Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas R. J. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nubaustas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d., 23.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, R. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, kadangi paskirtoji administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, o priešingai – proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutikdamas su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Šis administracinis nusižengimas vairuotojui užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto skundo turiniu sprendžia, kad analogiški argumentai, sietini su administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimu arba jos neskyrimu buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui. Žemesnės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus apelianto skundo argumentus, todėl apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. J. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas, t. y. įvertinus paklaidą, pagal alkotesterio patikros sertifikatą, kuriame nurodyta, kad alkoholio matuoklio paklaida – +-0,01 promilės (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 12), administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 0,73 promilių neblaivumas. Neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Visų pirma nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais, kad jis turėdamas daugiau nei dešimt metų vairavimo stažą pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl tai turėtų būti laikoma atsitiktiniu įvykiu. Pritartina apylinkės teismo nutartyje nurodytam argumentui, kad R. J. šį administracinį nusižengimą padarė tą pačią dieną kuomet vartojo alkoholinius gėrimus, todėl kaip pakankamai ilgą vairavimo praktiką turintis asmuo, turėjo ir galėjo suvokti, jog praėjus kelioms valandoms po alkoholio vartojimo vis dar gali būti neblaivus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. J. prieš sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi gerai, tačiau apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priimdamas sprendimą tokiomis aplinkybėmis vairuoti transporto priemonę, privalėjo suvokti ir galinčią kilti riziką, t. y. tai, kad jo organizmas suvartoto alkoholio kiekio praėjus nedideliam laiko tarpui dar gali būti neišskaidęs, o nustačius, kad jis vairuoja neblaivus, gali netekti teisės vairuoti transporto priemones. Tai, kad apeliantas įvykio dieną prieš vairuodamas automobilį vakarienės metu vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau – 23.47 val. priėmė sprendimą vairuoti automobilį, rodo, jog R. J. elgėsi neatsakingai ir dėl to padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

12. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai, kad vairuodamas automobilį neblaivus jis nepadarė kitų KET pažeidimų, nesukėlė eismo įvykio, buvo sustabdytas vykdant policinę priemonę – reidą bei nebuvo užfiksuota jo išorinių neblaivumo požymių, nesudaro pagrindo spręsti, kad jam turėtų būti taikomoms ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Neigiamų padarinių apeliantui pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, nes priešingai nei teigiama skunde, R. J. transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, kurioje eismas nuolat yra pakankamai intensyvus. Be kita ko, matyti, kad pirmojo neblaivumo patikrinimo metu – 23.47 val., R. J. buvo nustatytas 0,74 promilių neblaivumas, tuo tarpu antrojo patikrinimo metu – 00.06 val., jam buvo nustatytas jau didėjantis – 0,81 promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 7). Taigi, įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui po pirmojo neblaivumo patikrinimo etilo alkoholio kiekis kraujyje ne mažėjo, o didėjo, abejotinais laikytini ir apelianto skunde nurodomi argumentai, jog R. J. iš tiesų jautėsi gerai bei galintis vairuoti transporto priemonę. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentu, kad šį administracinį nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo.

13. Taip pat apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertinta R. J. asmenybė, jo šeiminė padėtis ir darbo santykiai, tačiau aukštesnės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, egzistavimą ir tai, kad jis būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones sieja su galimybe rūpintis šeimos nariais – seneliais bei tinkamu darbinės veiklos įgyvendinimu, o darbo turėjimą ir pajamų gavimą – su turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo galimybėmis, tačiau sprendė, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės, o priešingai visuomenėje dažnos ir įprastos. Šiuo atveju apygardos teismas negali nesutikti su šiuo skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytu argumentu, nes iš tiesų prieš pasirinkdamas vairuoti automobilį neblaivus, R. J. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, taip pat suvokė, kad turi finansinių įsipareigojimų – būsto paskolą, be kita ko, suprato, kad norint tinkamai pasirūpinti savo senyvo amžiaus seneliais – padėti jiems buityje bei juos nuvežti į gydymo įstaigas, teisė vairuoti transporto priemones taip pat būtina, tačiau net ir žinodamas visas šias apeliantui reikšmingas aplinkybes, jis pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Taip pat apeliantas neabejotinai žinojo ir aplinkybes dėl viešojo transporto infrastruktūros išvystymo šalia jo gyvenamosios vietos, tačiau tai jo taip pat nesulaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad visos šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą. Be to, apeliantas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie dar būtų neįvertinti apylinkės teismo.

14. Skunde kaip vienas iš argumentų pateikiamas ir faktas, kad siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones R. J. reikės išklausyti papildomus vairavimo kursus, kurių metu, anot apelianto, jis patirs prevencinį auklėjamąjį poveikį, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė jokiu aspektu neturi priežastinio ryšio su galimybe administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtinybę išklausyti specialius kursus siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, kuri buvo atimta dėl administracinio nusižengimo, šiuo atveju ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, yra numatęs įstatymų leidėjas. Nors šių kursų išklausymas neabejotinai turi prevencinį pobūdį, tačiau tai yra papildoma priemonė skirta vairuotojų sąmoningumo skatinimui, ir negali būti laikoma išskirtine aplinkybe sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

15. Apeliaciniame skunde R. J. pateikia ir eilę teismų procesinių sprendimų, kuomet apylinkių bei apygardų teismai priėmė procesinius sprendimus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau visų pirma pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismų nesaisto procesiniai sprendimai priimti žemesnės instancijos teismo. Be kita ko, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl tai, kad kitose administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų bylose kiti apygardos teismai priėmė sprendimus tam tikru būdu sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, savaime nesuponuoja prielaidos, kad tokį pat sprendimą turi priimti ir apelianto skundą nagrinėjantis teismas.

16. Apygardos teismo įsitikinimu, R. J., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbinėje, teik kasdienėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 800 Eur, be to taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl dar labiau sutrumpinti šį terminą ar apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad R. J. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o priešingai proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 4 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos neskirti. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

18. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas R. J. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.