Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-1178-826/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovių UAB „Agrovet“ ir UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių UAB ,,Agrovet“, UAB ,,Hidrona“ prevencinį ieškinį atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“ prevencinį ieškinį atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, juo ieškovės prašo atsakovei uždrausti ieškovei UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ vienašališkai nuotekų kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB „Agrovet” ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. 2008/12-01) iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta konkreti tokių įrenginių pastatymo tvarka ir vieta, įsiteisėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nuotekų tinkle, priklausančiame ieškovei UAB „Hidrona“, įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ nuotekų vienašališkai kontrolei (išskyrus kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB „Agrovet” ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. 2008/12-01) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta konkreti tokių įrenginių pastatymo tvarka ir vieta, civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 įsiteisėjimo. Ieškinio užtikrinimui būtina taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė jau 2016-02-23 atliko konkrečius veiksmus, siekiant pastatyti automatinį nuotekų semtuvą šulinyje Nr. 90, todėl nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų prasmę, nes neteisėtais veiksmais atsakovė iš esmės įgyvendintų savo kitoje civilinėje byloje ginčijamą teisę. Yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei nebus uždrausta atsakovei atlikti aktyvius veiksmus, susijusius su automatinio nuotekų semtuvo pastatymu. Šiuo atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje numatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamas pasekmes, t. y. neužkirtus kelio atsakovės veiksmams, iš esmės būtų pažeisti ieškovių interesai, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas būtų labai apsunkintas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-13 nutartimi ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos atsakovės galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, t. y. savarankiškai atlikti nuotekų stebėseną, nepriklausomai nuo ieškovių valios ir noro sudaryti atsakovei sąlygas tinkamai įgyventi jai suteiktas funkcijas. Be to, ieškovių reikalavimų tenkinimas iš esmės paneigtų Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi AB ,,Klaipėdos vanduo“ suteiktas teises ir pareigas eksploatuoti ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą.Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės tapatus prevencinio ieškinio reikalavimams, o galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Ieškovės savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiais dėl galimos žalos, tačiau nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.Ieškovės dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą ir prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nesutinka su teismo argumentu, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos atsakovės teisės vykdyti ūkinę - komercinę veiklą, nes ieškovė UAB „Agrovet“ vykdo šalių susitarimą ir sudaro galimybes atsakovės atstovams nuotekų šulinyje Nr. 87 vykdyti stebėseną – paimti iš šulinio nuotekų mėginius nepaisant to, jog atsakovė kontrolę vykdo netgi dažniau, nei numatyta jos patvirtintos tvarkos aprašyme. Todėl atsakovės savavališkas siekis stebėseną atlikti šulinyje Nr. 90, neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-143-460/2016 dėl nuotekų apskaitos prietaisų UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle esančiuose šuliniuose Nr. 86 ir Nr. 88, visiškai nepagrįstas.Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovių reikalavimų tenkinimas iš esmės paneigtų Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi AB ,,Klaipėdos vanduo“ suteiktas teises ir pareigas eksploatuoti ir prižiūrėti ieškovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą, nes teismas neteisingai suvokia eksploatacijos, priežiūros paslaugas ir nuotekų stebėsenos funkciją. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymas įpareigoja geriamojo vandens tiekėją stebėti ne nuotekų tinklus, o nuotekas ir šiai funkcijai atlikti atsakovė turi visas galimybes. Be to, minėta 2013-11-04 nutartis apima tik atsakovės ir UAB „Hidrona“ teises ir pareigas, tačiau neturi teisinės galios AB „Klaipėdos vanduo“ santykiams su trečiaisiais asmenimis, o konkrečiai su UAB „Agrovet“.Prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Teismas nurodė, kad galima kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, tačiau nenurodė koks tai būdas. Jokiais kitais būdais nėra galimybės užkirsti kelią atsakovės savavališkiems veiksmams statant automatinį nuotekų semtuvą UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiame nuotekų tinkle.Teismas reikalauja pateikti įrodymus dėl galimos žalos padarymo, tačiau teisme jau esant ginčui dėl atsakovės savavališkai imamų mėginių ir jų pagrindu nepagrįstai priskaičiuojamų baudų akivaizdu, kad analogiškas atsakovės elgesys sąlygos atitinkamos žalos UAB „Agrovet“ padarymą. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą bei paskirti ieškovėms baudą už nesąžiningai pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutinka su skundo argumentu, jog norminiai aktai įpareigoja geriamojo vandens tiekėją stebėti nuotekas, o ne nuotekų tinklus, nes nuotekos teka per tinklus ir paimti jų mėginį kitaip, nei paimtant jį iš tinklo, neįmanoma.Skunde nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartis reglamentuoja vandens teikėjo santykius su UAB „Hidrona“, bet ne su UAB „Agrovet“, tačiau tinklų savininkui teismo nutartimi nustatyta tinklų naudojimosi tvarka privaloma bet kuriam asmeniui, turinčiam priėjimą prie tinklų.Ieškovės klaidina teismą, kad nesudaro atsakovei kliūčių prieiti prie nuotekų tinklų, nes antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas ieškovių ir atsakovės konfliktas.Mano, kad ieškovėms turi būti paskirta bauda už nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes prašymo tikslas yra bandymas užkirsti atsakovei galimybę tikrinti UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų užterštumą. Be to, įsiteisėjusiomis nutartimis ieškovėms išaiškinta, kad UAB „Agrovet“ (kaip ir visų kitų abonentų) išleidžiamų nuotekų kontrolė yra atsakovės įstatymo nustatyta pareiga, kuri turi būti vykdoma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kas savo ruožtu reiškia siekį garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tokiomis priemonėmis taip pat siekiama ir esamos bylos nagrinėjimo metu padėties užfiksavimo (išsaugojimo) iki teismas galutinai išspręs tarp šalių kilusį ginčą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, suponuojančiais teismo pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių. Nagrinėjamu atveju ieškovės reiškė prevencinį ieškinį ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo tapačios ieškinio dalykui – prašė uždrausti atsakovei įrengti UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ nuotekų vienašališkai kontrolei. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prevencinio ieškinio pareiškimo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su ieškinio dalyku, tačiau tai turi būti išimtinė galimybė užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Šiuo atveju ieškovės iš esmės prašė uždrausti atsakovei vykdyti teisėtą jos veiklą, susijusią su nuotekų tinklų priežiūra, tai pagal LR geriamojo vandens įstatymo nuostatas apima ir nuotekų kontrolę, o tai nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principu.Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės siekia paneigti įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi nustatytus įpareigojimus ieškovei UAB „Hidrona“ netrukdyti atsakovei vykdyti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus. Tuo atveju, jeigu ieškovių prašymas šioje byloje būtų patenkintas jis paneigtų Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir jų vykdymą padarytų apskritai nebeįmanomu. Apeliantės teigia, kad pagrindė galimos žalos atsiradimo galimybę, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu deklaruojama galima žala paremta tik hipotetiniais teiginiais apie galbūt apsunkintą nuotekų pratekėjimą dėl atsakovės siekiamo pastatyti automatinio nuotekų semtuvo prie ieškovės UAB „Hidrona“ nuotekų tinklų. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Būtina pažymėti ir tai, kad šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonės ieškovės siekia užkirsti kelią atsakovėms veiksmams, dėl kurių nagrinėjamas ginčas kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilėje byloje Nr. 2-143-460/2016. Be to, būtent paminėtoje civilinėje byloje ieškovė UAB „Agrovet“ jau prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymas buvo atmestas. Ir nors įstatymas nedraudžia prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikti pakartotinai pasikeitus aplinkybėms, tačiau paralelių prašymų teikimas skirtingose bylose peržengia paminėto draudimo ribas.Galiausiai pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ši civilinė byla yra išnagrinėta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimu ieškovių ieškinys atmestas. Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir/ar yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis c.b. 2-222/2014; 2013-09-19 nutartis c.b. 2-2232/2013). Taigi nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau ši nustatyta faktinė aplinkybė pagal nurodytą teismų praktiką sudaro prielaidas konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimai ieškovėms palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovėms skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už, atsakovės manymu, nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimą. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudą, tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškovė pasinaudojo įstatymų suteikta teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei skųsti šiuo klausimu jai nepalankią teismo nutartį. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti apeliantėms baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovėms UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“.