Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-574-210/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
2S-574-210/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šaltenė“, uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Volikienė Civilinė byla Nr. 2S-574-210/2012
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00371-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 110.1.,122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Šaltenė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ atskiruosius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties panaikinimo, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012-05-17 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Aisnera“ jai nuosavybės teise priklausantį traktorių MTZ-892, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Šaltenė“, bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą UAB „Šaltenė“ grąžinti atsakovui UAB „Aisnera“ minėta pirkimo-pardavimo sutartimi gautą kilnojamąjį turtą. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė areštuoti UAB „Šaltenė“ priklausantį traktorių MTZ-892, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovui UAB „Šaltenė“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – ratinį traktorių MTZ-892, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini). Areštuota transporto priemone leido atsakovui naudotis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Pažymėjo, kad šiuo atveju esant galimai palankiam ieškovui sprendimui, t. y. patenkinus ieškovo reikalavimus ir pritaikius restituciją, atsakovas UAB „Šaltenė“ privalėtų grąžinti atsakovui UAB „Aisnera“ tai, ką įgijo ginčijamo sandorio pagrindu. Todėl, atsižvelgęs į pareikšto actio Pauliana ieškinio tikslus ir paskirtį, ieškovo reikalavimų pobūdį ir galimas teisines pasekmes, teismas sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir tiesiogiai susijusios su pareikštais materialaus pobūdžio reikalavimais bei su galimai palankaus ieškovui rezultato byloje tinkamu užtikrinimu, be to, ginčo sutartimi perleisto turto areštas užtikrina ginčo sutartimi perleisto turto teisinio režimo stabilumą, užkerta kelią galimiems neigiamiems padariniams ateityje atsirasti, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį apeliantas (atsakovas) UAB „Šaltenė“ prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, o prašymas išnagrinėtas nepranešus atsakovams. Nurodo, kad A. V. su UAB „Šaltenė“ nebeturi jokio ryšio, nes iš pirkėjo pusės sandorį įformino UAB „Šaltenė“ direktorė I. A.. Be to, pažymi, kad teisėja Rima Volikienė yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė, todėl negalėjo spręsti jokių bylų, susijusių su Pakruojo ūkininkų kredito unija.

Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį apeliantas (atsakovas) UAB „Aisnera“ prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, o prašymas išnagrinėtas nepranešus atsakovams. Nurodo, kad A. V. su UAB „Šaltenė“ nebeturi jokio ryšio, nes iš pirkėjo pusės sandorį įformino UAB „Šaltenė“ direktorė I. A.. Be to, pažymi, kad teisėja Rima Volikienė yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė, todėl negalėjo spręsti jokių bylų, susijusių su Pakruojo ūkininkų kredito unija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo UAB „Aisnera“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „Šaltenė“ prašo jį patenkinti.

Atsiliepime į atsakovo UAB „Šaltenė“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „Aisnera“ prašo jį patenkinti. Be to, papildomai pažymima, kad visas šis tarp šalių kilęs ginčas yra inicijuotas išimtinai ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovo A. A. asmeniniais interesais.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Šaltenė“ atskirąjį skundą ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo teigimu, atskirajame skunde pateikti argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantų (atsakovų) UAB „Šaltenė“ ir UAB „Aisnera“ atskirieji skundai netenkintini.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 str. 1 dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą apeliantai grindžia tuo, kad teismas, nepranešęs atsakovams, vienašališkai patenkino ieškovo prašymą. Tačiau su tokiu apeliantų argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pagal CPK 147 str. 1 d. apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tais atvejais, kai teismas mano, kad tai yra būtina. Iš to seka, kad įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, įvertinus bylos aplinkybes, nuspręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą būtina nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Šiuo atveju teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė atsakovams. Tačiau skundžiamą nutartį teismas priėmė visapusiškai įvertinęs ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tinkamai ją motyvavo, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pažeidė procesines teisės normas.

Apeliantai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi nepatikrintais, neatitinkančiais tikrovės duomenimis, t. y. atsakovo UAB „Šaltenė“ direktorė yra I. A., o A. V. nebeturi jokio ryšio su šią įmone. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apeliantų argumentas visiškai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų skunduose nurodyta aplinkybė, kad teisėja Rima Volikienė yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė, todėl negalėjo spręsti jokių bylų, susijusių su Pakruojo ūkininkų kredito unija, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių dar nėra išspręstas (byla šiuo metu nagrinėjama Akmenės rajono apylinkės teisme), o teisėja Rima Volikienė šioje byloje tik pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimui užtikrinti, t. y. iš esmės bylos nenagrinėjo. Todėl ir šie apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad pagal CPK 146 str. 2 d. įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Esant šioms aplinkybėms atskirieji skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kadangi atsakovai prie skundų nepridėjo dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą buvo sumokėtas, netenkinus atsakovų skundų, iš jų priteistina po 100 Lt žyminio mokesčio už skundų padavimą (CPK 80 str. 2 d., 93 str.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šaltenė“ (į. k. 302523340) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą valstybei.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ (į. k. 302455170) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį už atskirojo skundo padavimą valstybei.

Teisėjas Vytautas Kursevičius