- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 1N-98/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, namų arešto sąlygas paliekant nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. S. yra kaltinamas tuo, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 18.10 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. V., turėdamas tikslą nužudyti L. D., V. V., D. T. ir A. U., t. y. du ir daugiau asmenų, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, tyčia kartu su T. V. šaudamas ne mažiau kaip 9 kartus iš nenustatytų automatiškai užsitaisančių Makarovo konstrukcijos tipo pistoleto ir Rusijos gamybos IZH-71H modelio pistoleto, skirtų ar pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, taip bendrais veiksmais su T. V. padarydamas L. D. šautinę žaizdą pilvo kairėje, nugaroje kryžkaulio projekcijoje su išorinių klubo arterijos bei venos, šlapimo pūslės, riestinės ir tiesiosios žarnų sužalojimu, 4-5 kryžkaulio slankstelių lūžiu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės užpilvaplėvės ertmėse, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą bei V. V. padarydamas liestines šautines žaizdas kairėje šlaunyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu kartu su T. V. tyčia pasikėsino nužudyti L. D., V. V., D. T. ir A. U., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes L. D. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, V. V. nepataikė į gyvybiškai svarbius organus, o D. T. ir A. U. bėgant, į juos nepataikė.
Be to, R. S. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo šaunamąjį ginklą-pistoletą, skirtą ar pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, bei ne mažiau kaip du 9 mm kalibro šovinius, kuriuos neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė ir nešiojo prie savęs iki 2010 m. spalio 9 d.
2010 m. lapkričio 2 d. R. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis panaikinta ir R. S. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakyta pratęsti R. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis panaikinta ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi R. S. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 20 000 litų užstatą. Vėliau kardomosios priemonės –namų arešto terminas R. S. buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, paliekant nepakeistas namų arešto sąlygas.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – namų arešto terminą teismas motyvavo tuo, kad R. S. yra kaltinamas sunkiais nusikaltimais, praeityje buvo teistas. Be to, kardomoji priemonė – suėmimas jam jau buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones, dar labiau sušvelninus kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę, būtų apsunkintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. S. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, kad jam taikoma kardomoji priemonė – namų areštas yra netikslinga. Nustatytos namų arešto sąlygos – nuo 24 val. iki 6 val. būti savo gyvenamoje vietoje nepadeda pasiekti proceso tikslų šioje byloje, kadangi neužkerta galimybės kitu laiku pasislėpti Lietuvos Respublikoje ar užsienyje, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamasis pažymi, kad namų areštas jam yra taikomas jau 15 mėnesių, per visą šios kardomosios priemonės taikymo laikotarpį jis nesislėpė, neatliko veiksmų, kuriais trukdytų procesui, nedarė nusikalstamų veikų ir neketina jų daryti. Nusikaltimai, kurių padarymu jis yra kaltinamas, nebuvo padaryti nakties metu, proceso metu taip pat nenustatyta, kad jis linkęs naktimis daryti nusikaltimus ar atlikti procesui trukdančius veiksmus. Kaltinamasis teigia, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šioje byloje jau yra pasiekti pritaikius jam kardomąją priemonę – užstatą, kurio suma jo šeimai yra didelė. Teismui manant, kad užstato taikymas nėra pakankamas, jam galėtų būti paskirta ir kita kardomoji priemonė, pavyzdžiui, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. R. S. nurodo, kad dirba direktoriaus pavaduotoju sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ bei vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo užimamos pareigos susijusios su būtinybe nuolat vykti į komandiruotes Lietuvoje, tačiau nustatytos namų arešto sąlygos atima galimybę kelioms dienoms išvykti į tolimesnius miestus. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad yra vedęs, augina mažametį sūnų, viso proceso metu neturėjo galimybės išvykti su šeima atostogauti, studijuoja Klaipėdos universitete, kiekvieną kartą turi prašyti teismo leidimo išvykti į sesiją. Taikant jam namų areštą, yra ribojama jo teisėta darbo veikla, ribojama galimybė vykdyti didesnės apimties darbo funkcijas bei gauti didesnes pajamas, kurios yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, ribojamos galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje, taip pat atimama galimybė tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku, suteikiant jam ne tik materialinį išlaikymą, bet ir tinkamą visapusišką auklėjimą bei lavinimą. Kaltinamasis teigia, kad namų arešto taikymas sukelia jam ir jo šeimos nariams neproporcingai sunkias pasekmes.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. skundas tenkinamas.
BPK 119 straipsnis numato, kad namų areštas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nuskalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 str. 4 d.). Į tas pačias aplinkybes teismas atsižvelgia ir pratęsdamas paskirtos kardomosios priemonės terminą.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi R. S. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – užstatas ir namų areštas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis 15 mėnesių laikotarpiu būtų pažeidęs jam paskirtas kardomąsias priemones, t.y. slėpęsis nuo teismo, trukdęs procesui ar daręs naujas nusikalstamas veikas. Pratęsdamas kardomosios priemonės – namų arešto terminą iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, apygardos teismas nurodė tik formalius ir aiškiai nepakankamus kriterijus, dėl ko ši kardomoji priemonė turi būti taikoma, t.y. iš esmės atsižvelgė tik į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir ankstesnį teistumą. Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytos sąlygos kardomosios priemonės termino pratęsimui yra nepakankamos, nes būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes.
Kaip pagrįstai nurodyta skunde, taikant vieną ar kelias kardomąsias priemones, būtina laikytis proporcingumo principo – atsižvelgti ar taikomi asmens laisvės suvaržymai atitinka tuos tikslus, dėl kurių buvo nuspręsta taikyti konkrečią kardomąją priemonę, taip pat ar galima proceso tikslus pasiekti taikant vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones.
Apygardos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo pratęsti namų arešto terminą, uždraudžiant kaltinamajam pasišalinti iš gyvenamosios vietos nuo 24 val. iki 06 val. Jei teismas nusprendė taikyti tokią namų arešto sąlygą, jis privalėjo tai sieti su galimybe nurodytu paros metu kaltinamajam pasislėpti ar daryti naujas nusikalstamas veikas, bendrauti su tam tikrais asmenimis ir tokiu būdu trukdyti procesui, tačiau byloje nėra duomenų, kuriems esant, galima spręsti apie tokią galimybę.
Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis turi pastovų darbą, šeimą, kurioje augina nepilnametį sūnų, bei rūpinasi jo sveikata, o paskirta papildoma su užstatu kardomoji priemonė sudaro kliūtis atlikti darbines funkcijas. Privalu atsižvelgti ir į tai, kad 15 mėnesių laikotarpiu kaltinamasis R. S. nei karto nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų.
BPK 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tada, kai byla perduota į teismą, dėl namų arešto paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas pažeidė BPK 132 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą, nes namų arešto terminą pratęsė iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, t.y., neterminuotai. Nutartis šiuo aspektu yra neteisėta, nes visos įstatyme numatytos procesinės prievartos priemonės yra taikomos terminuotai, priešingu atveju, tai sąlygotų Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių į kiek įmanomą trumpesnį teisminį procesą ir su tuo susijusių jo teisių ir laisvių suvaržymą, pažeidimą.
Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. BPK 119 straipsnyje numatyti proceso tikslai šioje stadijoje R. S. atžvilgiu gali būti pasiekti taikant kardomąją priemonę - užstatą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nepratęsti kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto – termino.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.