Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. P1-1398 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl valstybės tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių taikymo už laikotarpį nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d., kai pareiškėja L. L. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio vyriausioji specialistė dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje vyresniąja inspektore.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P1-1398 pareiškėjai nustatė tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris 2017 m. gruodžio 1 d. (įskaitytinai) yra 2 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos. Skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu ir vertinant Komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. protokolinį sprendimą Nr. ADM-757. Komisija, priimdama protokolinį sprendimą pareiškėjai neįskaityti tarnybos Lietuvos valstybei stažo už laikotarpį nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d., vadovaudamasi Taisyklių 6.2 punktu nurodė, kad nesant pareiginių instrukcijų, nėra galimybės įvertinti ar vyresniojo inspektoriaus pareigoms buvo nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo: <...> 6.2) A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

Nustatyta, kad pareiškėja 1987 m. liepos 1 d. baigusi Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universitetą įgijo aukštąjį išsilavinimą, o nuo 1996 m. balandžio 16 d. pradėjo dirbti valstybės (savivaldybės) išlaikomoje įstaigoje – Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje vyresniąja inspektore (b. l. 10, 18). Šias aplinkybes patvirtino Komisija 2017 m. gruodžio 21 d. protokole ir dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo (b. l. 8). Ginčas kyla dėl to, ar ginčo laikotarpiu nesant patvirtintų pareiginių instrukcijų, kuriose būtų aiškiai nustatytas reikalavimas pareiškėjos eitoms pareigoms turėti aukštąjį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, šis darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į jos tarnybos valstybei stažą.

Pareiškėjai, dirbant Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje vyresniąja inspektore nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d, taikytinas Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas, galiojęs nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. liepos 30 d., numatęs, kad valstybės valdymo tarnybos tarnautojai sudaro profesinį valdininkų korpusą (5 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines-technines funkcijas, t. y. kurie aptarnauja darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją. Pagal Valdininkų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valdininkai skirstomi į „A“ ir „B“ lygius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „B“ lygio valstybės valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės, jų struktūrinių padalinių, ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų, taip pat kiti pareigybių sąraše nurodyti tarnautojai. Šių valdininkų tarnyba nesusieta su juos paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.

Pagal aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, kurios galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, visi valdininkai buvo skirstomi į A arba B lygį, t. y. valdininko sąvoka apėmė A ir B lygio valdininkus. Valdininkais nebuvo laikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines-technines funkcijas. Pagal Valdininkų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą valstybės ar savivaldybių tarnautojais buvo laikomi inter alia (be kita ko) tam tikri viešąsias paslaugas teikiantys įstaigų ir organizacijų darbuotojai, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų. Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarime konstatuota, kad Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnyje (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) buvo nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris turėjo būti mokamas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojams; į tarnybos Lietuvos valstybei stažą pagal šio straipsnio 3 dalį turėjo būti įskaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas laikotarpis. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad vėlesnis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, kuris nenustatė, kad toks laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstitucinės teisinės valstybės principui.

Iš byloje esančios Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriaus darbuotojų 1995 m. spalio 2 d. pareiginės instrukcijos preambulės matyti, jog Metrikacijos skyriaus darbuotojai buvo skirstomi į „B“ lygio valdininkus ir kitus darbuotojus. Minėtoje instrukcijoje nurodytos vyresniosios inspektorės vienos iš funkcijų buvo: tėvystės nustatymo ir atstatytų gimimų registravimas; registravimas, remiantis teismo sprendimais, įvaikinimu; vedimas įvaikinimo, tėvystės ir atstatytų gimimų registracijos abėcėlinių žurnalų; įvaikinimo, tėvystės ir atstatytų gimimo liudijimų išdavimas ir vedimas jų apskaitos žurnalų; padėti inspektorei registruoti gimimus, spausdinti gimimo aktų įrašus ir kt. Teismo vertinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriaus darbuotojų 1995 m. spalio 2 d. pareiginė instrukcija įrodo, kad Metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė teikė viešąsias paslaugas ir neatliko ūkinių-techninių funkcijų, todėl pagal Valdininkų įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalis ir 6 straipsnio 1 dalį, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą pareiškėja laikytina B lygio valdininke. Tuo tarpu Komisija, įvertinusi pareiginę instrukciją ir pareiškėjos pareigybių aprašymą, nusprendė pareiškėjai į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaityti laikotarpio nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d., o laikotarpį nuo 2000 m. kovo 28 d. iki 2002 m. birželio 30 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitė tik dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Metrikacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus 2000 m. kovo 24 d. pareigine instrukcija Nr. 283, patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus ir Civilinės metrikacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. P-114, įrodo, kad pareiškėjos einamoms pareigoms buvo privalomas aukštasis arba specialusis vidurinis išsilavinimas (b. l. 28-31). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Metrikacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareiginės 1997 metų instrukcijos matyti, kad 1997 metais buvo siekiama patvirtinti Metrikacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareiginę instrukciją, pagal kurią šioms pareigoms atlikti būtų nustatytas aukštasis arba specialusis vidurinis išsilavinimas (b. l. 16-17). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė 1997 metais pareiškėjos darbą laikė tokiu, kuriam reikalingas atitinkamo lygio valdininko pareigoms atlikti reikalingas išsilavinimas. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Metrikacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareiginės 1997 metų instrukcijoje nėra tvirtinimo datų, numerių, tačiau Metrikacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareiginė instrukcija yra patvirtinta Metrikacijos skyriaus viršininkės G. Misevičienės parašu, kurio atsakovė neginčija. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji tiek ginčo laikotarpiu, tiek vėliau dirbo tą patį darbą. Atsakovė nurodytos aplinkybės taip pat neginčija. Tai, kad laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d. pareiškėja dirbo darbą, kuris nebuvo ūkinio-techninio pobūdžio ir jam atlikti reikėjo turėti atitinkamą išsilavinimą, patvirtinama tuo, jog Komisija pareiškėjos darbo Metrikacijos skyriuje laikotarpį nuo 2000 m. kovo 28 d. iki 2002 m. birželio 30 d. į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog darbuotojas dėl to, kad darbdavys nebuvo aprašęs jo pareigybės, neturi patirti atitinkamų pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-302/2012). Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neįtraukė į pareiškėjos darbo stažą tarnybą Lietuvos valstybei laikotarpio nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d., kai ji dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės Metrikacijos skyriuje vyresniąja inspektore.

Pareiškėjai L. L. prašant panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. P1-1398, nurodytina, jog įsakymo dalis, kuria jos tarnybos Lietuvos valstybei stažas nustatytas 2 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos, yra teisėta, tačiau neteisėtas sprendimas neįtraukti ginčijamos tarnybos dalies. Siekiant, kad vienu įsakymu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjai teisingai nustatytų jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą, naikintinas skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. P1-1398. Prašymas šioje dalyje tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją į jos tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaičiuoti ir laikotarpį nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d. ir užtikrinti kitas Valstybės tarnybos įstatyme su padidėjusiu stažu susijusias garantijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo. Administracinis teismas sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014). Atsižvelgiant į tai, kad materialines teises normas taiko atsakovė, ji įpareigotina iš naujo išspręsti klausimą dėl laikotarpio nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d. įskaičiavimo į pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priimant sprendimą dėl teisingo viso pareiškėjos L. L. tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo. Prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. P1-1398, kuriuo pareiškėjai L. L. nustatytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2017 m. gruodžio 1 d. įskaitytinai yra 2 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos,

įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimą dėl L. L. tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo, įskaičiuojant ir laikotarpį nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. kovo 28 d.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.