- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-153/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- V., V. R.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
V. R. , kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalyje padarymu, tai yra tuo, kad jis, vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent 2007 metais, laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu, gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. , veikdamas bendrai su D. N. ir J. A. , 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti iš D. N. neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 g bei televizorių „Gold Star“, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 1 d. vakaro savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kur A. N. nurodymu, padedant D. N. ir J. A. , į du televizoriaus kondensatorius supakavo narkotines medžiagas – heroiną, kurių bendroji masė milteliuose yra 25,196 g. ir juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į Marijampolės pataisos namus platinimui.
V. R. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, vėliau suėmimo terminas Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 15 nutartimi kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Pratęsdamas kaltinamajam V. R. suėmimo terminą teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - bėgs (slėpsis) nuo teismo, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. R. skunde prašo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.
Kaltinamasis nurodo, jog yra II grupės invalidas, šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, jam reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna. Nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme į teismo posėdžius atvykti negalėjo, kadangi tuo metu gulėjo ligoninėje. Be to, nurodo, kad bėgti (slėptis ) neketina, nes, būdamas laisvėje guli lovoje arba ligoninėje.
Teismo posėdyje kaltinamojo V. R. gynėja prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaltinamasis V. R. , nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Toks suimtojo prašymas negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikė skundą nagrinėjančiam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Pastarasis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu V. R. baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje.
Nors kaltinamasis savo skunde nurodė netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo metu V. R. baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys.
Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad suėmimas kaltinamajam V. R. paskirtas nustačius tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi V. R. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas paskirti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių neturi, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius ir apie neatvykimo priežastis neinformavo teismo.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis V. R. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Darydamas tokią išvadą, žemesnysis teismas atsižvelgė į tai, kad veika, kurios padarymu kaltinamas V. R. , padaryta jam turint neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, ji susijusi su nusikalstamu būdu gaunamomis pajamomis, anksčiau teistas net 11 kartų, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog V. R. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
Kaltinamojo argumentai, kad jis yra II grupės invalidas, šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, jam reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna, nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, kadangi ir laisvės atėmimo vietoje jam gali būti užtikrinama būtinoji medicininė priežiūra ir pagalba, o jau minėti kaltinamojo veiksmai neatvykstant į teismą patvirtina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo V. R. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.