- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- A15.-3429-990/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03089-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Renata Todesaitė
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., jo atstovei advokatei Renatai Todesaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis D. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo D. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. spalio 29 d. 01.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. J., vairuodamas automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,91 promilės neblaivumas), prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko kliudė kelio ženklą ir pastarąjį apgadino.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teismo posėdžio metu D. J. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su draugu buvo Trakų gatvėje esančiame bare, kur gėrė alų. Savo automobilį jis buvo palikęs Vokiečių gatvėje. Po vidurnakčio baras užsidarė, taigi draugas jį pavežė iki Vokiečių gatvės, kurioje jis buvo palikęs savo automobilį. Jis buvo su šuniu. Nuėjęs į savo automobilį pasiimti šuns pavadėlio jis pastebėjo pas draugą palikęs savo piniginę ir telefoną, todėl jis nusprendė sėsti į savo automobilį ir nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje gyvena jo draugas, pasiimti savo daiktus. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę jis pasistatė automobilį. Pastebėjęs, kad automobilį jis pastatė rezervuotoje vietoje, jis šiek tiek pavažiavo atbulas, tačiau įsirėmė į stulpą, kuris nukrito. Jo automobilio parkavimo sistema stulpo neužfiksavo, o ant jo automobilio neliko net žymės. Jis važiavo labai lėtai, dėl ko stulpą jis kliudė nestipriai. Išlipęs iš automobilio jis nuėjo iki draugo namų pasiimti savo telefoną, kad galėtų kam nors paskambinti, bet draugo namuose dar nebuvo. Jam grįžus prie savo automobilio atėję apsaugos darbuotojai jo paprašė dokumento. Kadangi dokumento jis neturėjo, apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Iš (duomenys neskelbtini) išėjęs kariškis jam pasakojo, kad tas stulpas virsta labai dažnai. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, labai gailisi. Jis norėtų, kad jam būtų leista vairuoti transporto priemones su alkoblokais.
3. Teismo posėdžio metu S. J. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis budėjo poste, esančiame prie pagrindinio įėjimo į (duomenys neskelbtini). Per vaizdo kameras jis matė, kad buvo atvažiavę du policijos ekipažai. Jis su kamera pritraukė vaizdą ir pastebėjo, kad yra nuverstas stulpas, kuris gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Jam nuėjus į automobilių stovėjimo aikštelę joje stovėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kurio jis paklausė, kaip viskas nutiko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam paaiškino parkavęsis atbulas ir, nepamatęs ženklo, į šį atsirėmęs. Jis pats nematė, kaip nukrito ženklas. Nuėjęs pas policijos pareigūnus pastarųjų jis paklausė, ar jis gali patraukti ženklą, kad šis netrukdytų eismui. Pareigūnams leidus, ženklą jis nunešė į vidų. Būna įvykių, kai automobiliai nuverčia tuos ženklus: gal tiesiog vairuotojai šių ženklų nepastebi, gal šie ženklai prastai matomi. Vykstant šventėms ženklai būna nuimami, bet po ceremonijos vėl prisukami: jie stovi, negriūna, laikosi. Niekas nesiskundė, kad ženklas blogai pritvirtintas. Jis pats statosi savo automobilį minėtoje aikštelėje esančioje tarnybinėje vietoje – jam nėra buvę, kad jis būtų atsirėmęs į stulpą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jis sakė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne pirmas ir ne paskutinis, kuris nuverčia stulpą: tai sakydamas jis kalbėjo ne būtent apie tą ženklą, o apie visus ten stovinčius ženklus, kurių ten yra ne vienas.
4. D. J. 2020 m. spalio 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 29 d. apie 01.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas į parkavimo vietą jis atsitrenkė į kelio ženklą, kurį nuvertė ir apgadino. Jo automobilis apgadintas nebuvo. Eismo įvykio metu jis buvo išgėręs pora butelių alaus (b. l. 18).
5. M. V. 2020 m. spalio 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. spalio 29 d. apie 01.00 val. jis, apžiūrėdamas saugomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), išgirdo metalo trenksmo garsą. Tuomet jis pamatė nuverstą kelio ženklą, stovėjusį priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei rezervuotoje stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuėjęs prie minėto automobilio jis pamatė, kad salone yra paliktas šuo. Jam apžiūrint įvykio vietą atėjo vyriškis, kuris prisipažino nuvertęs kelio ženklą. Vyriškis asmens dokumento nepateikė, nes nurodė dokumento neturintis, mobiliojo ryšio telefono vyriškis taip pat neturėjo, todėl buvo iškviesta policija (b. l. 7).
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis T. T. 2020 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. spalio 29 d. 01.24 val. gavęs pranešimą, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris gali būti neblaivus, atsitrenkė į stulpą, kurį nuvertė, jis nuvyko į įvykio vietą, kur jį pasitiko apsaugos darbuotojas M. V., kuris nurodė vairuotoją D. J., automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertusį kelio stulpelį su ženklais. D. J. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,91 promilės neblaivumas. D. J. paaiškino prieš įvykį išgėręs du butelius alaus, važiuodamas nepastebėjęs kelio stulpelio, kurį nutrenkęs. M. V. paaiškino, kad įvykis yra užfiksuotas apsaugos vaizdo fiksavimo kameromis (b. l. 12).
7. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, taip pat nurodyta, jog automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nėra.
8. 2020 m. spalio 29 d. 01.40 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0126, D. J. iškvepiamame ore nustatyta 0,91 promilės alkoholio (b. l. 20).
9. Iš automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies fotonuotraukų matyti, jog automobilio galinė dalis neapgadinta (b. l. 26, 27). Iš stulpelio su kelio ženklais nuotraukos, kuriose užfiksuotas stovėjimo aikštelėje gulintas stulpelis su kelio ženklais, matyti, kad minėto stulpelio metalinis pagrindas sulankstytas (b. l. 28-30).
10. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. spalio 29 d. 01.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. J., vairuodamas automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,91 promilės neblaivumas), prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko kliudė kelio ženklą ir pastarąjį apgadino.
11. Nors teismo posėdžio metu D. J. teigė, kad stulpas, kurį jis nuvertė, buvo silpnai pritvirtintas, kas įtakojo šio eismo įvykio kilimą, tačiau teismas pažymi, kad minėtas stulpas, net jei jis ir buvo pritvirtintas silpnai, iki nagrinėjamo įvykio stovėjo, o nuvirto tik dėl D. J. neteisėtų veiksmų, taigi D. J. argumentai dėl netinkamo stulpo tvirtinimo įtakos šio eismo įvykio kilimui atmestini.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
12. Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Minėta, kad D. J., vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko kliudė kelio ženklą ir pastarąjį apgadino, t. y. D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, dėl ko buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taigi D. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
13. D. J. taip pat kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta teisinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokius dar Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, padarė D. J.. Teismas pažymi, kad ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, dėl ko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, teisena nutrauktina.
IV. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
14. D. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Be to, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
15. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad D. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. J. praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, o paskirtos baudos yra sumokėtos. Iš automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų matyti, jog automobilio galinė dalis, kuria buvo nuverstas minėtas stulpelis su kelio ženklais, nėra apgadinta, dėl ko teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais apie tai, kad kontakto būta išties menko. Nagrinėjamas įvykis tiek pagal savo pobūdį (įvykis įvyko tamsiu paros metu automobilių stovėjimo aikštelėje D. J. atbuline eiga pavažiavus kelis metrus) ir pasekmes (eismo įvykio metu buvo nuverstas tik stulpelis su kelio ženklu) nebuvo toks pavojingas, kad minimalios vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų baudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam dvejų metų laikotarpiui paskyrimas būtų laikomas sąžiningas, teisingas ir protingas, dėl ko D. J. skirtina mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ir švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
16. Nustatant D. J. skirtinos mažesnės administracinės nuobaudos dydį ir švelnesnės administracinio poveikio priemonės terminą įvertintina tai, kad D. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus (kaip nurodė pats, jis važiavo nuo Vokiečių gatvės iki (duomenys neskelbtini)), o vien tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir nesukėlus jokių pasekmių numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, taigi D. J. skirtinos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė negali būti švelnesnės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam nesukeliant jokio įvykio. Nagrinėjamu atveju D. J., būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė, kad ir nepavojingą, bet vis dėlto eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas turtas, taigi už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą D. J. skirtina vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 29 d., t. y. nuo D. J. suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo (b. l. 21), ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos.
17. Nors už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, tačiau įvertinus tai, kad D. J. šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų praeityje nėra padaręs, paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nagrinėjamas įvykis sunkių pasekmių nesukėlė, teismas nemano esant pagrindą taikyti šią administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 34 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 635 – 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 686 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pripažinti D. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų dydžio baudą.
Skirti D. J. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 29 d., ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pabaigos.
Nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, teiseną, D. J. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje.
Išaiškinti D. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 20124943232“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.