Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. M., V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuolatinių globėjų skyrimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, tretieji asmenys I. K., D. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo I. K. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui I. K.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje pateikto gimimo įrašo matyti, kad nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. M. ir E. M..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovai turi keturis vaikus: U. M., g. (duomenys neskelbtini), P. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų U., P. ir T. atžvilgiu atsakovams 2018-08-28 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota tėvų valdžia. Atsakovų šeima Skyriui žinoma nuo 2016 m. vasaros, gavus informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad neblaivi V. M. kartu su mažametėmis dukromis U. ir P. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jų buvimo vieta nežinoma, buvo paskelbta motinos ir dukrų paieška, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apylinkės teismo 2016-10-17 nutarimu atsakovė nubausta už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), paskirta nuobauda – įspėjimas. 2019-04-01 raštu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos informavo Skyrių, V. M. (duomenys neskelbtini) pagimdė vyriškos lyties naujagimį, kad moterų konsultacijos nėštumo metu nelankė. Rašte nurodyta, kad, gimdyvės teigimu, šeimoje yra vartojamas alkoholis ir ji pati kartais išgerianti, kitų trijų savo vaikų neauginanti. 2019-04-01 pirmojo atsakovui šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje sudarytas pagalbos šeimai planas, iš kurio matyti, kad posėdžio metu atsakovas E. M. teigė, kad žmona nėštumo neslėpė, jo nuomone, nesilankyti pas gydytojus nėštumo metu nieko blogo. Apie vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa, kalbėti nenorėjo, jų nelanko. Atsakovas problemų dėl alkoholio vartojimo neneigė, tačiau teigė nematantis kliūčių auginti naujagimį S. M. namuose. Išreiškė nesutikimą žmonai laikinai apsigyventi moterų krizių centre. Atsakovė V. M. posėdžio metu prisipažino nėštumo metu tyrimų neatlikusi, vartojusi alkoholį, rūkiusi. Vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa, nelanko. Atsakovė teigė nenorinti psichologo konsultacijų, nesutiko apsigyventi moterų krizių centre kartu su naujagimiu, nes netenkino gyvenimo sąlygos. Atsakydamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms ieškovas informavo, kad V. M. pagal pagalbos planą buvo pasiūlyta vykti į moterų krizių centrą, o jai atsisakius - ieškovas planavo paimti naujagimį. 2019-04-02 atsakovė V. M. atsisakė važiuoti į moterų krizių centrą, naujagimį S. M. paliko ligoninėje, o pati išvažiavo namo. 2019-04-03 surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 4NA-151 ir vaikas laikinai apgyvendintas E. J. šeimynoje, kurioje buvo globojami kiti atsakovų vaikai. 2019-04-04 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. GL-911 S. M. konstatuotas antras grėsmės vaikui lygis, teismo 2019-05-02 nutartimi leista paimti S. M. paimti iš jo tėvų. Iš 2019-04-04 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, kad tėvų elgesys nepasikeitęs, kaip ir sprendžiant prieš metus laiko kito vaiko klausimą, įvardinti rizikos veiksniai – nėštumo slėpimas, nebendradarbiavimas su gydymo įstaigomis, nestebėta vaiko raida nėštumo metu, neatsisakyta žalingų įpročių nėštumo metu, nurodyta, jog šeimoje buvo smurto atvejų, patarimų, rekomendacijų nepaisymas. Anketoje užfiksuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų socialinės darbuotojos A. M. pateikta informacija, kad atsakovė buvo ilgai įkalbinėjama važiuoti į moterų krizių centrą, tačiau buvo kategoriška - 2019-04-02 pasikvietusi draugą išvažiavo namo. Jos sūnus S. M. buvo paliktas ligoninėje. Anketos duomenimis, atsakovė prisipažino nėštumo metu neatsisakiusi žalingų įpročių, vartojusi alkoholį, rūkiusi; 2019-04-01 įvykusio susitikimo metu norint išsiaiškinti tėvų poziciją dėl situacijos, atsakovas E. M. buvo nusiteikęs agresyviai. Abu tėvai buvo kategoriški bet kokioms institucijų rekomendacijoms ir pagalbai. Vaikui S. M. nustačius antrąjį grėsmės lygį, buvo sudaryta mobilioji komanda darbui su atsakovų šeima. Keletą kartų skambinta V. M., tačiau į telefoninius skambučius moteris neatsakė, jos sutuoktinio E. M. telefonas buvo išjungtas. 2019-04-05 lankytasi atsakovų šeimoje, tačiau su pačiai atsakovais susisiekti nepavyko. Pakartotinai bandyta susisiekti su atsakovais 2019-04-09, tačiau V. M. į telefoninius skambučius neatsakė, o E. M. telefonas buvo išjungtas. 2019-04-10 susisiekta su V. M., paaiškinta mobiliosios komandos darbo funkcijos ir paskirtis. 2019-04-11 apsilankyta M. namuose, V. M. rasti nepavyko, tačiau pokalbio metu atsakovas paaiškino, kad jis ir žmona neturės galimybių rūpintis savo sūnumi S. M. ir atsisako mobiliosios komandos pagalbos, V. M. taip pat parašė raštišką atsisakymą priimti mobiliosios komandos pagalbą. Vertinant bylos duomenis darytina išvada, jog socialinis darbas su šeima nedavė teigiamų rezultatų. 2019-04-12 vaikas S. M. laikinai apgyvendintas I. K. ir D. K. šeimoje. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-10 įsakymu „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ Nr. ĮS-834, S. M. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėjais paskirti I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Nustatyta, kad atsakovai V. ir E. M. dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų vaiko S. M. atžvilgiu, paliko jį ligoninėje ir su juo negyvena, nesidomi vaiko sveikata, nededa jokių pastangų susigrąžinti savo sūnų, taigi yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo vaiko atžvilgiu, gyvenimo būdo nekeičia, nesiima priemonių situacijai šeimoje pakeisti, nepriima specialistų patarimų ir pagalbos. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovai pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnamečius vaikus, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią sūnaus S. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai – CK 3.256 straipsnis. Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko S. M. tėvams apribojus tėvų valdžią į vaiką, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi keturiolikos metų, vaikui nustatoma nuolatinė globa.

Bylos duomenimis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-10 įsakymu „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ Nr. ĮS-834, S. M. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėjais paskirti I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2019-04-12 Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. pas laikinus globėjus gyvena nuo 2019-04-12. Iš SOS vaikų kaimai Lietuvoje draugijos 2018-05-27 išvados Nr. AV-278 matyti, kad I. K. ir D. K. atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus, nėra kitų pagrindų, išvardintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje, dėl kurių jie negali būti skiriami vaiko globėjais. Jie nėra teisti, jų asmeninės savybės, sveikatos būklė, buities ir socialinės sąlygos tinkamos būti paskirtais nuolatiniais vaiko globėjais. Siekiant sukurti vaikui, netekusiam tėvų globos, aplinką, tinkamą jo psichiniam, emociniam ir moraliniam vystymuisi, globa (rūpyba) šeimoje vaikui yra palankiausia aplinka, todėl vaiko globa (rūpyba) šeimoje turi pirmenybę lyginant su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis, ir yra vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų (LR CK 3.249 str. 3 d.). Kauno apskrities VTAS įvertino, kad S. M. globa Ingos ir D. K. šeimoje geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl nustačius S. M. nuolatinę globą, šie asmenys skiriami nuolatiniais mažamečio globėjais, vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinių globėjų gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjams išaiškinama, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų sūnaus Simo išlaikymui po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovai atsiliepimų byloje nepateikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jų sveikatos būklė ar kitos priežastys neleidžia mokėti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Bylos duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto, automobilių neturi, nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, trukdančius dirbti, nepateikta. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, prašoma priteisti suma yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, į atsakovų amžių, jų galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovų E. M. ir V. M. tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai nuo vaiko paėmimo jam būtų teikę išlaikymą, tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo po 1600 Eur iš kiekvieno atsakovo už laikotarpį nuo vaiko paėmimo 2019-04-03 iki kreipimosi į teismą dienos (8 mėn. x 200 Eur) (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti. Iš atsakovų priteisus išlaikymą, išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriami šiuo teismo sprendimu skiriami nepilnamečio S. M. nuolatiniai globėjai I. K. ir D. K. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjais I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą globėjų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-11-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-11-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliacija.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Paskirti I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.