreacija susijusių pastatų ir įrenginių statyba, jei jie atitinka rekreacinių teritorijų normatyvus bei teisines nuostatas (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose“ (Komisijos bylos Nr. AG1-151/10-2020, b. 1. 23 -31).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 01 01 iki 2020 09 01) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 straipsnio) imperatyvų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, prašomo panaikinti sprendimo turinį, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovė laiku ir tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y. nenurodė pareiškėjų žemės sklypų faktinės situacijos, neatliko pareiškėjų prašymų faktinių aplinkybių vertinimo, nenurodė teisinio reglamentavimo, argumentų, pagrindžiančių paaiškėjusių Kauno savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo patvirtinimo“, galiojančiose sprendiniuose kolizijos ir spragos turinį (2020 m. kovo 16 d. pareiškime „Dėl skundo atsisakymo administracinėje byloje Nr. eI-11875-428/2019 taip pat nėra nurodyta kolizijos esmė), centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų sąlygos privalomumo iki Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Nr. 2, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, todėl iš prašomo panaikinti sprendimo argumentų pareiškėjams nėra aišku, kodėl centralizuotas nuotekų tvarkymo tinklas gali būti priskiriamas kaip privalomas teritorijai, kurioje net nėra atsakovės sukurta tokia infrastruktūra, kodėl jie pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį neturi galimybės keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą pagal 2019 m. gegužės 20 d. prašymus individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.

Teismas pažymi, jog žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo paneigimas būtų galimas tik, jei tai draudžia teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriais remiantis ir turėtų būti atmetami asmenų prašymai dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (ų) pakeitimo, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nurodyta, „kad „Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano I-ojo pakeitimo korektūroje Nr. 2“ nurodoma, kad siekiant didesnio aiškumo Bendrojo plano I-ojo pakeitimo aiškinimo rašto 6.2 poskyryje Bendrojo plano I-ojo pakeitimo korektūros 2 priede buvo ištaisytos spragą ir koliziją sąlygojančios nuostatos, atitinkamai koreguota informacija galioja ir taikoma grafinei bendrojo plano daliai nekeičiant Bendrojo plano I-ojo pakeitimo ir Bendrojo plano I-ojo pakeitimo korektūros sprendinių, o juos papildant konkretizuojančia informacija brėžinių pastabose“. Teismo įsitikinimu, nuosavybės teisių ribojimas turi būti aiškiai bei konkrečiai apibrėžtas įstatymu, taip pat būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves.

Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo; proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje A. prieš Sweden, pareiškimo Nr. 35179/97, 54 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Apibendrindamas aptartą faktinę ir teisinę situaciją teismas pažymi, kad ginčijamame akte esantys argumentai dėl sklypų patekimo į U8 teritoriją, kuriai taikomi Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo korektūros Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų sprendinių brėžinyje (M1:50 000) pagrindinių reglamentų lentelės stulpelyje „Papildomos sąlygos, pastabos“ nurodyti privalomi reikalavimai p. 7 ir p.8 punktų reikalavimai, nors ir yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, tačiau faktiškai nebuvo pagrįsti. Taigi skundžiamas aktas priimtas nesilaikant gero administravimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai ir argumentai), todėl tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti prašomo panaikinti individualaus administracinio akto trūkumai pripažintini esminiais, o tai reiškia, jog administracinis aktas turi būti pripažintas nepagrįstu bei panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), todėl atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 21R1-168(AG1-151/10-2020), kuriuo buvo panaikintas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. SD-1828 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė