- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-229-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. S.
1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10. (S)
2009 m. gegužės 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 187 str. 3 d. – dvidešimčiai parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš A. S. D. K. priteista 300 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 6 d., laikotarpiu nuo 13 iki 14 val., išdaužė D. K. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į minėtą automobilį ir iš jo pagrobė 800 litų vertės automobilinį CD grotuvą ALPINE. Tokiu būdu A. S. pagrobė D. K. priklausančio turto už 800 litų bei sugadino svetimo turto už 300 litų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. teigia, kad byloje yra daug pažeidimų, be to, teisėja jį teisė jau antrą kartą ir teismo posėdyje aiškiai pasakė, kad ji jam visiškai abejinga, neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir į tai, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prisipažino kaltu bei nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios už jai padarytą žalą. Šių aplinkybių teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad automagnetola nukentėjusiajai buvo grąžinta. Nukentėjusioji dėl išdaužto automobilio stiklo pareiškė 300 litų civilinį ieškinį, kurį nuteistasis pažadėjo atlyginti. Nuteistasis skunde nurodo, kad apeliaciniame teismo posėdyje pateiks įrodymus, jog nukentėjusiajai žalą atlygino visiškai ir nukentėjusioji jam pretenzijų neturi. Nuteistasis A. S. nurodo, kad teismas jam paskyrė didesnę bausmę, negu prašė prokurorė. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiajai visiškai atlygino žalą, ir maksimaliai sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra daug pažeidimų, tačiau jų nekonkretizavo, todėl tokie jo argumentai laikytini nepagrįstais, o aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu, nenustatyta.
Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei į tai, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prisipažino kaltu bei nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios už jai padarytą žalą ir šių aplinkybių nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nepagrįsti.
Apylinkės teismo nuosprendyje atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) taikymo galimybė nuteistajam aptarta. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 punkte kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ išaiškino, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą, atlygina žalą ir pan.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.
Nuteistojo A. S. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta nukentėjusiosios D. K., liudytojo S. S. parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš Klaipėdos apskrities VPK PR 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad nuteistasis A. S. su pavogta magnetola buvo sulaikytas netoli nuo įvykio vietos (b. l. 14), apžiūros metu nuo automobilyje buvusio CD plokštelės dėklo buvo paimti pirštų antspaudai (b. l. 3–6). Iš specialisto išvados Nr. 140 matyti, kad vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, yra paliktas A. S. kairės rankos didžiuoju pirštu (b. l. 9–10). Nors nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, tačiau parodymus davė ne laisva valia, o verčiamas surinktų įrodymų, matydamas, kad nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, pats parodė, kad jį policijos patrulis sulaikė einantį iš nusikaltimo vietos, po striuke rado iš automobilio pagrobtą automagnetolą (b. l. 42). Nuteistasis A. S. teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakė (b. l. 90). Jis nuoširdus nebuvo, kritiškai savo elgesio nevertino, dėl nusikaltimo pasekmių neišgyveno, automagnetola nukentėjusiajai buvo grąžinta ne nuteistojo valia. Sakydamas paskutinį žodį teisiamajame posėdyje, A. S. gailėjosi tik formaliai, norėdamas išvengti griežtesnės bausmės. Iš nukentėjusiosios D. K. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji su nuteistuoju A. S. po nusikaltimo padarymo susitikusi nebuvo, jis jai žalos atlyginti nesiūlė (b. l. 90–91). Byloje duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, nėra, todėl su teismo išvada, kad vien formalus nuteistojo prisipažinimas kaltu atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytinas, nesutikti nėra pagrindo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas paskyrė didesnę bausmę, negu prašė prokurorė, ir tai yra tiesa, tačiau teismo nuosprendžio dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio prokurorė neskundė (BPK 312 str. 1 d.), todėl yra pagrindo manyti, kad ir prokurorei nuteistajam paskirtoji bausmė aiškiai per griežta neatrodo. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. S. , bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė pagrįstai. Nuteistasis A. S. anksčiau net dvylika kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, daugiausiai – už vagystes (b. l. 47–52), iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, 2009-01-19 buvo išbrauktas iš įskaitos Klaipėdos miesto pataisos inspekcijoje (b. l. 47), tačiau po to, nepraėjus nė mėnesiui laiko, teistumams neišnykus, jis skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str. 4 d.) bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Nuteistasis nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad jis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, tai nuteistasis ir pats patvirtino savo paaiškinime (b. l. 37).
Atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikaltimų darymo intensyvumą, į tai, kad jam ir laisvės atėmimo bausmių skyrimas perspėjamojo poveikio nepadarė, teismas nuteistajam pagal atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmės rūšis bei bausmės dydžius. Teismo išvada, kad nuteistojo A. S. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo būtina pagal BK 178 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimo bausmę, prilygstančią sankcijos vidurkiui, yra pagrįsta, todėl paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Paskyrus bausmę, švelnesnę negu BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 str. 2 d.).
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde paminėtais pagrindais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.