- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-175/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- P. K.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. L2-625-555/2010 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. K. 195 771,41 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 11 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis kurio metu P. K., lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, nesuvaldė automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į automobilį HUMMER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio kaltininkas P. K. Atsakovo civilinė atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl bendrovės ekspertai užvedė žalos bylą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - Įstatymas), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pagal Europos teisės tarnybos „Inter Europe" pateiktą pretenziją atlygino 56 699,32 EUR, t. y. 195 771,41 Lt (56 699,32x3,4528=195 771,41) dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės sugadinimu ir žmonių sužalojimu eismo įvykio metu. 2007 m. gegužės 3 d. Kromerio žemiausios instancijos teismas atsakovą nubaudė 180 svarų bauda ir 12 mėnesių atėmė teisę vairuoti automobilį už viršytą leistiną alkoholio kiekio kraujyje normą bei 210 svarų bauda už pasitraukimą iš įvykio vietos. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas savo reikalavimus grindė draudimo liudijimu, žalia korta, tarptautiniu mokėjimo pavedimu, autoįvykio raportu, policijos procesiniais veiksmais bei pretenzija.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuris nėra patvirtintas bei įrodytas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teigė, jog nagrinėjamu atveju jokių Įstatymo 22 straipsnyje nurodytų sąlygų bei pažeidimų nebuvo, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas, nes tokia pareiga atsakovui vadovaujantis teisės aktais nekyla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“ iš atsakovo P. K. 195 771,41 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4 915 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 255,85 Lt dokumentų vertinimo išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybei priteisė 35,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. spalio 21 d. iki 2007 m. spalio 7 d. turėjo UAB DK BALTIC POLIS suteiktą draudiminę apsaugą. 2007 m. kovo 11 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko autoavarija, kurios metu buvo sugadintos dvi transporto priemonės bei sužaloti du asmenys, o kaltininku buvo pripažintas atsakovas P. K., kuriam Kromerio žemiausios instancijos teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu paskirta 390 svarų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, dėl to, kad P. K. pasitraukė iš įvykio vietos bei dėl alkoholio pertekliaus. Pažymėjo, jog atsakovas po įvykusio įvykio draudikui nurodė įvykio aplinkybes, pripažino, kad autoįvykis įvyko dėl jo - atsakovo kaltės. Ieškovo pateiktas į bylą užsienio valstybės teismo sprendimas, kuriuo už alkoholio perteklių bei pasitraukimą iš įvykio vietos atsakovas nubaustas piniginėmis baudomis, bei autoįvykio tyrimo medžiaga, teismo nuomone, vertintini kaip leistini rašytiniai įrodymai, nekeliantys teismui abejonių jų tikrumu (CPK 202, 203 str.) bei pakankami išvadai, jog už žalą yra atsakingas atsakovas, kuris privalo grąžinti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad visi paminėti rašytiniai įrodymai, priešingai nei aiškina atsakovas, patvirtina, kad autoįvykio metu atsakovas automobilį vairavo neblaivus, pasišalino iš autoįvykio vietos, kas sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, pripažinti, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, pagrįstai reikalauja, kad atsakovas jas grąžintų.
Teismas nustatydamas žalos dydį vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais padarytos žalos dydį, nes jie paremti konkrečiais skaičiavimais, sąskaitomis, bei nesivadovavo byloje pateikta IĮ A.Pavasario firmos pažyma, surašyta 2006 m. birželio 23 d., nes šiame įrodyme pateikiamas ne konkretaus ir ne eismo įvykyje dalyvavusio automobilio įvertinimas, o tik galima tokio automobilio kaina Lietuvoje. Pažymėjo, kad ši preliminari išvada neatitinka įstatymu nustatytų vertinimo dokumentų (ataskaitos) turinio bei formos, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Atkreipė dėmesį, jog galimybe teikti įrodymus apie konkretaus eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimus, jam padarytą žalą bei jo vertę, atsakovas pasinaudoti nepageidavo. Teismas taip pat vertino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį (CK 6.251 straipsnis).
Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama pagal pagrindinės prievolės įvykdymo momentą, t.y. kai ieškovas 2008 m. gegužės 7 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu Nr. 05061418 sumokėjo žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties vertino, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį, nes LR CK 1.125 straipsnio 7 d dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nepraleistas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas P. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ieškovo reikalavimo teisę šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs UAB DK BALTIC POLIS, o ne AAS „Gjensidige Baltic“.
2. Priešingai teismo išvadoms, ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo alkoholio perteklių ar pasitraukimą iš įvykio vietos. Teismas nepagrįstai vertino lentelę pavadinimu „policijos procesiniai veiksmai“, autoįvykio raportą, informaciją apie vairuotoją ir transporto priemonę, alkoholio kiekio patikrinimo pažymą bei žalos apskaičiavimo lapus, kaip leistinus įrodymus, nes šie dokumentai nėra pasirašyti atitinkamų struktūrų pareigūnų. Atitinkamai nesant ieškinį pagrindžiančių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį.
3. Ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys žalos dydį, taip pat yra nepatvirtinti institucijų, paruošusių šiuos dokumentus, parašais, o tai reiškia, kad jie negali būti laikomi tinkamai įrodymais byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad į atlygintiną žalą yra įtrauktos žmogaus sužalojimo išlaidos, advokato išlaidos, medicinos eksperto išlaidos, tačiau byloje nėra duomenų, kad po autoįvykio buvo reikalinga medicininė pagalba, buvo kviečiami advokatas ar medicinos ekspertas. Be to, 40 328,97 EUR žala, kuri vadinama „bendru nuostoliu“, iš viso nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kas lemia, kad teismas neturėjo teisės šią sumą priteisti iš atsakovo.
4. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų. Nesant priežastinio ryšio, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios leistų sumažinti priteistinos žalos dydį. Teismas nevertino, kad draudikas nebendradarbiavo su atsakovu, o tai aplinkybė leidžianti mažinti priteistinos žalos dydį. Be to, atsakovas yra bedarbis, neturintis jokio turto ir santaupų, o tai reiškia, kad žalos priteisimas atsakovui taps nepakeliama našta.
6. Teismas nepagrįstai nevertino IĮ A. Pavasario firmos pažymos apie automobilio Hummer vertę, kai byloje nėra šios transporto priemonės apžiūros akto.
7. Teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes, atsakovo nuomone, ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytu ginčo santykių teisiniu kvalifikavimu, šiems santykiams taikytinomis teisės normomis, nustatytomis aplinkybėmis bei teismo išvadomis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto nurodytų skundžiamo sprendimo trūkumų.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, nes atsakovas savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs UAB DK BALTIC POLIS, o ne AAS „Gjensidige Baltic“. Iš bylos duomenų matyti, kad iš tiesų atsakovas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę UAB DK BALTIC POLIS, o ne AAS „Gjensidige Baltic“, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Iš byloje esančių išrašų iš Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos įmonių registro ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro bei paaiškinimų (b. l. 23-34, t. 1) matyti, kad UAB DK BALTIC POLIS buvo reorganizuotas, o jo teisių ir pareigų perėmėju tapo ieškovas. Dėl šios priežasties vertintinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas dėl ieškovo reikalavimo teisės nebuvimo.
Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad ieškovas savo ieškinį grindė neleistinais įrodymais, nes šie dokumentai nėra pasirašyti atitinkamų struktūrų pareigūnų. Be to, nurodo, kad nėra aišku, kodėl į žalos atlyginimą, kuris yra priteistas iš atsakovo, yra įtrauktos žmogaus sužalojimo išlaidos, advokato išlaidos, medicinos eksperto išlaidos, nors byloje nėra duomenų, kad po autoįvykio buvo reikalinga medicininė pagalba, buvo kviečiami advokatas ar medicinos ekspertas. Atitinkamai atsakovas vertino, kad ieškovas visiškai nepagrindė 40 328,97 EUR žalos, kuri vadinama „bendru nuostoliu“. Iš byloje esančios autoįvykio tyrimo medžiagos (b. l. 65-82 t. 1, b. l. 5-21 t. 2) matyti, kad visi dokumentai yra oficialūs, yra tinkamos formos, o dokumentai, kurie turi būti pasirašyti, yra pasirašyti kompetentingų asmenų. Dėl šios priežasties vertintina kaip pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia leistinais įrodymais, kurie neleidžia abejoti jų tinkamumu. Pastebėtina, kad apeliantas nenurodo, kurie konkrečiai ieškovo pateikti dokumentai yra nepasirašyti atitinkamų struktūrų pareigūnų ir kurie pareigūnai, apelianto nuomone, turėjo minėtus dokumentus pasirašyti. Tai tik patvirtina abejones apelianto teiginiais, kurie dėl anksčiau nurodytų aplinkybių vertintini kaip grįsti prielaidomis. Kaip minėta, apeliantas mano, kad nėra aišku, kodėl į žalos atlyginimą, kuris yra priteistas iš atsakovo, yra įtrauktos žmogaus sužalojimo išlaidos, advokato išlaidos, medicinos eksperto išlaidos, nors byloje nėra duomenų, kad po autoįvykio buvo reikalinga medicininė pagalba, buvo kviečiami advokatas ar medicinos ekspertas. Iš ieškovo į bylą pateiktos medžiagos, pagrindžiančios iš atsakovo reikalaujamos priteisti sumos dydį, (b. l. 111-200 t. 1, b. l. 5-21 t. 2) matyti, kad, priešingai negu teigia apeliantas, nukentėjusio automobilio vairuotojui buvo reikalinga medicininė pagalba, medicinos ekspertas ir advokatas. Konkrečiai medicinos ekspertas nustatė, kokius sužalojimus patyrė nukentėjusysis, t. y. kaklo raumenų – ligamentų, pečių sužalojimus, kairio kelio su kaulu sumušimą, kuris turėjo liekamųjų reiškinių, patyrė psichologinę traumą. Panašūs sužalojimai buvo konstatuoti ir kartu su nukentėjusiuoju važiavusiai poniai C. Iš eksperto išvadų matyti, kad abiem nukentėjusiesiems buvo skirtas gydymas. Šios bylos aplinkybės pagrindžia išlaidas medicinos ekspertui ir žmogaus sužalojimo išlaidas. Iš minėtos bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusieji samdė advokatą, kuris tvarkė teisinius reikalus, susijusius su autoįvykiu ir draudimo išmokos gavimu. Ši aplinkybė pagrindžia advokato išlaidas, įtrauktas į žalos dydį. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina išlaidas, vadinamas „bendru nuostoliu“, į kurias įeina nukentėjusiųjų automobilio remonto ir saugojimo išlaidos.
Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų. Priežastinį ryšį įrodo visa su autoįvykiu susijusi tyrimo medžiaga, kurioje yra užfiksuota, kad būtent atsakovas nesuvaldė automobilio ir susidūrė su nuketėjusiųjų automobiliu, ko pasekmėje buvo apgadintas nukentėjusiųjų automobilis, buvo sužalota jų sveikata, teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta atsakovo kaltė. Be to, atsakovas ir pats pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, o kartu ir dėl autoįvykio pasekmių (b. l. 13 – 18 t. 1).
Apeliantas mano, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas, nes ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Ši aplinkybė galėtų būti priežastimi sumažinti priteistinos žalos dydį tuo atveju, jei ieškovas, kaip draudikas būtų veikęs prieš atsakovo interesus. Kaip jau buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, draudiko nukentėjusiesiems išmokėta suma yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas aktyviai veikė siekdamas nustatyti realų nukentėjusiųjų žalos dydį ir išmokėti nukentėjusiesiems kiek įmanoma mažesnę išmoką. Dėl šių priežasčių nėra galimybės konstatuoti, kad ieškovas veikė prieš atsakovo interesus ir jo nebendradarbiavimas su atsakovu sudaro pagrindą mažinti priteistinos žalos dydį.
Atsakovas nurodo ir tai, kad žalos dydžio mažinimui turi įtakos sunki jo turtinė padėtis. Skolininko turtinė padėtis turtinės žalos dydžio mažinimui įtakos turi tik išimtiniais atvejais, kai priteistina žala gali sukelti itin sunkius padarinius skolininkui (CK 6.251 str. 2 d.). Tuo tarpu apeliantas nedetalizavo ir neįrodinėjo jam dėl žalos priteisimo kilsiančių itin sunkių padarinių. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymuose nustatyta išimtis nėra taikytina.
Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino IĮ A. Pavasario firmos pažymos apie automobilio Hummer vertę, kai byloje nėra šios transporto priemonės apžiūros akto. Dėl IĮ A. Pavasario firmos pažymos kaip įrodymo nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir dėl šios priežasties papildomai dėl minėto apelianto argumento nepasisako. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, kas lemia, kad ir dėl šios aplinkybės teismas papildomai nutartyje nepasisako.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.