Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2-6407-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2-6407-446/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00718-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6407-446/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00718-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; (S) 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. P. 1 526,61 Eur negrąžintos paskolos, 125,30 Eur palūkanų, 135,91 Eur administravimo mokesčio, 13 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui J. P. teisėjos rezoliucija buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. birželio 5 d. atsakovas J. P. ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ nuotoliniu būdu sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteikta 1 640 Eur dydžio paskola, paskolos grąžinimo terminas 24 mėnesiai. Paskolos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 0,57 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, 7,95 procentų sutarties sudarymo mokesčio ir 13 procentų dydžio metinių palūkanų, bendra vartojimo kredito metinė norma 33,16 procentai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei visus kitus mokesčius pagal sutartį. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų, ieškovė 2020 m. sausio 22 d. įspėjimu ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, įspėdama, kad priešingu atveju sutartis bus nutraukta vienašališkai. Kadangi atsakovas ir toliau su ieškove neatsiskaitė, paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2020 m. vasario 5 d.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 526,61 Eur negrąžinta paskola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 125,30 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., tai yra 249 dienas, ir 13 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, buvo nurodęs, jog mokėjimo palūkanų skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo; paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Teismas pažymi, kad teisminė praktika šiuo klausimu yra iš esmės pasikeitusi. Pagal aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47-54 punktus).

Pagal bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 1.13 punktą, palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.1 punkte šalys sulygo, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 8.11 punkte nustatyta, kad paskolos sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.

Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką, įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki paskolos sutarties nutraukimo, todėl paskolos sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 7.1, 8.11 punktai, numatantys, jog mokėjimo palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta, prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ieškovės taikyta mokėjimo palūkanų skaičiavimo metodika, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina mokėjimo palūkanų suma, kurią atsakovas, tinkamai įgyvendindamas paskolos sutarties sąlygas, būtų turėjęs sumokėti ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. (nuo paskolos sutarties nevykdymo dienos) iki 2020 m. vasario 5 d. (paskolos sutarties nutraukimo dienos) – 89,59 Eur. Nepagrįsti ieškovės reikalavimai dėl mokėjimo palūkanų priteisimo po paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, tai yra laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., ir dėl 13 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo reiškiamas nebuvo, todėl teismas dėl šių nuostolių, atsiradusių dėl išankstinio paskolos sutarties nutraukimo, atlyginimo ieškovei nepasisako.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 135,91 Eur administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., tai yra už 249 dienas. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,57 procentų dydžio mėnesinį administravimo mokestį. Administravimo mokestį paskolos gavėjas moka už paskolos administravimą pagal sutartį (paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Iš paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto matyti, kad administravimo mokestis neapima išlaidų, kurias kreditorius patiria siekdamas apginti savo teises pagal paskolos sutartį, pvz. pašto išlaidų, bylinėjimosi išlaidų ir kt. Paskolos sutarties 8.11 punkte nustatyta, kad nutraukus paskolos sutartį, paskolos gavėjas privalo sugrąžinti paskolą ir iki paskolos sutarties nutraukimo priskaičiuotas palūkanas ir mokesčius. Paskolos sutartyje nenurodyta, kad administravimo mokestis mokamas po paskolos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju įvertinus aptartas paskolos sutarties sąlygas, pripažintina, kad šalys sutarė administravimo mokestį skaičiuoti tik iki paskolos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina administravimo mokesčio suma, kurią atsakovas būtų turėjęs sumokėti ieškovei nuo paskolos sutarties nevykdymo dienos (2019 m. rugsėjo 7 d.) iki paskolos sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 5 d.), tai yra 87,12 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokestį už laikotarpį po paskolos sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kurį ji sumokėjo paduodant ieškinį teismui – 40 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiamas žyminis mokestis, paskaičiuotas nuo patenkintų reikalavimų dalies 37,42 Eur (1 526,61 + 89,59 + 87,12 = 1 703,32 x 3% x 75% = 38,32).

Iš atsakovo valstybei priteistina 5,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, įmonės kodas 304051511, 1 526,61 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 61 ct) negrąžintos paskolos, 89,59 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 59 ct) palūkanų, 87,12 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 12 ct) administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,32 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,16 Eur (penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė