Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-481-459/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
2S-481-459/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00117-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
I. R.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-481-459/2016

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-00117-2016-9)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.5.1.20.1; 3.4.4.10; 3.1.14.8.3; 3.3.2.3;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. R. pareiškimą dėl leidimo laisvai disponuoti konkrečia pinigų suma vykdomojoje byloje Nr. 0005-13/0862, suinteresuotas asmuo antstolė B. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė leisti jai iš gaunamo darbo užmokesčio laisvai disponuoti 725,00 eurų suma vaikams išlaikyti bei būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad 2016-01-05 antstolės B. T. patvarkymu Nr. S-16000329 skolos išieškojimas yra nukreiptas į jos darbo užmokestį, išskaičiuojant 40 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. - nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Pareiškėja nurodė, kad ji turi tris vaikus, kuriuos išlaiko, todėl prašė leisti jai disponuoti 725,00 eurų suma, kad galėtų patenkinti vaikų būtiniausius poreikius.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-21 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, jog pareiškėja prie prašymo nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad ji su prašymu kreipėsi į antstolę dėl lėšų disponavimo ir kad antstolė priėmė patvarkymą šiuo pagrindu. Pareiškėja pirma su prašymu dėl disponavimo gaunamo darbo užmokesčio lėšomis turėtų kreiptis į antstolę. Jeigu antstolė patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kadangi pareiškėja nesilaikė byloms dėl antstolio veiksmų įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog prie prašymo teismui buvo pridėtas 2016-01-05 patvarkymas Nr. S-16000329, kuriame nurodyta, kad pagal 2015-12-22 prašymą buvo sumažintas išskaitų dydis. Taip pat pareiškime buvo prašoma išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą, kurioje yra visi dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes. Tačiau teismas vykdomosios bylos nepareikalavo, tik formaliai nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, todėl nepagrįstai atsisakė priimti prašymą. Pagal įstatymo nuostatas antstoliui nėra numatyta galimybė nustatyti kitokią išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarką nei nurodyta minėtose teisės normose. Pareiga nustatyti, kokia konkreti pinigų suma reikalinga skolininko ir jo išlaikytinių būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti, tenka teismui, todėl pareiškėja ir teikė teismui prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė leisti jai iš gaunamo darbo užmokesčio laisvai disponuoti 725,00 eurų suma vaikams išlaikyti bei būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad 2016-01-05 antstolės B. T. patvarkymu Nr. S-16000329 skolos išieškojimas yra nukreiptas į jos darbo užmokestį, išskaičiuojant 40 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. - nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Pareiškėja nurodė, kad ji turi tris vaikus, kuriuos išlaiko, todėl prašė leisti jai disponuoti 725,00 eurų suma, kad galėtų patenkinti vaikų būtiniausius poreikius. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja prie prašymo nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad ji su prašymu dėl lėšų disponavimo kreipėsi į antstolę ir kad antstolė priėmė patvarkymą šiuo klausimu.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje numatyta, kokio dydžio išskaitos daromos išieškant iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Manytina, jog išieškant iš darbo užmokesčio tokių išskaitų maksimalus dydis nustatytas dėl to, jog skolininkui būtų palikta tam tikra darbo užmokesčio dalis būtinųjų jo poreikių tenkinimui. Be to, kaip matyti, įstatyme numatyta galimybė mažinti išskaitas, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, tačiau nenumatyta galimybė nustatyti fiksuotą darbo užmokesčio dydžio sumą, iš kurios negali būti išieškoma. Nurodytos normos yra imperatyvaus pobūdžio ir privalomos antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pasinaudojo CPK 736 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe ir kreipėsi į antstolę dėl išskaitų sumažinimo. Prašymo pagrindu antstolė 2016-01-05 priėmė patvarkymą Nr. S-16000329, kuriame, vadovaudamasi įstatymo nuostatomis, sumažino išskaitų dydžius. Patvarkyme išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėja, nesutikdama su antstolės patvarkymu, turėjo pateikti skundą dėl antstolės veiksmų. Tuo atveju, jei antstolė būtų netenkinus skundo, jis pagal CPK 512 straipsnio nuostatas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla būtų persiųstas apylinkės teismui. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji būtų skundusi 2016-01-05 antstolės patvarkymą, tačiau kreipėsi į teismą su prašymu leisti disponuoti konkrečia piniginių lėšų suma. Tokios pobūdžio klausimai vykdant teismo sprendimą priskirtini antstolio kompetencijai ir spręstini pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėja nesilaikė byloms dėl antstolio veiksmų įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, taigi teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.