- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1-794-993/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
2012 m. kovo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalį – galutinė 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2012 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi M. L. bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, arešto bausmę atlikęs 2014 m. liepos 8 d.;
2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį –4 mėn. viešųjų darbų bausme;
2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigoti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme ir paskirta galutinė laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigoti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies ar visiškai atlikta pagal 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, bausmės pabaiga 2018 m. lapkričio 28 d.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. 2017 m. liepos 30 d. apie 00.04 val. AB „F.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu ir gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje.
Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kaltinime nurodytą dieną iš tikrųjų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis dirbo krovininio automobilio vairuotoju, o jis tuo metu dirbo UAB „F.“, kraudavo prekes į atvykusius automobilius. Tą naktį nukentėjusysis laukė, kol jis pakraus prekes, tačiau nesulaukęs visų prekių, užsegė tentą. Jam atvykus su prekėmis, tarp jų kilo konfliktas, jis paplekšnojo nukentėjusiajam per žandus, pasakė jam, kad nekeltų problemų, nukentėjusysis jį atstūmė, trenkė jam, nubrozdino akį. Tada jis, norėdamas apsiginti, trenkė jam į veidą. Pataikė į lūpą. Nukentėjusysis pradėjo rėkti. Gailisi, kad trenkė, tačiau nesutinka, kad trenkė tyčia. Jau kuris laikas tarp jo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas, jie vienas kitą erzindavo, tyčiojosi, kol galiausiai įvyko smurtas. Jis sutinka sumokėti 23 Eur turtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginti nesutinka, jo nuomone, nukentėjusysis skausmo nepatyrė, be to pats pradėjo konfliktą, trenkė jam, o jis tik gynėsi.
Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2017-07-29 23.30 val. atvežė krovinį į UAB „F.“ teritoriją, kur jis buvo iškrautas. Tada iš sandėlininkės gavo nurodymą pasikrauti gamybos atliekas ir jas nuvežti į (duomenys neskelbtini). M. L. keletą kartų pakrovėju atvežė supakuotas gamybos atliekas ir įkėlė į jo vairuojamą automobilį. Automobilis stovėjo nuimtu tentu, kad būtų galima vykdyti krovimo darbus. Kadangi Mantas kurį laiką neatvažiavo, be to matė, jog jis po teritoriją vežioja kitus krovinius, nusprendė, kad pakrovimo darbai baigti, todėl užtraukė tentą, įlipo į automobilį ir paskambino sandėlininkei. Skambinant sandėlininkei išgirdo atvažiuojant pakrovėją. Išlipęs iš automobilio pamatė pakrovėją, vairuojamą M. L., kuris buvo atvežęs dar gamybos atliekų, kurias reikėjo pakrauti į jo vairuojamą automobilį. Tai pamatęs, pasakė M. L., kad reikia įspėti, jog krovimo darbų dar nebaigė ir kad be reikalo nereikėtų užtraukinėti ir atitraukinėti puspriekabės tento. Tai pasakęs, jis pradėjo segti tentą, kad M. L. su pakrovėju galėtų įkelti gamybos atliekų pakuotes. Tuo metu pamatė, kad M. L. išlipęs iš pakrovėjo artinasi link jo. Eidamas link jo, jis keikėsi bei sakė, kad joks senis nenurodinės jam, ką reikia daryti. Priėjęs prie pat jo, M. L. įsirėmė į jį ir pagrasino, kad sumuš. Kadangi jis buvo prie pat jo bei pagrasino, jis atstūmė M. L. nuo savęs, sakydamas, kad jis tinka jam į sūnus ir jam nederėtų taip elgtis. Tuomet M. L. priėjo dar kartą prie jo ir rankų delnais sudavė jam per abi ausis. Jis nustūmė jo rankas ir matydamas, kad jis yra agresyviai nusiteikęs atsitraukė nuo jo, tačiau jis žengė žingsnį į priekį ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veido sritį ir prakirto lupą. Jis pajuto skausmą, nes nuo smūgio buvo prakista lūpa, pradėjo bėgti kraujas. Dėl sužalojimo jis kreipėsi į medikus, be to jis patyrė pažeminimą darbe.
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, jog jis tuo metu taip pat dirbo, buvo įvykio vietoje, matė, kaip M. L. sudavė A. S. į veidą, dėl ko jis taip pasielgė, nežino, konflikto pradžios nematė. Po smūgio nukentėjusysis susiėmė už lūpos. Jam šis įvykis jokių neigiamų emocijų nesukėlė, su M. L. jis konfliktų nėra turėjęs. Nėra konfliktavęs ir su A. S..
2017 m. gruodžio 21 d. vaizdo medžiagos apžiūros protokole užfiksuota, jog asmuo Nr. 1, galimai A. S., išlipa iš vilkiko, tuo pat metu su krautuvu privažiuoja asmuo Nr. 2, galimai M. L. (vaizdo įrašo 16:38 min.), išlipa iš krautuvo ir nueina prie pat Nr. 1, kuris dešine ranka pastumia Nr. 2 per petį (vaizdo įrašo 16:57 min.). Nr. 2 nuo pastūmimo pajuda atgal per du žingsnius. Tada Nr. 2 vėl prieina prie Nr. 1 ir abejais rankų delnais po 2 kartus jam suduoda per dešinį ir kairį žandus (vaizdo įrašo 17:08 min). Tada Nr. 1 dešine ranka numuša kairę Nr. 2 ranką ir Nr. 2 atsitraukia atgal ir po kelių sekundžių kairės rankos kumščiu suduoda Nr. 1 į veido sritį (vaizdo įrašo 17:10 min.). Nr. 1 nuo smūgio atsitrenkia į vilkiką ir dešine ranka suima už galvos. Vaizdo įrašo 17:13 min. matoma, kad Nr. 2 atsitraukia ir atsistoja į kovinę stovėseną. Vėl žengia žingsnį link Nr. 1 ir vėl atgal atsitraukia (b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad būtent tas įvykis ir užfiksuotas vaizdo įraše.
Specialisto išvadoje Nr.G2133/2017(02) nustatyta, jog A. S. padaryta kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas ir gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti rankos. Sužalojimai A. S. galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2017 m. liepos 30 d. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 18-19).
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu neigė, tačiau išklausius teisme nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, įvertinus byloje esančią vaizdinę medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų seka, kad 2017 m. liepos 30 d. tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis atliko savo darbines funkcijas. Kaltinamasis krovė daiktus į nukentėjusiojo vairuojamą krovininį automobilį. Nukentėjusysis manė, jog visos prekės jau sukrautos, todėl užsegė automobilio tentą, tačiau netrukus dar kartą su kroviku atvažiavo kaltinamasis. Nukentėjusysis pasakė kaltinamajam, kad reikia įspėti, jog krovimo darbų dar nebaigė ir kad be reikalo nereikėtų užtraukinėti ir atitraukinėti puspriekabės tento, tačiau atsegti tento neatsisakė, pradėjo jį segti, kai staiga prie jo priėjo kaltinamasis, sakydamas, kad joks senis jam nenurodinės. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, todėl nukentėjusysis atstūmė kaltinamąjį nuo savęs, tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė, dar agresyviau nusiteikęs, priėjo prie nukentėjusiojo ir delnais trinktelėjo per nukentėjusiojo veidą. Tada nukentėjusysis atmušė kaltinamojo ranką nuo savęs, tačiau ir to kaltinamajam nepakako. Trumpam atsitraukęs nuo nukentėjusiojo, žengė žingsnį ir kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Iš nukentėjusiojo parodymų, vaizdo įrašo matyti, kad smūgis iš tiesų buvo stiprus, nes nukentėjusysis nuo smūgio galva atsitrenkė į automobilį ir iš karto užsiėmė už veido srities. Kaltinamojo smūgio sudavimą nukentėjusiajam teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas J. M..
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesutiko, kad tokie jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip tyčiniai, tačiau teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu ir gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje. Kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą, suvokė savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl smūgio jis gali sužaloti nukentėjusįjį ir to norėjo. Taigi, jis veikė tiesiogine tyčia.
Dėl teisės į būtinąją gintį
Kaltinamasis teisme nurodė, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).
Šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų išvadai, kad nukentėjusysis sukėlė realų ir akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai ir gyvybei, padaryti. Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų pirmas puolęs kaltinamąjį, bandytų sužaloti jį, kas galėtų būti aplinkybe, sudariusia sąlygas būtinajai ginčiai. Byloje nustatyta, kad tarp jų iš pradžių įvyko žodinis konfliktas dėl darbinių funkcijų vykdymo, kuris vėliau peraugo į kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamojo elgesys įvykio metu, agresyvus nusiteikimas nukentėjusiojo atžvilgiu, kad jam nebuvo iškilusi jokia grėsmė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo byloje taikyti BK 28 straipsnį, nes nenustatyta pagrindinė būtinosios ginties sąlyga – pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad nukentėjusysis papriekaištavo kaltinamajam nesudaro pagrindo žodinio ginčo atremti fiziniu smurtu. Taigi, nebuvo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, nuo kurio M. L. turėjo teisę gintis pavartojant fizinį smurtą.
Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. L. 2017 m. liepos 30 d. apie 00.04 val. AB „F.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimu ir gleivinės nubrozdinimu apatinėje lūpoje, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. L. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai). M. L. ankščiau teistas, šioje byloje inkriminuotą veiką padarė dar iki dviejų paskutinių nuosprendžių priėmimo, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57-59, 69-79), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 81, 83), šiuo metu nedirba, nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. dirbo UAB „F.“, darbovietės buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 122), augina mažametį vaiką (b. l. 123).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurio laikotarpis, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes, parinktinas artimas bausmės vidurkiui.
Paskirta bausmė bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).
Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų už advokato darbą apmokėjimo
Nukentėjusysis byloje pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 23 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą (b. l. 119-121). Ieškinyje nurodė, jog jis kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sužalojimo mąsto nustatymo ir turėjo sumokėti 23 Eur, todėl šią sumą privalo atlyginti kaltinamasis. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jam buvo sužalota lūpa, jis patyrė skausmą. Ankščiau šioje vietoje jam buvo diagnozuotas piktybinis navikas, ilgą laiką jis gydėsi lūpą, buvo taikytas spindulis ir chirurginis gydymas. Po patirto sužalojimo jis kreipėsi į onkologinę ligoninę, kur jam buvo rekomenduota atlikti papildomus, dažnesnius profilaktinius tyrimus, siekiant nustatyti galinčias kilti komplikacijas. Mintys, kad po patirto trauminio poveikio, jam gali atsinaujinti liga, veikia jo emocinį stovį, o tai atsiliepia jo santykiams šeimoje, jis tapo uždaresnis, mažiau iniciatyvus planuojant savo ateitį. Jis nukentėjo savo darbo metu, todėl pajautė pažeminimą kitų darbuotojų akyse.
Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo abejonių nekelia, už ją atsako kaltinamasis, jis sutiko atlyginti turtinę žalą, todėl iš kaltinamojo priteistina 23 Eur turtinė žala.
Kaltinamasis nesutiko su ieškiniu dėl neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, nustatant žalos dydį, taip pat turi būti užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-693/2017). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, pažeminimą kitų darbuotojų akyse, iki šiol išgyvena baimę dėl ateities, nes pažeidus ankščiau dėl piktybinio naviko gydytą lūpą, jam tenka dažniau lankytis pas gydytojus dėl galimų komplikacijų, padarytas sužalojimas akivaizdžiai matomojoje vietoje. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, nukentėjusiojo emocinę būseną, sukeltas nusikalstamos veikos pasekmes, sprendžia, kad jis pagrįstai prašo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, tačiau teismo vertinimu, prašomas neturtinės žalos dydis per didelis, neproporcingas padarytai veikai, kaltinamojo turtinei padėčiai, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu jis nedirba ir jo turtinė padėtis sunki, nukentėjusysis dirba, gauna pastovias pajamas, nepatogumai dėl sužalojimo kyla ne tik dėl kaltinamojo suduoto smūgio, bet ir dėl ilgalaikės ligos (piktybinio naviko). Atsižvelgiant į tai, ir siekiant nepažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad A. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo advokatui Ž. K. 250 Eur už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas paslaugas ir 2018 m. kovo 18 d. sumokėjo dar 250 Eur už civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, iš viso 500 Eur. Šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Prašomos priteisti išlaidos advokato darbui apmokėti pagrįstos, proporcingos atliktam darbui (iš pradžių buvo ruošiamas pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, byla buvo perduota ikiteisminiam tyrimui pradėti ir atlikti, byloje parengtas civilinis ieškinys, advokatas dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti – 500 Eur. Nors kaltinamojo turtinė padėtis sunki, nes jis šiuo metu nedirba, tačiau išlaidų mažinti, atsižvelgiant į jų dydį, šiuo atveju nėra pagrindo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskelis ir USB laikmena su vaizdo, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti M. L. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2018 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Išaiškinti M. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiojo naudai 23 Eur turtinę žalą ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 500 Eur išlaidų už advokato darbą.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskelį ir USB laikmeną su vaizdo įrašu palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.