- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-30/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Aloyzas Kruopys, Svajunas Knizleris
- Nuteistasis
- M. M., D. J., A. C., T. V., Ž. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.15Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
- 1.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
- 1.2.14.5.6Plėšimas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 180 str. 3 d.)
- 1.2.22.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)
- 1.2.22.2Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas (BK 254 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
gynejams Edgarui Jautakiui, Romaldui Briliui, Stasiui Zabitai, Aušrai Rucienei
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju T. V. , M. M. , Ž. J. , D. J. , A. C. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) ir nuteistas:
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisves atemimu 7 (septyneriems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. laisves atemimu 8 (aštuoneriems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. laisves atemimu 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., ši bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su bausme, paskirta pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 9 (devyneriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.
D. J. pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 300 str. 1 d. (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas), 300 str. 1 d. (dokumentu, susijusiu su vairuotojo pažymejimo gavimu, suklastojimas ir suklastotu dokumentu panaudojimas), 300 str. 1 d. (suklastoto vairuotojo pažymejimo panaudojimas), 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) ir nuteistas:
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisves atemimu 7 (septyneriems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. laisves atemimu 8 (aštuoneriems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dokumentu, susijusiu su vairuotojo pažymejimo gavimu, suklastojimas ir suklastotu dokumentu panaudojimas) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 300 str. 1 d. (suklastoto vairuotojo pažymejimo panaudojimas) laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., ši bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su bausmemis, paskirtomis pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., 300 str. 1 d. (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas), 300 str. 1 d. (dokumentu, susijusiu su vairuotojo pažymejimo gavimu, suklastojimas ir suklastotu dokumentu panaudojimas), 300 str. 1 d. (suklastoto vairuotojo pažymejimo panaudojimas), ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie šios nuosprendžiu paskirtos bausmes prideta dalis neatliktos bausmes, paskirtos 1996 m. rugsejo 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir galutine subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas 10 (dešimciai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.
A. C. pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) ir nuteistas:
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisves atemimu 7 (septyneriems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. laisves atemimu 8 (aštuoneriems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. laisves atemimu 6 (šešeriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., ši bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su bausme, paskirta pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., ir subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 8 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes iš dalies prideta Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes dalis ir nustatyta galutine subendrinta bausme laisves atemimas 10 (dešimciai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.
Ž. J. pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“), 21 str. 1 d., 199 str. 1 d., 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S80“), 237 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 199 str. 1 d. laisves atemimu 3 (trejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S80“) laisves atemimu 3 (trejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 237 str. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
T. V. pripažintas kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“), 21 str. 1 d., 199 str. 1 d., 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S80“) ir nuteistas:
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“) laisves atemimu 2 (dvejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 199 str. 1 d. laisves atemimu 3 (trejiems) metams,
pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S80“) laisves atemimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Priteista solidariai iš nuteistuju M. M. , D. J. ir A. C. nukentejusiajam G. K. 4671 Lt ir UAB ,,S“ – 10.000 Lt.
Priteista solidariai iš nuteistuju Ž. J. , T. V. ir liudytojo G. P. nukentejusiajam P. U. 4000 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuota: M. M. turto už 21.590 Lt, D. J. turto už 21.590 Lt, A. C. turto už 21.590 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., iš nuteistuju T. V. , Ž. J. ir liudytojo G. P. konfiskuota 72.000 Lt (po 24.000 Lt).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuoti mobilaus ryšio telefonai ,,Siemens“ su SIM kortele, ,,Siemens 35i“ su SIM kortele, ,,Siemens C25“ su SIM kortele, ,,Siemens A35“, ,,Motorolla Talkabont“.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. M. , D. J. ir A. C. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje, panaudodami fizini smurta ir grasinimus prieš nukentejusiaja ir jos mažamecius vaikus, isibrove i patalpa, apipleše E. K. ; plešimo metu ta pati organizuota grupe, panaudojusi fizini ir psichini smurta prieš nukentejusiaja, pagrobe G. K. priklausancius tris šaunamuosius ginklus ir dideli kieki šaudmenu; M. M. , D. J. ir A. C. , pagrobe tris šaunamuosius ginklus ir dideli kieki šaudmenu, veikdami organizuotoje grupeje, be leidimo gabeno ir laike pagrobtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis; ta pati organizuota nusikalstama grupe plešimo metu pagrobe svarbius asmeninius E. K. dokumentus (1961m. BK).
D. J. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.
Ž. J. ir T. V. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje su G. P. (pastarasis LR BK 39¹ str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybes atleistas), žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu budu, igijo dideles vertes vogta automobili „Daimler Chrysler"; toje pacioje organizuotoje grupeje, rengesi igyta vogta automobili „Daimler Chrysler" kontrabandos budu išgabenti iš Lietuvos, taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo ju valios.
Ž. J. ir T. V. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupeje su G. P. , žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu budu, igijo ir realizavo dideles vertes vogtus prabangius automobilius ,,Audi Allroad" ir ,,Volvo S80";
Ž. J. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupeje su G. P. , slepe nusikalstamu budu gautus: automobili „Mercedes Benz", šaunamuosius ginklus ir kitus daiktus.
Sutuoktiniu E. ir G. K. turto grobimas plešimo budu; ginklu ir šaudmenu bei asmeniniu dokumentu grobimas, neteisetas šaunamuju ginklu ir šaudmenu gabenimas ir laikymas; nusikaltimo slepimas.
M. M. , D. J. ir A. C. , veikdami organizuotoje grupeje, susitare apiplešti E. K. ir G. K. , pasiskirste pareigomis, 2002m. vasario 4-6d. (duomenys neskelbiami) m. paseke nukentejusiuosius išsiaiškino ju gyvenamaja vieta. 2002m. vasario 7d. apie 18.30val. paskui E. K. atvažiave iki jos namu, esanciu (duomenys neskelbiami) kaime, isibrove i garaža ir grasindami daiktu, panašiu i pistoleta, užpuole automobilyje sedincia nukentejusiaja, ištrauke iš jos ranku mobilaus ryšio telefona „Siemens A-15" su SIM kortele, kuriu verte 249Lt, pinigine - 100Lt, automobilio raktelius su nuotolinio valdymo pulteliu - 100Lt. Tesdami plešima, nukentejusiaja E. K. ir mažametes dukras uždare sandeliuke, o patys iš garažo pagrobe UAB „S" automobili „Mercedes Benz", v.n.XXX, kurio verte 60.000Lt, ir mašinoje buvusius sutuoktiniu K daiktus: mobilaus ryšio telefona „Siemens A35" su SIM kortele - 220Lt, drabužius - 400Lt, maisto produktus - 50Lt, 100Lt grynuju pinigu.
Plešimo eigoje pavartodami fizini smurta ir grasinimus, iš mašinos ištrauke E. K. ir jos mažametes dukras: M., ir S., priverte parodyti gyvenamajame name esanti seifa ir seifo raktus, surišo nukentejusiosios rankas lipnia juosta ir pagrobe iš seifo G. K. pistoleta „Baikal IZH-71H" Nr.XXX su dviem detuvemis, kainuojancius 1500Lt, medžioklini šautuva „FS" Nr.XXX - 1800Lt, medžioklini šautuva „IŽ 18E" Nr.XXX - 200Lt, 32 pistoleto šovinius -32Lt, 20 medžioklinio šautuvo šoviniu - 20Lt.
Iš viso plešimo budu pagrobe svetimo turto ir pinigu už 64.771Lt.
Darydami plešima, M. M. , D. J. ir A. C. panaudoje fizini smurta ir grasinimus, ateme nukentejusiosios pinigine, pagrobe šioje pinigineje buvusius nukentejusiosios svarbius asmeninius dokumentus: vairuotojo pažymejima XXX, socialinio draudimo pažymejima XXX ir transporto priemones registracijos liudijima XXX;
Ž. J. organizuotoje grupeje su G. P. iš anksto nepažadeje slepe žinomai nusikalstamu budu gautus: UAB ,,S" automobili „Mercedes Benz", G. K. šaunamuosius ginklus ir kitus daiktus.
Nusikalstamu budu gauto automobilio „Daimler Chrysler" igijimas ir rengimasis realizuoti ji kontrabandos budu.
2000m sausio 12-13d. Vilniuje, asmenys, kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla tiriama atskirai, pasiule Ž. J. , T. V. ir G. P. isigyti nusikalstamu budu gauta automobili ,,Daimler Chrysler“, v/n XXX, kurio verte 70.500 Lt. Ši mašina 2000 m. sausio 11 d. apie 12 val. buvo pagrobta iš nukentejusiojo D. S. . 2000 m. sausio 16 d. bendrininkai ši vogta automobili isigijo ir ta pacia diena kesinosi iš Vilniaus per Lietuvos Respublikos siena (duomenys neskelbiami) rajono ribose kontrabandos budu išgabenti i Baltarusija ir ten realizuoti, taciau netoli valstybes sienos mašinai sugedus, nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo ju valios.
Nusikalstamu budu gautu automobiliu „Audi Allroad" ir „Volvo S80" igijimas bei realizavimas.
Ž. J. ir T. V. , veikdami organizuotoje grupeje su liudytoju G. P. , telefonu iš B. S. gave pasiulyma isigyti nusikalstamu budu gauta turta, 2001 m. rugpjucio 3d. apie 5 val., kelyje Vilnius Utena, 10-15km atstume nuo Vilniaus, susitike su B. S. ir kitais asmenimis, kuriu atžvilgiu baudžiamoji byla tiriama atskirai, iš ju igijo automobilius: „Audi Alroad", v.n. XXX, kurio verte 229.495Lt, priklausanti UAB „V" bei ant mašinos buvusia automobiline bagažine - 3000Lt, priklausancia P. U. ir automobili „Volvo S80", v.n. XXX, kurio verte - 96.694Lt, priklausanti UAB „B". Abu automobiliai plešimo budu buvo pagrobti 200lm. rugpjucio 3d. apie 3.00val. sodyboje, esancioje (duomenys neskelbiami).
Ta pacia diena G. P. , lydint Ž. J. , automobiliu „Audi Allroad", nuvažiavo iki (duomenys neskelbiami) pasienio policijos posto ir apie 6.30val. pervažiavo Lietuvos Respublikos valstybes siena. Vogta mašina paliko Baltarusijoje. Automobili „Volvo S80" T. V. nuvare i garaža, esanti (duomenys neskelbiami). Abi nusikalstamu budu igytas mašinas realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Dokumentu klastojimas ir suklastotu dokumentu panaudojimas.
D. J. 2002metais igijo S. K. Lietuvos Respublikos pasa Nr. XXX; klastodamas dokumenta, iklijavo jame savo fotografija. 2002m. spalio 21d. suklastota pasa pateike B. individualios imones (II) direktoriui P. B. , po to VRM (duomenys neskelbiami) poliklinikos darbuotojams. Del apgaulingo kaltinamojo elgesio, su juo buvo sudaryta transporto priemones vairavimo mokymo sutartis Nr.XXX, išduota medicinine pažyma Nr.XXX. Tesdamas nusikalstamus veiksmus, 2002 m. lapkricio 21 d. (duomenys neskelbiami) patalpose, veliau (duomenys neskelbiami) VPK Eismo priežiuros tarnyboje (duomenys neskelbiami), suklastota pasa, sveikatos pažymejima pateike transporto eismo egzaminus priiminejusiam (duomenys neskelbiami) VPK Eismo priežiuros tarnybos jaunesniajam inspektoriui K. S. , veliau, - tos pacios tarnybos pareigunui L. V. , suklastojo egzaminu kortele irašes joje svetima - S. K. pavarde ir anketinius duomenis, pasiraše už S. K. . Apgaves policijos pareigunus ir išlaikes egzaminus, kaltinamasis S. K. vardu gavo vairuotojo pažymejima Nr.XXX.
2004 m. vasario 19d. apie 18.30val. (duomenys neskelbiami) esancioje degalineje suklastota vairuotojo pažymejima pateike (duomenys neskelbiami). PK VP VTS patruliui R. Š. .
Šalies argumentai
Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 313 str., 305 str., priimti nauja teiseta ir objektyvu nuosprendi. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas. Tvirtina, kad jis nepažista nei vieno iš nuteistuju, išskyrus Ž. J. . Byloje, išskyrus liudytojo G. P. parodymus, kuriuos šis dave noredamas išvengti baudžiamosios atsakomybes, suversdamas kalte kitiems asmenims, nera jokiu duomenu, patvirtinanciu fakta, jog jis ivykde jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, teismas, grisdamas jo kalte vien liudytojo G. P. parodymais, nesilaike ir Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimu. Mano, kad teismas, siekdamas, kad byla butu išnagrineta objektyviai, turejo tenkinti ir jo prašyma iš Maskvos išsireikalauti duomenis apie G. P. sulaikyma RTFSR milicijoje del itin didelio kiekio psichotropiniu medžiagu. Taip pat nustacius, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. M. atžvilgiu, siekiant iš pastarojo išgauti kaltinimui naudingus parodymus, tai nuosprendyje aptarti. To teismui nepadarius, apelianto manymu, yra pagrindas daryti išvada, jog teismas byla išnagrinejo šališkai, tai yra vertino tik tuos irodymus, kurie naudingi kaltinimui, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 327 str., 329 str., naikinti apygardos teismo nuosprendi.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“), 21 str.,199 str. 1 d. Nurodo, kad jo parodymai, duoti teisiamojo posedžio metu, yra nurodyti neteisingi, o kalte grindžiama vienintelio G. P. parodymais. Apeliantas tvirtina, jog jis niekada neneige, jog G. P. nurodymu vyko už Vilniaus, - pastarasis ji pasieme del kompanijos, nes G. P. reikejo nuvežti kažkokius pinigus. Po to, kai juos kažkas pradejo persekioti, G. P. pradejo begti. Jis taip pat pabego (apeliantas), nes bijojo buti užpultas, G. P. nurodymu. Jo šie parodymai iš dalies atitinka ir J. M. , K. P. parodymams. Apeliantas mano, kad jis šiais veiksmais nieko nusikalstamo nepadare. Jis negalejo pasakyti, kokie daiktai buvo automobilyje ,,Audi 100“, nes ju nemate. Šiuo automobiliu dažnai naudojosi G. P. ir kiti bendradarbiai. Be to, automobilis buvo apžiuretas jam nedalyvaujant, ilga laika buvo paliktas be priežiuros, todel i automobili bet kas ir bet ka galejo ideti, o jis už kitu asmenu veiksmus negali buti nuteistas. Apelianto nuomone, daiktu suradimas kelia abejoniu ir del to, kad liudytoju atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas.
Apeliantas skunde gincija ir jo veikos kvalifikavima pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1d. Mano, kad veika turejo buti kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., nes nusikaltimas ivykdytas iki naujojo BK isigaliojimo, o naujojo BK 199 str. nera nurodyta veika kvalifikuojanciu požymiu – grupes iš anksto susitarusiu asmenu bei stambaus masto.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S 80“). Nurodo, kad byloje, išskyrus taip pat tik vienintelio G. P. parodymus, kitu irodymu nera, nei vienas iš liudytoju neparode, jog jis (apeliantas) butu dalyvaves nusikaltimu padaryme, nenustatyta, kad jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu.
Apeliantas teigia, kad taip pat nepagristai iš jo buvo priteistas ieškinys P. U. naudai, nes jis (apeliantas) jokio nusikaltimo nepadare. Be to, teismas be jokio pagrindo jo atžvilgiu taike ir Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d. Pagal pateikta itarima turto konfiskavimas jo atžvilgiu netaikytinas.
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo jam paskirta bausme. Mano, kad ji yra per griežta, paskirta neatsižvelgiant i tai, jog po veiku padarymo praejo ilgas laiko tarpas, jis neivykde nauju nusikaltimu, yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, išlaiko mažameti vaika, žmona, mokosi vidurineje mokykloje, gydosi, yra silpnos sveikatos, prižiuri ir išlaiko motina, kuri yra 2 grupes invalide, bei nesilaikant Lietuvos Respublikos BK 57 str., 54 str. reikalavimu ir yra prieštaraujanti teisingumo principui. Jam, kadangi jis yra itariamas nesunkiu nusikaltimu padarymu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str. reikalavimais, turejo buti paskirta bausme, nesusijusi su realius laisves atemimu. Teismas turejo aparti, kodel jam neskiriama kita bausmes rušis.
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad jis nusikaltimu daryma paverte savo profesija ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Mano, kad ši teismo išvada nepagrista jokiais irodymais ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams irodymais, iš kuriu matyti, jog jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis ir jis anksciau teistas nebuvo.
Apeliantas teigia, kad teismas jo atžvilgiu turejo taikyti ir 2002 m. lapkricio 7 d. istatyma ,,Del amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti.
Apelianto manymu, del jam pareikštu itarimu yra jau sueje senaties terminai, numatyti 1961m. Lietuvos Respublikos BK 49 str., todel, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla jo atžvilgiu turejo buti nutraukta.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo išteisinti ji pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. ir pripažinti ji kaltu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., taip pat panaikinti taikyta turto konfiskavima bei priteista žalos atlyginima. Nurodo, kad byloje nera objektyviu jo kalte, pagal jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtinanciu irodymu. Pažymi, kad jis niekada nesinaudojo numeriu 868145340, kaip nurodoma nuosprendyje. 2002 m. naudojosi mobilaus ryšio telefono SIM kortele, kurios abonentinis numeris tuo metu buvo XXXX. Nei pas ji, nei pas kitus nuteistuosius šio numerio (XXXX) SIM kortele ir telefonas, kuriuo buvo naudotasis šia kortele, nera rasti. Telefoniniu pokalbiu irašu originalu nera, todel apeliantas neatmeta galimybes, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai pokalbius galejo surašyti kaip norejo. Apeliantui neaišku, kodel jeigu pagal V. M. parodymus pokalbiu irašai kompiuteryje buvo laikomi menesi laiko, sulaikius A. C. ir D. J. , nebuvo paimti pastaruju balso pavyzdžiai ir nepadaryta fonoskopine ekspertize. Apeliantas mano, kad nors V. M. ir M. G. teisme aiškino, kad jie iš balsu atpažino, jog tarpusavyje kalba, butent, nuteistieji, tokie ju pasakymai dar neirodo, kad telefonu kalbejo jis (apeliantas), nes šie asmenys nera ekspertai. Be to, anot apelianto, V. M. ir M. G. yra pareigunai suinteresuoti bylos baigtimi. Skunde apeliantas atkreipia demesi ir i tai, kad pati nukentejusioji E. K. nei vieno asmens, ivykdžiusiu plešima jos ir jos šeimos atžvilgiu, neatpažino, nes pastarieji buvo su kaukemis. Vien ta aplinkybe, kad plešikai buvo vidutinio ugio ir vidutinio kuno sudejimo, dar neirodo, jog tarp plešiku buvo ir jis, nes tokiu asmenu (tokio ugio ir kuno sudejimo) yra daug.
Apeliantas mano, kad jis gali buti pripažintas kaltu tik pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., nes paprašytas R. J. nuvykes pas G. P. norejo išardyti du medžioklinius šautuvus. Teismo išvada, kad jis išveže daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.
Apelianto teigimu, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadare, negalima konfiskuoti jo turto ir priteisti iš jo atlyginti nukentejusiajam žala.
Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dali, kur jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 253 str. 2 d., 254 str. 2 d. ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str., taip pat panaikinti taikyta turto konfiskavima ir priteista žalos atlyginima, gražinti jam telefono aparatus ,,Motorolla“ ir ,,Siemens C35“ su SIM kortele.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal 2000m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 253 str. 2 d., 254 str. 2 d. ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. Nurodo, kad šioje dalyje nuosprendis del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo yra neteisetas ir nepagristas, todel turi buti panaikintas ir jis išteisintas. Apeliantas skunde apžvelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d., Lietuvos Respublikos BK 2 str. itvirtintas nuostatas, mano, kad teismas ju nesilaike. Teismas, vertindamas byloje surinktus irodymus, nevisus juos ivertino ir vadovavosi priimant nuosprendi, taip pat juos vertino neobjektyviai, vadovavosi tik tais irodymais ir ju interpretacija tiek, kiek jie naudingi apkaltinamajam nuosprendžiui, išvadas grinde prielaidomis, todel pažeide baudžiamajame istatyme itvirtintus baudžiamosios atsakomybes principus. Šie pažeidimai, apelianto manymu, kartu salygojo ir tai, jog buvo neteisingai nustatytos faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikytas baudžiamasis istatymas ir jis pripažintas kaltu bei nuteistas.
Apeliantas teigia, kad teismas, pripažines ji kaltu ir nuteises, grisdamas jo kalte liudytoju V. M. , M. G. , A. V. , A. P. , G. P. parodymais, automobilio ir jame rastu telefono aparatu apžiuros protokolais, operatyvines veiklos protokolais, UAB ,,Bite GSM“ suteikta informacija, nepagristai remesi jais tik tiek, kiek reikalinga priimti apkaltinamaji nuosprendi, ir netyre tu irodymu, kurie kelia abejoniu del jo kaltes ir, kurie irodo, jog jis iš viso 2002 m. vasario 7 d. nebuvo (duomenys neskelbiami) kaime, o buvo namuose, (duomenys neskelbiami) rajone. Jis 2002 m. vasario 11 d. ir vasario 21 d. apklaustas itariamuoju dave detalius parodymus, kur buvo vasario 7 d., taciau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jo šie parodymai nebuvo tirti ir visa irodinejimo našta perkelta jam.
Apelianto teigimu, teismas nepagristai jo kalte grindžia ivykio vietos apžiuros protokolu ir daiktu apžiuros protokolais, nes pas ji faktinio sulaikymo metu SIM kortele, kurios abonementinis numeris 868146380, nebuvo surasta, jis tokia nesinaudojo ir niekada neturejo. Pas ji, sulaikius 2002m. vasario 10 d. apie 22 val. netoli Prienu miesto, buvo surasti tik jam nuosavybes teise priklausantys mobilaus ryšio telefonu aparatai: ,,Motorola“ – be SIM korteles ir ,,Siemens C35“ – su SIM kortele, kurios abonementinis numeris buvo XXXX. SIM kortele, kurios abonementinis numeris XXXX, buvo surasta policijos darbuotoju R. vairuojamame automobilyje, atliekant automobilio apžiura 2002 m. vasario 10 d. 23.30 val., kai jo tame automobilyje jau nebuvo, - jis išlipo iš automobilio apie 22 val. Apeliantas mano, kad atliekant automobilio apžiura, turejo dalyvauti tiek jis, tiek automobilio valdytojas R.. Apeliantas skunde abejoja Lietuvos (duomenys neskelbiami) pareigunu M. G. ir V. M. , kurie atliko automobilio apžiura, parodymu teisingumu. Mano, kad jie yra suinteresuoti apkaltinamojo nuosprendžio priemimu ir jo (apelianto) kaltes irodymu. Apelianto manymu, jo kaltes neirodo ir UAB ,,Bite GSM“ suteikta informacija ir telefono, kurio abonementinis Nr. XXXX, judejimas nurodytais maršrutais, nes byloje nera nustatyta, jog šis telefono numeris priklause jam arba jis juo naudojosi. Teismo nurodytos aplinkybes, kad 2002 m. vasario 10 d. 21.46 val. sulaikius A. C. ir D. J. , praktiškai liovesi ir pokalbiai šiais telefonais, dar neirodo, jog jis tuo telefonu naudojosi ir kalbejosi su kitais nuteistaisiais.
Apelianto teigimu, svarbus ir jo nekaltuma patvirtinantys yra liudytojo R. V. teisme duoti parodymai, kuriu teismas visai neanalizavo ir neivertino. Liudytojas patvirtino, kad važiuojant i (duomenys neskelbiami), jis (apeliantas) sedejo šalia vairuotojo ir mate, jog apeliantas turejo viena telefono aparata, o kitu telefonu aparatu automobilyje nebuvo. Pažymejo, kad nei jis, nei automobilio savininkas nedalyvavo, kai policijos darbuotojai apžiurejo automobili. Apeliantas skunde nesutinka su liudytoju M. G. ir V. M. parodymais, kad ji sulaikant automobilyje prie Prienu, jis bande iš dvieju mobiliuju telefonu išimti SIM korteles ir jas paslepti. Tvirtina, kad minetu liudytoju nurodytu aplinkybiu nepatvirtino liudytojas R. V. , kuris visa laika buvo šalia jo (apelianto) ir viska mate. Be to, apeliantas mano, kad teismas turejo iš pradžiu patikrinti ar mineti liudytojai iš viso galejo matyti, kaip jis išeme ir bande paslepti SIM korteles, o tik tada besalygiškai tiketi pastaruju anksciau minetais parodymais.
Apeliantas mano, kad laikantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimu, ir siekiant patikrinti ar SIM kortele, kurios abonementinis numeris XXXX, yra jo, buvo butina ikiteisminio tyrimo metu nuimti ir jo pirštu antspaudus nuo šios korteles, paskirti odorologine bei mikrodalekiu ekspertizes. Taciau, kadangi, apelianto manymu, šie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, yra pagrindas daryti išvada, jog jau ikiteisminio tyrimo prašioje jam pareikšti itarimai nepasitvirtino.
Apeliantui kelia abejoniu ir telefoniniu pokalbiu irašuose, kuriu originalu nera, o išlike tik pokalbiu išklotines (pokalbiu garsiniu irašu originalai buvo pareigunu M. G. ir V. M. žinioje, taciau, kaip jie teigia, del kažkokiu techniniu priežasciu buvo sugadinti), užfiksuotos informacijos teisingumas. Apeliantas mano, kad byloje nera irodymu, patvirtinanciu, jog telefoniniu pokalbiu išklotine padaryta iš jo pokalbiu su kitais nuteistaisiais. Siekiant šias aplinkybes nustatyti ar paneigti, buvo butina paimti jo balso pavyzdžius ir paskirti byloje fonoskopine ekspertize (ka galima buvo padaryti, nes ji sulaikius telefoniniu pokalbiu garsiniu irašu originalai dar buvo). Tiketi vien pareigunu parodymais, kur jie nurodo, kad jie patys klausesi jo (apelianto) ir kitu nuteistuju pokalbiu ir nustate, jog tai jo (apelianto) balsas, negalima, nes pareigunai nera ekspertai.
Taip pat apeliantas teigia, kad byloje nera jokiu duomenu, jog jo pravarde yra ,,C“.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jo kalte teismas nepagristai grindžia ir liudytoju A. P. bei G. P. parodymais. Liudytojas A. P. mate asmenis, kurie atvare pasaugoti pas ši automobili, taciau jo teisme neatpažino. Ikiteisminio tyrimo metu jo atpažinimas nebuvo darytas. Iš liudytojo G. P. parodymu neaišku, kurie iš ju paliudija jo padarytus nusikalstamus veiksmus.
Nuteistasis Ž. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 313 str., 305 str., priimti nauja teiseta ir objektyvu nuosprendi. Byloje, išskyrus liudytojo G. P. parodymus, kuriuos šis dave noredamas išvengti baudžiamosios atsakomybes, suversdamas kalte kitiems asmenims, nera jokiu duomenu, patvirtinanciu fakta, jog jis ivykde jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, teismas, grisdamas jo kalte vien liudytojo G. P. parodymais, nesilaike ir Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimu. Mano, kad teismas, siekdamas, kad byla butu išnagrineta objektyviai, turejo tenkinti ir jo prašyma iš Maskvos išsireikalauti duomenis apie G. P. sulaikyma RTFSR milicijoje del itin didelio kiekio psichotropiniu medžiagu. Taip pat nustacius, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo L. M. atžvilgiu, siekiant iš pastarojo išgauti kaltinimui naudingus parodymus, tai nuosprendyje aptarti. To teismui nepadarius, apelianto manymu, yra pagrindas daryti išvada, jog teismas byla išnagrinejo šališkai, tai yra vertino tik tuos irodymus, kurie naudingi kaltinimui, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 327 str., 329 str., naikinti apygardos teismo nuosprendi.
Apelianto nuomone, teismas ji nepagristai nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1d., nes jis nuosprendyje nurodytais mobilaus ryšio telefonais nesinaudojo ir apie juos nieko nežino, su liudytoju G. P. susitikti su kitais nuteistaisiais niekur nevyko, pastaruju, išskyrus T. V. , ir nepažista. Jo kaltes gristi vienintelio liudytojo G. P. negalima. Apeliantui taip pat neaišku, kodel teismas jo kaltes irodymu laiko telefoninius pokalbius, jeigu jie neišliko, ir tikti V. M. ir M. G. parodymais, kurie nera ekspertai, kompetentingi spresti ar tai jo balsas. Apelianto nuomone, šioje situacijose tokia išvada galejo duoti tik fonoskopine ekspertize. Taciau, kadangi ji buvo neatlikta, visi jo pamineti irodymai turi buti laikomi niekiniais.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka ir su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“), 21 str.,199 str. 1 d. Nurodo, kad jis šio nusikaltimo nepadare. Byloje, išskyrus liudytojo G. P. parodymus, nera jo kalte patvirtinanciu irodymu. Nei J. M. , nei K. P. nenurode, jog šio nusikaltimo padaryme jis (apeliantas) dalyvavo.
Apeliantas skunde gincija ir jo veikos kvalifikavima pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1d. Mano, kad veika turejo buti kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., nes nusikaltimas ivykdytas iki naujojo BK isigaliojimo, o naujojo BK 199 str. nera nurodyta veika kvalifikuojanciu požymiu – grupes iš anksto susitarusiu asmenu bei stambaus masto.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S 80“). Nurodo, kad byloje, išskyrus taip pat tik vienintelio G. P. parodymus, kitu irodymu patvirtinanciu jo kalte, nera. Liudytoja V. P. negalejo konkreciai nurodyti, kokia bagažine mate garaže, ar jis šia bagažine turi dabar. Be to, pastaroji bagažine nera ir susijusi su kažkokiu pavogtu automobiliu. Jis garažo kratoje ar apžiuroje nedalyvavo ir nežinojo, kokie daiktai buvo rasti, kas juos ten padejo. Apeliantui neaišku, kodel nukentejusysis P. U. atpažino detales, taciau negalejo paaiškinti pagal kokius požymius šias atpažino, kaip šios detales buvo atpažintos. Jis telefonu, kurio abonentas Nr. 868512962, niekada nesinaudojo, šis numeris jam nera žinomas.
Apeliantas mano, kad taip pat nepagristai iš jo buvo priteistas ieškinys P. U. naudai, nes jis (apeliantas) jokio nusikaltimo nepadare. Be to, teismas be jokio pagrindo jo atžvilgiu taike ir Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d. Pagal pateikta itarima turto konfiskavimas jo atžvilgiu netaikytinas.
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo jam paskirta bausme. Mano, kad ji yra per griežta, paskirta neatsižvelgiant i tai, jog po veiku padarymo praejo ilgas laiko tarpas, jis neivykde nauju nusikaltimu, gyvena padoru gyvenima, aukleja vaika, rupinasi šeima, gydosi, yra teigiamai charakterizuojamas, bei nesilaikant Lietuvos Respublikos BK 57 str., 54 str. reikalavimu ir yra prieštaraujanti teisingumo principui. Jam, kadangi jis yra itariamas nesunkiu nusikaltimu padarymu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str. reikalavimais, turejo buti paskirta bausme, nesusijusi su laisves atemimu. Teismas turejo aparti, kodel jam neskiriama kita bausmes rušis.
Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad jis nusikaltimu daryma paverte savo profesija ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Mano, kad ši teismo išvada nepagrista jokiais irodymais ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams irodymais, iš kuriu matyti, jog jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis ir jis anksciau teistas nebuvo.
Apeliantas mano, kad teismas jo atžvilgiu turejo taikyti ir 2002 m. lapkricio 7 d. istatyma ,,Del amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti.
Apelianto manymu, del jam pareikštu itarimu yra jau sueje senaties terminai, numatyti 1961m. Lietuvos Respublikos BK 49 str., todel, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla jo atžvilgiu turejo buti nutraukta.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. C. apeliaciniu skundu apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dali, kur jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 253 str. 2 d., 254 str. 2 d. ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str., taip pat panaikinti taikyta turto konfiskavima ir priteista žalos atlyginima, gražinti jam telefono aparatus ,,Motorolla“ ir ,,Siemens C35“ su SIM kortele.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal 2000m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 253 str. 2 d., 254 str. 2 d. ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. Nurodo, kad šioje dalyje nuosprendis del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo yra neteisetas ir nepagristas, todel turi buti panaikintas ir jis išteisintas. Apeliantas skunde apžvelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d., Lietuvos Respublikos BK 2 str. itvirtintas nuostatas, mano, kad teismas ju nesilaike. Teismas, vertindamas byloje surinktus irodymus, nevisus juos ivertino ir vadovavosi priimant nuosprendi, taip pat juos vertino neobjektyviai, vadovavosi tik tais irodymais ir ju interpretacija tiek, kiek jie naudingi apkaltinamajam nuosprendžiui, išvadas grinde prielaidomis, todel pažeide baudžiamajame istatyme itvirtintus baudžiamosios atsakomybes principus. Šie pažeidimai, apelianto manymu, kartu salygojo ir tai, jog buvo neteisingai nustatytos faktines bylos aplinkybes, neteisingai pritaikytas baudžiamasis istatymas ir jis pripažintas kaltu bei nuteistas.
Apeliantas teigia, kad teismas, pripažines ji kaltu ir nuteises, grisdamas jo kalte liudytoju V. M. , M. G. , A. V. , A. P. , G. P. parodymais, automobilio ir jame rastu telefono aparatu apžiuros protokolais, operatyvines veiklos protokolais, UAB ,,Bite GSM“ suteikta informacija, nepagristai remesi jais tik tiek, kiek reikalinga priimti apkaltinamaji nuosprendi, ir netyre tu irodymu, kurie kelia abejoniu del jo kaltes ir, kurie irodo, jog jis iš viso 2002 m. vasario 7 d. nebuvo (duomenys neskelbiami) kaime, o buvo namuose, (duomenys neskelbiami) rajone. Jis 2002 m. vasario 11 d. ir vasario 21 d. apklaustas itariamuoju dave detalius parodymus, kur buvo vasario 7 d., taciau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jo šie parodymai nebuvo tirti ir visa irodinejimo našta perkelta jam.
Apelianto teigimu, teismas nepagristai jo kalte grindžia ivykio vietos apžiuros protokolu ir daiktu apžiuros protokolais, nes pas ji faktinio sulaikymo metu SIM kortele, kurios abonementinis numeris XXXXX, nebuvo surasta, jis tokia nesinaudojo ir niekada neturejo. Pas ji, sulaikius 2002m. vasario 10 d. apie 22 val. netoli (duomenys neskelbiami) miesto, buvo surasti tik jam nuosavybes teise priklausantys mobilaus ryšio telefonu aparatai: ,,Motorola“ – be SIM korteles ir ,,Siemens C35“ – su SIM kortele, kurios abonementinis numeris buvo XXXXX. SIM kortele, kurios abonementinis numeris XXXXX, buvo surasta policijos darbuotoju R. vairuojamame automobilyje, atliekant automobilio apžiura 2002 m. vasario 10 d. 23.30 val., kai jo tame automobilyje jau nebuvo, - jis išlipo iš automobilio apie 22 val. Apeliantas mano, kad atliekant automobilio apžiura, turejo dalyvauti tiek jis, tiek automobilio valdytojas Romas. Apeliantas skunde abejoja Lietuvos (duomenys neskelbiami) pareigunu M. G. ir V. M. , kurie atliko automobilio apžiura, parodymu teisingumu. Mano, kad jie yra suinteresuoti apkaltinamojo nuosprendžio priemimu ir jo (apelianto) kaltes irodymu. Apelianto manymu, jo kaltes neirodo ir UAB ,,Bite GSM“ suteikta informacija ir telefono, kurio abonementinis Nr. XXXX, judejimas nurodytais maršrutais, nes byloje nera nustatyta, jog šis telefono numeris priklause jam arba jis juo naudojosi. Teismo nurodytos aplinkybes, kad 2002 m. vasario 10 d. 21.46 val. sulaikius A. C. ir D. J. , praktiškai liovesi ir pokalbiai šiais telefonais, dar neirodo, jog jis tuo telefonu naudojosi ir kalbejosi su kitais nuteistaisiais.
Apelianto manymu, svarbus ir jo nekaltuma patvirtinantys yra liudytojo R. V. teisme duoti parodymai, kuriu teismas visai neanalizavo ir neivertino. Liudytojas patvirtino, kad važiuojant i Kauna, jis (apeliantas) sedejo šalia vairuotojo ir mate, jog apeliantas turejo viena telefono aparata, o kitu telefonu aparatu automobilyje nebuvo. Pažymejo, kad nei jis, nei automobilio savininkas nedalyvavo, kai policijos darbuotojai apžiurejo automobili. Apeliantas skunde nesutinka su liudytoju M. G. ir V. M. parodymais, kad ji sulaikant automobilyje prie Prienu, jis bande iš dvieju mobiliuju telefonu išimti SIM korteles ir jas paslepti. Tvirtina, kad minetu liudytoju nurodytu aplinkybiu nepatvirtino liudytojas R. V. , kuris visa laika buvo šalia jo (apelianto) ir viska mate. Be to, apeliantas mano, kad teismas turejo iš pradžiu patikrinti ar mineti liudytojai iš viso galejo matyti, kaip jis išeme ir bande paslepti SIM korteles, o tik tada besalygiškai tiketi pastaruju anksciau minetais parodymais. Taip pat apžiurint automobili buvo butina surašyti ir apžiuros protokola.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad laikantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimu, ir siekiant patikrinti ar SIM kortele, kurios abonementinis numeris XXXX, yra jo, buvo butina ikiteisminio tyrimo metu nuimti ir jo pirštu antspaudus nuo šios korteles, paskirti odorologine bei mikrodalekiu ekspertizes. Taciau, kadangi, apelianto manymu, šie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, yra pagrindas daryti išvada, jog jau ikiteisminio tyrimo prašioje jam pareikšti itarimai nepasitvirtino.
Apeliantui kelia abejoniu ir telefoniniu pokalbiu irašuose, kuriu originalu nera, o išlike tik pokalbiu išklotines (pokalbiu garsiniu irašu originalai buvo pareigunu M. G. ir V. M. žinioje, taciau, kaip jie teigia, del kažkokiu techniniu priežasciu buvo sugadinti), užfiksuotos informacijos teisingumas. Apeliantas mano, kad byloje nera irodymu, patvirtinanciu, jog telefoniniu pokalbiu išklotine padaryta iš jo pokalbiu su kitais nuteistaisiais. Siekiant šias aplinkybes nustatyti ar paneigti, buvo butina paimti jo balso pavyzdžius ir paskirti byloje fonoskopine ekspertize (ka galima buvo padaryti, nes ji sulaikius telefoniniu pokalbiu garsiniu irašu originalai dar buvo). Tiketi vien pareigunu parodymais, kur jie nurodo, kad jie patys klausesi jo (apelianto) ir kitu nuteistuju pokalbiu ir nustate, jog tai jo (apelianto) balsas, negalima, nes pareigunai nera ekspertai.
Taip pat apeliantas teigia, kad byloje nera jokiu duomenu, jog jo pravarde yra ,,B“.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde mano, kad jo kalte teismas nepagristai grindžia ir liudytoju A. P. bei G. P. parodymais. Liudytojas A. P. mate asmenis, kurie atvare pasaugoti pas ši automobili, taciau jo teisme neatpažino. Ikiteisminio tyrimo metu jo atpažinimas nebuvo darytas. Iš liudytojo G. P. parodymu neaišku, kurie iš ju paliudija jo padarytus nusikalstamus veiksmus.
Nagrinejant byla apeliacine tvarka, nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.
Nuteistuju M. M. , D. J. , Ž. J. , A. C. , T. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. nustatyta, kas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymu nustatyta tvarka ir pripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu. Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. nustatyta, kad kiekvienas žmogus kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kalte neirodyta pagal istatyma. Šios principines nuostatos yra itvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame bei baudžiamojo proceso kodeksuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 1 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis istatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teises priemonemis ginti žmogaus ir piliecio teises, visuomenes ir valstybes interesus nuo nusikalstamu veiku. Šis kodeksas: 1) apibrežia kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai bei jas uždraudžia; 2) nustato bausmes, baudžiamojo ir auklejamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverciamasias medicinos priemones; 3) nustato baudžiamosios atsakomybes pagrindus ir salygas, taip pat pagrindus ir salygas, kuriais nusikalstamas veikas padare asmenys gali buti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes ir bausmes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 3, 4 d. nustato, kad asmuo atsako pagal baudžiamaji istatyma tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padares nusikalstama veika ir tik, jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti istatymus atitinkancio elgesio. Pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti.
Vienas pamatiniu baudžiamojo proceso principu yra nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas isiteisejusiu teismo nuosprendžiu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1. 8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Irodymu savoka yra apibrežta Lietuvos Respublikos BPK 20 str.:
Irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka gauti duomenys.Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla.Irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai.Irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.Teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu.
Nuteistieji Ž. J. ir T. V. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ju kaltuma pirmos instancijos teismas nuosprendyje grindžia išimtinai liudytojo G. P. parodymais, kuriu nepatvirtina kiti byloje surinkti irodymai.
Liudytojo, itariamojo, kaltinamojo parodymai yra irodymu šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso istatymo, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose turi buti vertinami pagal teismo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu ir teisine samone. Reikalavimas vadovautis istatymu vertinant irodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisetais budais gauta informacija. Nei viena irodymu rušis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi irodymai turi buti ivertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi buti grindžiamas patikimais irodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnis). Vertinant liudytojo G. P. parodymu objektyvuma ir savarankiškuma, reikšminga aplinkybe yra jo paties procesine padetis. 2003 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu (duomenys neskelbiami) miesto 1 apylinkes teismo teisejo, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas itariamojo G. P. atžvilgiu, kadangi jis padejo atskleisti organizuotos grupes padarytus nusikaltimus (t. 6, b. l. 118-125). Padariusiu nusikalstama veika asmenu, kuriu baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos, parodymai prieš kitus bendrininkus teismu praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu nei tipiniai kaltinamuju ar, juo labiau, liudytoju ir nukentejusiuju parodymai. Toks irodymu šaltinis gali buti pripažistamas patikimu ir pakankamu kaltei pagristi, jei ji patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti irodymai. Atsižvelgiant i G. P. procesines padeties specifika, šio liudytojo parodymai turi buti analizuojami ir vertinami visos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste, nesuabsoliutinant šiu parodymu ir nesuteikiant jiems išskirtines reikšmes prieš kitus byloje esancius irodymus – nuteistuju, liudytoju, nukentejusiuju parodymus, dokumentus ir kt., taciau, tuo paciu, nemenkinant tokiu parodymu reikšmes. Kolegijos nuomone, galima remtis tais liudytojo G. P. parodymais, kurie yra neprieštaringi ir, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys irodymai, tuo paciu liudytojo G. P. parodymai negali buti vieninteliai irodymai, priimant apkaltinamaji nuosprendi.
Nuteistieji Ž. J. ir T. V. savo apeliaciniuose skunduose neteisingai nurodo, kad liudytojo G. P. parodymu nepatvirtina kiti bylos irodymai. Priešingai – liudytojo G. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra neprieštaringi, logiški, nuoseklus, juos patvirtina ir kiti byloje esantys irodymai. Liudytojas G. P. smulkiai ir detaliai parode apie tai, kaip 2000 m. sausio men. 12 - 13 dienomis buvo igytas vogtas automobilis „Daimler Chrysler“ ir rengiamasi ji kontrabandos budu pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybes siena i Baltarusija, kaip 2001 m. rugpjucio 5 d. buvo igyti plešimo budu pagrobti automobiliai ,,Audi Allroad“ ir „Volvo S80“, bei šiuose automobiliuose buve daiktai. G. P. parode, iš kokiu asmenu buvo igyti mineti pavogti automobiliai, kokius vaidmenis, igyjant pagrobta turta atliko jis pats, taip pat nuteistieji Ž. J. ir T. V. . G. P. parode, kad 2000 m. sausio men. 12-13 dienomis igijus vogta automobili „Daimler Chrysler“, šis automobilis iki 2000 m. sausio 16 d. buvo slepiamas garaže (duomenys neskelbiami). 2000 m. sausio 16 d. jis, Ž. J. ir T. V. rengesi pagrobta automobili per valstybes siena išgabenti i Baltarusija ir ten realizuoti, taciau pradejus juos persekioti policijai, automobili paliko, o patys pabego. Taip pat, G. P. parode, kad 2001 m. rugpjucio menesio nakti iš 2 i 3 diena , apie 2.00 - 3.00 val. nakties, Ž. J. pasake, kad B. S. siulo pirkti du automobilius. Iš (duomenys neskelbiami). jiems nuvykus i sutarta vieta plente Vilnius – Utena, B. S. perdave jam „Audi Allroad“ raktelius. Jam vairuojant mineta automobili, o Ž. J. su savo automobiliu „Mercedes Benz“ ji lydint, jie kirto Lietuvos Respublikos siena. Ivažiave i Baltarusija nuvyko i (duomenys neskelbiami) miesta, kur „Audi Allroad“ automobili paliko pas pažistama moteri, garaže, o patys sugrižo i Lietuvos Respublika.
Šiuos G. P. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti irodymai. Liudytojai J. M. ir K. P. parode, kad 2000 m. sausio 16 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbiami), ju tarnybini automobili aplenke automobilis „Mercedes Benz“ su (duomenys neskelbiami) numeriais XXX. Pareigunai gave informacija apie tai, kad automobilis yra vogtas, pradejo ji persekioti. Persekiojant automobili pareigunai pastebejo, kad „Mercedes Benz“ automobili lydejo „Audi 100“, automobili „Mercedes Benz“ („Daimler Chrysler“) vairavo G. P. , o „Audi 100“ vairavo T. V. , pamate, kad yra persekiojami, jie paliko automobili„Mercedes Benz“ ir pabego.
Liudytoja V. P. parode, kad 2001 m. ji savo garaža, esanti (duomenys neskelbiami) namo, išnuomojo kaimynui Ž. J. , dave jam garažo raktus. Veliau garaže mate metalo spalvos bagažine su lipdukais bagažines šonuose. Po kiek laiko šia bagažine iš garažo pasieme vienas Ž. J. draugas.
Liudytojas A. A. parode, jog jis žinojo, kad buvo pagrobtas naujas ju bendroves automobilis ,,Audi Allroad“. 2002 m. sausio 18 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbiami) jis pamate automobili „Nissan Patrol“. Ant šios mašinos stogo buvo sumontuota bagažine, kuri buvo pagrobta iš P. U. kartu su automobiliu ,,Audi Allroad“. Kad tai ta pati bagažine, jis nedvejodamas atpažino iš individualiu požymiu: bagažines formos, lipduku formos kliju pedsaku, kurie buvo like ant bagažines juos nuplešus.
Liudytojos V. P. garaže, kuri ji buvo išnuomavusi nuteistajam Ž. J. , surastas plastikines detales nukentejusysis P. U. atpažino, nurodydamas, kad šiomis detalemis buvo pritvirtinta bagažine ant pagrobto automobilio ,,Audi Allroad“ stogo (b.t 5, b. l. 45-46; b. t. 4, b. l 139-141).
Pirmos instancijos teismas nesireme liudytojo L. M. parodymais, duotais ikiteisminio (parengtinio) tyrimo metu. Apklaustas teisme, liudytojas L. M. svarbiu bylai aplinkybiu nenurode, paneige savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taciau, kolegijos nuomone, L. M. parodymai, kuriuos jis 2001 m. spalio 30 d. dave itariamojo apklausos metu yra tinkami irodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. L. M. parodymus prokurorui dave galiojant senojo Lietuvos Respublikos BPK normoms, šie parodymai užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo, todel kolegijos nuomone, jais galima remtis priimant apkaltinamaji nuosprendi. 2001 m. spalio 30 d. apklaustas itariamuoju, L. M. parode, kad rugpjucio menesio pradžioje, Ž. ir T. prašymu, garaže, esanciame (duomenys neskelbiami) pl., slepe automobili „Volvo S80“ (b. t. 5, b. l. 89-94). Parodymo atpažinti asmeni iš fotonuotrauku metu, L. M. atpažino Ž. J. ir T. V. , kaip asmenis, kuriu prašymu slepe automobili „Volvo S80“, o G. P. – kaip Ž. J. ir T. V. drauga (b. t 5, b. l. 95-100).
Išanalizuotu irodymu visetas leidžia daryti neabejotina išvada, kad nuteistieji Ž. J. ir T. V. igijo, žinomai vogta, automobili „Daimler Chrysler“, kurio verte 70500 Lt ir rengesi ji kontrabandos budu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybes siena i Baltarusija, taip pat igijo automobilius „Volvo S80“ 96694 Lt vertes ir „Audi Allroad“ 229495 Lt vertes su 3000 Lt vertes bagažine, žinodami, kad šie automobiliai pagrobti. Nusikaltimai padaryti galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos BK, vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu istatymu,
Ž. J. ir T. V. padaryta nusikalstama veika turetu buti kvalifikuojama pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kaip nusikalstamas turto igijimas stambiu mastu , bei 16 str. 1 d., 312 str. 3 d., kaip rengimasis padaryti kontrabanda grupeje iš anksto susitarusiu asmenu stambiu mastu. Kadangi šiuo metu galiojancio 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. ir 21 str. 199 str. 1 d. numatyta bausme yra švelnesne negu 1961 m. BK 281 str. 2 d. ir 16 str. 1 d., 312 str. 3 d. todel nuteistuju T. V. ir Ž. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojancio baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d.).
Ž. J. ir T. V. apeliaciniuose skunduose nepagristai teigiama, kad ju veika iš 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. turetu buti perkvalifikuota i 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str. 1 d., taip pat neturetu buti taikomas turto konfiskavimas, nes veikos padarymo metu už jiems inkriminuotus nusikaltimus turto konfiskavimas nebuvo numatytas. 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 str. nebera numatyta nusikalstama veika kvalifikuojanciu požymiu – grupes iš anksto susitarusiu asmenu ir stambaus masto, taciau istatymas neleidžia laikyti, kad tuo pat metu kaltininkui yra palankesni abu kodeksai. Veikai turi buti taikomas vienas baudžiamasis istatymas – arba 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 312 str 3 d. , arba 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., laikantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. nuostatu nuteistuju veika kvalifikuota pagal istatyma numatanti švelnesne bausme, t.y 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. Kvalifikuojant nuteistuju T. V. ir Ž. J. nusikalstamas veikas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK atitinkamus specialiosios dalies straipsnius , ju atžvilgiu pagristai taikyta ir bendrosios dalies norma – 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 72 str.
Pažymetina, kad ir 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 35 str. buvo nustatyta, kad už T. V. ir Ž. J. padaryta nusikalstama veika – kontrabanda – taikomas turto konfiskavimas.
Pagrindiniai irodymai, kuriais remiantis M. M. , D. J. ir A. C. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti del E. ir G. K. turto plešimo, ginklu, šaudmenu bei asmeniniu dokumentu grobimo, tai liudytoju V. M. , M. G. , G. P. parodymai, telefoniniu pokalbiu irašu protokolai, bei specialisto pateikti duomenys apie atitinkamu telefono abonentu buvimo vieta ir judejima. Liudytojai V. M. ir M. G. , policijos pareigunai, nurode, kad, kontroliuojant A. C. , D. J. , M. M. pokalbius, buvo nustatyta, jog, butent, šie asmenys (duomenys neskelbiami) kaime apipleše sutuoktinius K. Telefoniniu pokalbiu irašai neišliko del techniniu gedimu, taciau jie yra isitikine, kad kontroliuojamais telefonais tikrai kalbejo nuteistieji.
Nors, del techniniu nesklandumu neišliko kontroliuojamu pokalbiu laikmenu originalai, neatlikti ju fonoskopiniai tyrimai, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šiu pokalbiu protokoliniai irašai niekuo nesiskiria nuo ju originalu ir remesi jais priimant apkaltinamaji nuosprendi. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas vertinant irodymus pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Nekyla abejoniu del telefoniniu pokalbiu irašu teisetumo, taciau byloje šiu irašu, kaip irodymu, nera. Byloje nera nei irašu originalu, nei kopiju, yra tik protokolai del operatyviniu veiksmu atlikimo bei prie ju pridetos telefoniniu pokalbiu suvestines. Nuteistieji A. C. , M. M. , D. J. teigia, kad protokoluose užfiksuoti ne ju telefoniniai pokalbiai. Byloje nera duomenu, kad kontroliuojamu telefonu numeriai telefoninio ryšio operatoriu butu priskirti nuteistiesiems. Liudytojai V. M. ir M. G. nurode, kad protokoluose užfiksuoti, butent, nuteistuju pokalbiai. Teismui nera pagrindo abejoti policijos pareigunu liudytoju V. M. ir M. G. sažiningumu, duodant parodymus teismui, taciau neatmetama galimybe, kad šie liudytojai gali sažiningai klysti. Kaip parode V. M. ir M. G. , iki telefoniniu pokalbiu klausymosi jie nebuvo bendrave su D. J. , A. C. , M. M. , nebuvo girdeje ju balsu. Tik sulaikius minetus asmenis, jie išgirdo nuteistuju balsus ir pagal balsu tembra, kalbos maniera nustate, kad tai tie patys asmenys, kuriu telefoniniai pokalbiai yra irašyti. Taciau liudytojai V. M. ir M. G. nera fonoskopinio identifikavimo specialistai, o tam , kad asmenis identifikuoti pagal balso telefoniniu pokalbiu irašuose, reikalingos specialios žinios. Ikiteisminio tyrimo metu, iki sunaikinant telefoniniu pokalbiu irašus, sulaikius ir suemus A. C. , M. M. , D. J. buvo galimybe skirti fonoskopine ekspertize, taciau tai nebuvo padaryta. Šiuo metu tokios galimybes nebera, nes neliko tyrimo objekto-sunaikinti telefoniniu pokalbiu garso irašai. Apeliacines instancijos teismas neturi galimybes pašalinti kylanciu abejoniu del telefoniniu pokalbiu priskyrimo nuteistiesiems A. C. , D. J. , M. M. , o visos abejones ir neaiškumai, kuriu nera galimybes pašalinti, turi buti aiškinami nuteistuju naudai. Kitu neabejotinu irodymu , leidžianciu užfiksuotus telefoninius pokalbius priskirti nuteistiesiems A. C. , M. M. , D. J. , byloje taip pat neužtenka. Sulaikant D. J. ir A. C. , automobilyje, kuriame jie važiavo, buvo surasta telefonai su dviem SIM kortelemis, kuriu numeriais buvusius pokalbius, kaip parode liudytojai V. M. ir M. G. , užfiksavo policijos pareigunai telekomunikaciniu tinklu kontroles metu. Taciau nuteistieji neigia, kad tai ju telefonai, automobilis, kuriuo nuteistieji važiavo, yra ne ju, automobili vairavo trecias asmuo – R. V. , nuo telefonu paimtu pirštu antspaudu, kvapu, mikrodaleliu ar kitu pedsaku, kurie leistu šiuos daiktus identifikuoti kaip priklausancius nuteistiesiems, nerasta. Be to, vienu ir tuo paciu telefono numeriu gali naudotis ne vienas, o keli asmenys- tai patvirtino ir liudytojas G. P. , kurio parodymais nera pagrindo netiketi, parodes, kad jis naudodavosi nuteistojo Ž. J. telefonu. Liudytoju V. M. ir M. G. parodymai apie A. C. , D. J. , M. M. dalyvavima sutuoktiniu K. turto plešime yra išvestiniai irodymai - jie remiasi informacija, gauta klausantis telefoniniu pokalbiu. Neturint galimybes patikrinti tiesioginiu pirminiu irodymu - telefoniniu pokalbiu irašu - tikrumo, abejotinas yra ir išvestiniu irodymu patikimumas.
Kitu irodymu, leidžianciu daryti išvada apie A. C. . D. J. , M. M. dalyvavima jiems inkriminuotame plešime, byloje nera. Liudytojas G. P. , kurio parodymais šioje byloje nera pagrindo netiketi, niekada neparode, kad A. C. , D. J. , M. M. padare sutuoktiniu K. turto plešima. Jis tik parode, kad A. C. pardavinejo vogta automobili „Mercedes Benz“, o M. M. jis perdave du medžioklinius šautuvus. Nukentejusioji E. K. , kuri mate ja apiplešusius asmenis, nei vieno iš neteistuju neatpažino, ji nurode tik labai bendrus ja užpuolusiu asmenu požymius - vidutinio ugio, vidutinio kuno sudejimo. Ivykio vietos apžiuros metu, po plešimo, apžiurejus K. nama ir jo prieigas, rasta ranku, avalynes, automobilio padangu pedsakai, paimti dirvožemio pavyzdžiai (b.t.3 l. 3- 14), taciau byloje nera duomenu, kad bent viena iš šiu pedsaku butu palike nuteistieji A. C. , D. J. ar M. M. , nusikaltimo vietoje nerasta nei ju pirštu, nei avalynes nei kitu pedsaku, mikrodaleliu, kvapu ir kt.
Iš liudytojo G. P. parodymu matyti, kas A. C. 2002 metu vasario menesio pradžioje pagrobta iš E. K. automobili „Mercedes Benz“ slepe iš pradžiu liudytojo A. P. daržineje, po to, padedant Ž. J. , garaže Ašigalio gatveje, Kaune, veliau pardave. Parodymu atpažinti metu G. P. atpažino A. C. , kaip asmeni bendravusi su juo del garažo (b.t.6. 59-60 l). Fakta apie tai, kad P. prašymu, jo daržineje viena nakti buvo laikomas sidabrines spalvos automobilis „Mercedes Benz“, patvirtino ir liudytojas A. P. . Taciau nei G. P. , nei A. P. nenurode, kad kas nors iš nuteistuju ši automobili pagrobe.
Byloje surinktu irodymu neužtenka irodyti A. C. , M. M. , D. J. dalyvavima plešimo budu pagrobiant K. turta, taip pat ginklus, šaudmenis, asmens dokumentus, taciau iš liudytojo G. P. parodymu, kuriuos patvirtino ir kiti anksciau aptarti irodymai, darytina neabejotina išvada, kad A. C. , slepdamas igyta automobili „Mercedes Benz“, pagrobta iš E. K. , A. P. daržineje, garaže Kauno m., Ašigalio gatveje, veliau ji parduodamas, tikrai žinojo, kad šis automobilis pagrobtas, t.y. A. C. igijo ir realizavo dideles vertes turta žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu budu. A. C. nusikalstama veika turi buti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. i Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d.
Nuteistasis M. M. pripažista gabenes ir saugojes iš G. P. paimtus du medžioklinius šautuvus. Nors iš sutuoktiniu K. namu buvo pagrobta daugiau šaunamuju ginklu ir šaudmenu, t.y. pistoletas „Baikal“ su dviem detuvemis ,medžioklinis šautuvas „FS“, medžioklinis šautuvas „IŽ 18 E“, 32 pistoleto šoviniai, 20 medžioklinio šautuvo šoviniu, taciau neirodyta, kad visus šiuos ginklus ir šaudmenis igijo ir gabeno M. M. . Liudytojas G. P. , kurio parodymais nera pagrindo netiketi, patvirtino nuteistojo M. M. parodymus, taip pat nurodydamas, kad M. M. perdave tik du medžioklinius šautuvus. M. M. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. perkvalifikuojama i Lietuvos Respublikos BK 253str. 1 d.
M. M. , A. C. ir D. J. išteisinami pagal Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 07 19 istatymo redakcija ), 254 str. 2 d. , M. M. ir D. J. - pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., D. J. ir A. C. - pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.2 d., neirodžius ju dalyvavimo padarant nusikalstama veika ( Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 2p., 329 str.1 p. ).
Paskiriant bausme M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. atsižvelgiama i tai, kad nors padarytas nusikaltimas nera sunkus ar labai sunkus, taciau M. M. teistas už stambaus masto vagyste, niekur nedirbo, todel jam skiriama griežtesne sankcijoje numatyta bausmes rušis - laisves atemimas, viršijant mediana.
Paskiriant bausme A. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., atsižvelgiama i tai, kad nors padarytas nusikaltimas nera sunkus ar labai sunkus, taciau ivertinus A. C. asmenybe- yra padares daug administraciniu teises pažeidimu, nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, taciau šiuo metu atlieka bausme už sunkaus nusikaltimo padaryma- bausmes tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežtesne sankcijoje numatyta bausmes ruši - laives atemima, viršijant mediana.
Neirodžius, kad A. C. , D. J. , M. M. pagrobe G. K. ir UAB ,,S“ priklausanti turta, naikinama pirmos instancijos nuosprendžio dalis del civilinio ieškinio patenkinimo, taip pat naikinama nuosprendžio dalis del M. M. ir D. J. turto už 21590 litu konfiskavima.
Nera pagrindo tenkinti A. C. apeliacinio skundo dalies, kurioje jis prašo panaikinti turto už 21590 litu konfiskavima. Nors ir neirodyta, kad A. C. pats pagrobe svetima turta, taciau jis igijo ir realizavo dideles vertes turta, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu budu. Laikantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 ir 5 dalies nuostatu, 21590 litu vertes A. C. turtas konfiskuotas teisetai ir pagristai, konfiskuotino turto vertes, neišeinant iš apeliacinio skundo ribu, keisti nera pagrindo.
Taip pat atmetama nuteistuju A. C. bei D. J. apeliaciniu skundu dalis del daiktiniu irodymu - mobilaus ryšio telefonu „ Motorolla“ ir „ Siemens C35“ konfiskavimo. Šiu daiktiniu irodymu nera pagrindo gražinti nuteistiesiems, nes nera nustatyta kad jie priklauso A. C. ir D. J. .
Skiriant bausmes T. V. ir Ž. J. , pirmos instancijos teismas nesilaike Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir Lietuvos Respublikos BK 55 str. reikalavimu. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numato, jog teismas skiria bausme pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatu. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; 2) kaltes forma ir ruši; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadija; 5) kaltininko asmenybe; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; 7) atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisves atemimo bausme, teismas privalo motyvuoti savo sprendima.
Pirmos instancijos teismo išvada, kad Ž. J. ir T. V. nusikaltimu daryma paverte savo verslu ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, nera patvirtinta byloje surinktais irodymais.
T. V. ir Ž. J. inkriminuota dvieju nusikalstamu budu gautu automobiliu igijimas ir realizavimas ir vieno tokio automobilio igijimas ir rengimasis realizuoti. Nusikaltimai padaryti 2000 – 2001 metais, t.y. prieš pakankamai daug laiko. Nuo to laiko nera duomenu, kad Ž. J. ar T. V. verstusi nusikalstama veikla. Abu nuteistieji turi legalius pragyvenimo šaltinius, yra 2 grupes invalidai, Ž. J. neteistas, o T. V. nusikaltimu padarymo metu nebuvo teistas. T. V. ir Ž. J. padare du apysunkius nusikaltimus ir rengesi padaryti sunku nusikaltima, be to be to Ž. J. dar padare ir viena nesunku nusikaltima. Lietuvos Respublikos BK straipsniu – 199 str. 1 d., 189 str. 2 d., 237 str. 1d.- numatanciu atsakomybe už T. V. ir Ž. J. padaryta nusikalstama veika - sankcijose yra alternatyvios bausmes- laisves atemimo bausme ir bausmes nesusijusios su laisves atemimu. Laisves atemimo bausme gali buti skiriama tik tuo atveju, kai nera galimybes bausmes tikslu pasiekti kitomis alternatyviomis bausmemis. Kolegijos nuomone, ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybes, nera pagrindo Ž. J. ir T. V. skirti griežciausia bausmes ruši - laisves atemima. Atsižvelgiant i tai, kad nusikaltimus T. V. ir Ž. J. padare organizuotoje grupeje, bausmes dydis jiems skiriamas maksimalus, istatymu nustatytas tai bausmes rušiai. Kadangi T. V. ir Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo kardomajame kalinime, jiems taikomas Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniu nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1-4 p., 329 str. 1 p.
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dali del M. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija), D. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija), A. C. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) ir šioje dalyje priimti nauja nuosprendi:
M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija), neirodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.
D. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija), neirodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.
A. C. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d., 253 str. 2 d., 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 206 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija), neirodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstama veika.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dali pakeisti.
M. M. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir skirti bausme laisves atemima 3 (trejiems) metams.
Panaikinti nuosprendžio dali del M. M. turto, 21590 Lt vertes konfiskavimo.
D. J. , vadovaujantis 63 str. 1, 4 d., bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas), Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dokumentu, susijusiu su vairuotojo pažymejimo gavimu suklastojimas ir suklastotu dokumentu panaudojimas), Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (suklastoto vairuotojo pažymejimo panaudojimas) subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausme paskirti laisves atemima 2 (dvejiems) metams 3 (trims) menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d. prie šios bausmes prideti dali neatliktos bausmes, paskirtos Kauno apygardos teismo 1996 m. rugsejo 13 d. nuosprendžiu ir galutine bausme paskirti laisves atemima 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.
Panaikinti nuosprendžio dali del D. J. turto, 21590 Lt vertes konfiskavimo.
A. C. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. ir skirti bausme laisves atemima 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 8 d. šia bausme subendrinti iš dalies sudedant Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme skirti laisves atemima 6 (šešeriems) metams.
Ž. J. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam paskirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“) bauda 150 MGL (18.750 Lt) dydžio,
pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 199 str. 1 d. bauda 250 MGL (31.250 Lt) dydžio,
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S80“) bauda 150 MGL (18.750 Lt) dydžio,
pagal Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d. bauda 100 MGL (12.500 Lt) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, galutine subendrinta bausme paskirti bauda 300 MGL (37.500 Lt) dydžio.
T. V. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam paskirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobilis ,,Daimler Chrysler“) bauda 150 MGL (18.750 Lt) dydžio,
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (automobiliai ,,Audi Allroad“ ir ,,Volvo S80“) bauda 150 MGL (18.750 Lt) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, galutine bausme paskirti bauda 300 MGL (37.500 Lt) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., iskaicius kardomaji kalinima i paskirta bausme, Ž. J. ir T. V. laikyti atlikusius paskirta bausme.
Panaikinti nuosprendžio dali del priteisimo iš M. M. , A. C. ir D. J. nukentejusiajam G. K. 4671 Lt ir UAB „ S“ 10000 Lt.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.