Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Administracinė byla Nr. AS-143-715-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
AS-143-715-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
H. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143 – 715/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas H. A. (toliau – pareiškėjas) 2010 m. spalio 13 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 1T-(3.6.)-A-1; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus (toliau – Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius) 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. protokolą Nr. 1 ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymą; 3) panaikinti Kaišiadorių rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – Komisija) 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 2 ir 2010 m. balandžio 23 d. pasiūlymą; 4) priimti naują sprendimą – nustatyti, kad Komisijai pateiktuose papildomuose dokumentuose dėl buvusio savininko P. A. turėtos 3,52 ha žemės (duomenys neskelbtini) pakanka duomenų nuosavybės teisėms atkurti.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipiasi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistas teises dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2010 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1T-(3.6.)-A-1 atmetė jo skundą dėl Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, 2010 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 1 ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymo bei Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2010 m. balandžio 23 d. pasiūlymo panaikinimo. Pasinaudojo šio ginčo ikiteismine nagrinėjimo tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą bei, nutarčiai įsiteisėjus, nurodė jam grąžinti skundą su priedais ir 2010 m. spalio 13 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teismas nustatė, jog su prašymu panaikinti Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. protokolą Nr. 1 ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymą, Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 2 ir 2010 m. balandžio 23 d. pasiūlymą bei priimti naują sprendimą – nustatyti, kad Komisijai pateiktuose papildomuose dokumentuose dėl buvusio savininko P. A. turėtos 3,52 ha žemės (duomenys neskelbtini) pakanka duomenų nuosavybės teisėms atkurti, pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1T-(3.6.)-A-1 pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia. Remiantis šia įstatymo nuostata, atsakovu kilusiame ginče turi būti laikomas Kaišiadorių žemėtvarkos skyrius. Šio subjekto būstinė yra Kaišiadoryse, Bažnyčios g. 4. Kaišiadorių miestas priskirtas Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, todėl pareiškėjo skundas teismingas Kauno, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, nes ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija paminėto įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ši byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes skundžiamas centrinio administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas. Skunde yra suformuoti keli išvestiniai reikalavimai: panaikinti Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. protokolą Nr. 1 ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymą, Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą Nr. 2 ir 2010 m. balandžio 23 d. pasiūlymą, tačiau ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas bylos priskirtinumo klausimas, t. y. kuris teismas – Vilniaus ar Kauno apygardos administracinis teismas – turi nagrinėti ginčą.

Kaip matyti, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 1T-(3.6.)-A-1 ,,Dėl H. A. skundo išnagrinėjimo“ atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą dėl Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, Komisijos 2010 m. rugpjūčio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymo bei Komisijos 2010 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 2 ir 2010 m. balandžio 23 d. pasiūlymo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje.

ABTĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nenumato bylų dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų išimtinio priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant bylų dėl žemės reformos vykdytojų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina ar patenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai, kurie atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (ABTĮ 2 str. 8 d.), o šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinių priskyrimą teismams (ABTĮ 35 str.). Tuo tarpu, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio, tiek Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje, t. y. byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylų priskyrimo panašiuose ginčuose (pvz., dėl Centrinio registratoriaus ir teritorinių registratorių priimtų sprendimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-248/2008, 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-704/2010); dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-386/2007, 2010 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-464/2010); ir kt.) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus sprendimai, o ne Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimas, todėl skundas turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra šio teritorinio viešojo administravimo subjekto buveinė (Bažnyčios g. 4, Kaišiadorys) (ABTĮ 35 str., Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 str. 5 d.). Ginčas iš esmės kilęs tarp pareiškėjo ir Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus, kuris ir turi būti atsakovu.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, konstatavęs, kad ši byla priskirtina ne Vilniaus, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė