Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A.J. atstovui Arvydui Balčiui, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato atstovui Alvydui Balandžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A.J. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyriui dėl 2005 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. gegužės 17 d. Šilalės rajono policijos komisariato (dabartinis pavadinimas - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas) nutarimu A.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnį ir paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimt keturiems mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 62 ir 68 punktų reikalavimus, o būtent: 2005 m. gegužės 13 d., 22 val. 20 min., Šilalės rajone, Lingiškės kaime, vietinės reikšmės kelyje, vairavo automobilį Volvo-340, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

- panaikinti 2005 m. gegužės 17 d. Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio nutarimą bei administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.J. atstovas Arvydas Balčius teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo teismo 2009 m. balandžio 24 d. ir 2009 m. gegužės 22 d. nutartyse konstatuota, kad Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitoje ir sprendime be kitų pažeidimų nurodyta, kad gydytojas A.Z. nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. iki 2008 m. sausio 22 d. dirbo gydytojo terapeuto padėjėjo neturėdamas medicinos praktikos licencijos ir ši aplinkybė yra esminė, nes atsižvelgus į ją Medicininės apžiūros aktas gali būti įvertintas kaip neteisėtas. Taip pat paaiškino, kad automobilį vairavo I.A., kuri ne kartą tai akcentavo įvairiuose teismo posėdžiuose. Tas aplinkybės patvirtina ir kiti liudytojai, tačiau baudžiamosiose bylose esantys jų parodymai yra tendencingai netiksliai užfiksuoti, dėl to buvo parašyta eilė skundų, reikšti nušalinimai. Policijos pareigūnų parodymai prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Šių argumentų pagrindu prašoma skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Taigi apeliacinės instancijos teismo nekvestionuojama nutartimi konstatuota, kad byloje nėra įrodyta, kad A.J. 2005 m. gegužės 13 d. apie 22 val. 20 min. vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas „Dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E121702“ naikintinas ir administracinė byla šioje dalyje vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu nutrauktina.

Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo kontekste teismas nevertina aplinkybių susijusių su įrodymų vertinimu baudžiamajame procese, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame procese, skirtingai nei administraciniame procese, aplinkybės dėl asmens girtumo nustatinėjamos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai, tai yra visų ištirtų įrodymų visuma. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009. Todėl akivaizdu, kad girtumo nustatymo įrodinėjimo priemonių ratas baudžiamajame procese yra siejamas ir su kitų įrodymų rinkimu, tame tarpe ir liudytojų apklausa kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų tyrimu.

Dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnyje, inkriminavimo pagrįstumo.

2005 m. gegužės 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.8) A.J. buvo inkriminuojamas ir KET 62 punkto pažeidimas (2005 m. gegužės 13 d. galiojusių kelių eismo taisyklių redakcija). KET 62 punktas numatė reikalavimą, kad uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) arba muitinės pareigūno stabdomas, transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos arba muitinės pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos arba muitinės pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą arba atitinkamą tarnybinį ženklą.

2005 m. gegužės 14 d. protokole ir nutarime nurodoma, kad A.J. 2005 m. gegužės 13 d. 22 val. 20 min. Šilalės rajone, Lingiškės kaimo vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas automobilį Volvo 340, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

A.J. skunde, kuris teismui buvo pateiktas 2005 m. gegužės 27 d., nurodė, kad jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo neįvykdė, minimą vakarą automobilio nevairavo, o automobilis stovėjo gyvenamojo namo kieme (b.l.4). 2009 m. birželio 17 d. pateiktame teismui patikslintame skunde A.J. nurodė, kad automobilį 2005 m. gegužės 13 d. vakare vairavo jo sugyventinė I.A. Šias aplinkybes pastaroji patvirtino 2009 m. birželio 18 d. apklausiama liudytoja teisminio nagrinėjimo metu. Šiuos teiginius A.J. manymu patvirtina ir V.K. parodymai. Tačiau įvertinus šių asmenų parodymus teiktus ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant privataus kaltinimo skundus, akivaizdu, kad šių asmenų paaiškinimais negali būti paneigiama asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos įvykdymo. Pirmiausia įvardintieji asmenys yra suinteresuoti padėti išvengti administracinės atsakomybės A.J., kadangi I.A. yra pastarojo sugyventinė, o V.K. pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-377/2007 protokole fiksuotą giminystės ryšį (II tomas b.l.128) nurodo esąs A.J.pusbrolis. Antra, įvertinus tiek administracinėje byloje, tiek prijungtose baudžiamosiose bylose esančius apklausos duomenis, akivaizdu, kad paaiškinimai iš esmės skiriasi. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-761/2006 2006 m. vasario 28 d. apklausiama nukentėjusiąja I.A. (b.l.85) nurodė, kad automobiliu niekas negalėjo važiuoti iš vis nes buvo išimtas akumuliatorius. Apklausiama liudytoja 2006 m. lapkričio 17 d. baudžiamojoje byloje Nr. PK-20-761/2007 (b.l. 61) I.A. nurodė, kad automobilį nuo dirvos, kur jį paliko V.K. parvairavo ji ir pastatė prie šuns. Dėl šios liudytojos ir liudytojo V.K., kuris taip pat patvirtino A.J. iškeltąją versiją, parodymų Šilalės rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi (b.l.158) nutarė kreiptis į Šilalės rajono apylinkės vyriausiąją prokurorę dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo nustatant ar nebuvo duodami melagingi parodymai teisminio nagrinėjimo metu. I.A. (P.) buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-377/2007 (I tomas b.l. 36-38). Apklausos metu ji nenurodė, kad būtent ji parvairavo automobilį, o priešingai teigė, kad iš dirvos, kur vyko žemės ūkio darbai parėjo namo ir jau jai esant namuose apie 22 - 22:30 val. kieme išgirdo triukšmą. Apklaustas liudytojas V.K. taip pat nurodė, kad su A.J. automobiliu minimą dieną po 21 valandos niekur nevažiavo (I tomas b.l.72). Teisminio šios bylos nagrinėjimo metu I.A. jau nurodė, kad automobiliu nuo vandens telkinio, kur jį buvo palikęs V.K., parvažiavo ji (baudžiamosios bylos I-30-377/2007 b.l.129-131). V.K. apklausiamas šioje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nematė kas išvažiavo automobiliu, tik girdėjo automobilio garsą (b.l.128). Taigi minimų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, skirtingai įvykio aplinkybės yra išdėstomos privataus kaltinimo tvarka iškeltose bylose ir ikiteisminio tyrimo metu teikiamuose paaiškinimuose. Be to baudžiamosiose bylose Nr. PK-20-761 ir 1-16-761, kuriuose privataus kaltinimo skundą pareikė A. J. dėl A.Z. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir I. P. dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn policijos pareigūnų E.A. ir J.S., buvo priimti išteisinamieji nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję. Šiuose nuosprendžiuose konstatuota, kad I.A. parodymai yra tendencingi, suformuluoti palankiai A.J. Teismas dėl jau įvardintų argumentų neturi pagrindo aptartuosius įrodymus vertinti kaip A.J. kaltę paneigiančius parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I.A. apklausiama liudytoja šios bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog minimų įvykių metu neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei įgūdžių vairuoti automobilį, teigia jog buvo vairavusi apie 1 praktinio vairavimo valandą. Todėl jos teiginiai, jog ji savarankiškai parvairavo automobilį neturėdama praktiškai jokių įgūdžių, yra nepagrįsti.

Teismas neturi teisinių argumentų leidžiančių kritiškai vertinti įrodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-377/2007, kurioje 2007 m. vasario 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A.J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir nuteistas 30 MGL bauda. Būtent šioje baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys – 2005 m. birželio 9 d. liudytojo E.A. apklausos protokolas (I tomas, b.l.14-15,22-24), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l.25-27), liudytojos V.M. apklausos protokolas (b.l.40-44), liudytojo J.S. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai (b.l.46-54), įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.5-10) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad būtent A.J. 2005 m. gegužės 13 d. 22:20 Lingiškės kaime, Šilalės rajone, vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas automobilį Volvo 340, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), uniformuotam policijos pareigūnui J.S. šviesą atspindinčiu skrituliu išreiškus reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, nepakluso šiam reikalavimui ir pasišalino, tačiau po persekiojimo tarnybiniu policijos automobiliu buvo sulaikytas sodyboje, esančioje Žąsino kaime. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir 2007 m. vasario 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendyje (II tomas b.l.180-183), 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje išnagrinėjus apeliacinį skundą (III tomas, b.l. 39-42), bei Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartyje išnagrinėjus kasacinį skundą, todėl dėl šių aplinkybių įrodytumo negali kilti jokių abejonių (ABTĮ 58 straipsnio 4 dalis).

Kad A.J. vairavo įvardinamą automobilį ir nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę patvirtina ir pati pirminė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir A.J. paaiškinimas (b.l.11-13, 17). Būtent ši pirminė medžiaga, kurios aplinkybės patvirtintos ir baudžiamosios bylos tyrimo metu surinktais įrodymais, leido daryti pagrįstą išvadą, jog A.J. įvykdė administracinį teisės pažeidimą – nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo ir 2005 m. gegužės 17 d. nutarimo (b.l.9), A.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį. Pagal ATPK 130 straipsnio 2005 m. sausio 20 d. įstat. Nr.X-82 redakciją, įsigaliojusią nuo 2005 m. vasario 8 d., šis straipsnis turi dvi dalis, o A.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn nenurodant šio straipsnio dalies. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra inkriminuotas šis pažeidimas, dėl šio teisės pažeidimo įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla.

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įrodyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2005 m. gegužės 17 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Pažeidimo įvykdymo metu galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija laikytina numatančia švelnesnę administracinę atsakomybę nei šiuo metu galiojanti įstatymo reakcija, todėl pagal ATPK 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas administracinė nuobauda skiriama pagal įstatymą, galiojusį teisės pažeidimo padarymo metu. ATPK 130 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi teisės pažeidimo įvykdymo metu už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę numatė administracinę atsakomybę – baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės numato, kad skiriamos administracinės nuobaudos dydis priklauso nuo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Iš KET pažeidimų suvestinės nustatyta, kad A.J. iki 2005 m. gegužės 13 d. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, todėl šios aplinkybės pripažintinos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir nuobaudos dydis didintinas nuo vidurkio link maksimumo, kadangi atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į SODRA duomenų bazės centralizuotus duomenis, kurių vartotoju yra ir teismas, patvirtinančius, kad A.J. nedirba ir akivaizdu, kad neišsigalės sumokėti paskirtosios baudos (pagal KET pažeidimų suvestinių duomenis dalis baudų už KET pažeidimus nesumokėta) jam skirtina administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus sunkinančias atsakomybę aplinkybes ir laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, skiriama administracinė nuobauda - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 metams ir 6 mėnesiams (54 mėnesiams).

Dėl procesinių pažeidimų.

A.J. atstovas savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir yra visi pagrindai pripažinti, kad A.J. trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į visetą aukščiau nurodytų aplinkybių, įvykdyto pažeidimo sunkumą, teismas konstatuoja, kad teisinių pagrindų švelnesnės administracinės nuobaudos, nei numato sankcijos minima riba, nėra.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. skundą tenkinti dalinai.

Šilalės rajono policijos komisariato 2005 m. gegužės 17 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 121702, kuriuo A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnį, panaikinti.

- A.J. patraukti Administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir už įvykdytą teisės pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams;

- administracinės bylos teiseną dalyje dėl A. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.