Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pravieniškių PN-AK pareigūnai į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems čiužinį ir patalynę išduoda tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuteistųjų patalynė būdavo surenkama nuo 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro. Tokiu nežmonišku elgesiu siekiama pareiškėją ir kitus nuteistuosius pažeminti, kankinti. Paėmus patalynę, dienos metu tenka gulėti ant metalinės lovos, atimant galimybę pailsėti ir priverčiant patalynės paėmimo metu 16 valandų stovėti arba vaikščioti kameroje, kurios plotas yra mažas. Šis draudimas dienos metu turėti patalynę, tarp jų ir minkštąjį inventorių – čiužinį, antklodę, pagalvę, akivaizdžiai prasilenkia su žmogiškumo principu, nes ligos atveju ar esant negalavimui, taip pat grįžus iš pasivaikščiojimo ar po sporto nėra galimybės atsigulti. Be to, paimant patalynę nėra užtikrinami asmens higienai keliami reikalavimai, visi čiužiniai laikomi kartu, t. y. čiužinys liečiasi su kito nuteistojo čiužiniu. Šiuo atveju visi skirtingai laikosi asmens higienos, todėl akivaizdu, kad sudėta vienoje patalpoje patalynė pažeidžia kiekvieno asmens teisę į bent minimalias higienos sąlygas. Negana to, pataisos namų administracija draudžia kameroje pasilikti patalynės užvalkalus ir švarų komplektą ir liepia jį įdėti tarp čiužinio ir išnešti į tam skirtą patalpą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje nurodyta, kad su savimi gali turėti viską, kas nurodyta PĮ VTT 18 priede. O šiame priede nurodyta, kad gali turėti patalynės užvalkalus. Vadinasi, pataisos namų pareigūnai elgiasi neteisėtai dar labiau žemindami pareiškėją.

Atkreipė dėmesį į tai, kad visi pareiškėjo išvardyti pažeidimai buvo nustatyti 2017 metais ir įvardyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-63 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių PN-AK“, buvo rekomenduota imtis priemonių užtikrinti minėtų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, tačiau iki šios dienos pažeidimai nėra pašalinti. Minėtos kalinimo sąlygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, lėmė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą. Kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė didelę emocinę, psichologinę ir moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pravieniškių PN-AK nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Pažymėjo, kad įstaigos nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi VšĮ „Bruneros“. Maitinimo organizatorė VšĮ „Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikydamasi teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Maitinimas atitinka nustatytą energinį kiekį, kaloringumą, fiziologines normas ir kokybę. Valgyklos patalpose švarą ir tvarką palaiko VšĮ „Bruneros“, patalpoje paukščiai neskraido, nesiveisia katinai ar kiti gyviai. VšĮ „Bruneros“ nuomojamose patalpose kenkėjų naikinimą atlieka UAB „Utenos deratizacija“. Akcentavo, kad nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose rūkyti draudžiama, už draudimo nesilaikymą skiriamos nuobaudos, rūkymui skirtos ir pažymėtos vietos yra kiemeliuose. Teigė, kad prie kiekvienos nuteistojo lovos yra pastatyta spintelė. Pabrėžė, jog visuose būriuose yra įrengtos virtuvėlės, tačiau jų įrengimo drausmės grupei priskirtų nuteistųjų būriuose teisės aktai nenumato. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemų ploto. Pasibaigus pasivaikščiojimui nuteistieji privalo sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą, taip pat pasibaigus pasivaikščiojimo laikui juos tvarko valytojas, be to, teisės aktai nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo kiemeliuose. Nurodė, kad nors kalinimo įstaigos stogo dangoje yra asbesto, tačiau įstaigoje nevykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Teigė, kad pagal teisinį reglamentavimą, į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atskirais laikotarpiais nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei ir dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus ir sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas nurodė, jog 8 būrio 2 gyvenamoji patalpa laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. liepos 31 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuolat buvo perpildyta.

Kaip matyti, pareiškėjas konkrečiai įvardijo, kurioje patalpoje (8 būrio 2 gyvenamoji patalpa) jam nebuvo užtikrinta ploto norma, todėl teismas dėl kitų patalpų ploto atitikties vienam asmeniui nepasisako.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad skunde įvardytais dviem laikotarpiais pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 66,31 kv. m ir kurioje galėjo gyventi 21 nuteistasis, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Teigdamas, jog Pravieniškių PN-AK minėtoje patalpoje nuolat gyveno 22 nuteistieji, pareiškėjas nenurodė tikslaus laiko, neįvardijo šioje patalpoje laikomų asmenų vardų, pavardžių, todėl, vertinant Pravieniškių PN-AK 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje laikomų asmenų skaičių, remiamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui atliekant bausmę 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo prieš pareiškėją padarytų veiksmų neteisėtumo.

Pastebėtina, kad nors gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, tačiau į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad 8 būrio 2 gyvenamosios patalpos dušo patalpoje nebuvo pertvaros, todėl prausiantis nebuvo užtikrintas privatumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus bendrojoje nuteistųjų dušinėje maudymosi vietos atskirtos mūrinėmis pertvaromis, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. fotonuotraukas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad 8 būrio sanitariniame mazge laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 8 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. iš penkių unitazų veikė tik keturi, taip pat iš penkių pisuarų – tik du, o būryje gyveno apie 70 nuteistųjų.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, koks skaičius nuteistųjų nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 8 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. naudojosi 8 būrio sanitariniu mazgu, ir nėra jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 8 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo teisė į pakankamą unitazų ir pisuarų skaičių nebuvo užtikrinta.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad buvo laikomas 11 ir 12 kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo.

Pagal Aprūpinimo normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu (gali būti ir tupimas) ir praustuve.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Pravieniškių PN-AK dušo patalpoje nuo sienų ir lubų atšokę dažų ir tinko sluoksniai, 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje langai nesandarūs, šalta, drėgna, langų rėmai sulūžę, grindys medinės, ventiliacija netinkama, pasivaikščiojimo kiemeliuose ant sienų auga samanos, grindų danga išdaužyta, valgykloje sąlygos antisanitarinės.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. 77-1746 patvirtina, kad dušo patalpoje yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai patalpa vėdinama per langus, patalpos valomos ir dezinfekuojamos. Atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad dušo patalpoje sienos išklotos plytelėmis, lubos tvarkingos, tinkas nebyra, plytelės nesuskilusios. Taip pat fotonuotraukos patvirtina, kad 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje langai plastikiniai, sandarūs, tvarkingi, plačiai atsidaro ir užsidaro, akivaizdu, kad patalpas galima išsivėdinti, grindys medinės, tačiau tinkamos naudoti.

Jokių objektyvių duomenų (patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu dušinėje 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl šios dalies atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Aprūpinimo normas, bendrabučio tipo patalpoje turi būti spintelė prie lovos vienam asmeniui.

Nors pareiškėjas teigė, kad 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nebuvo spintelės prie lovos, tačiau iš fotonuotraukos minėtos gyvenamosios patalpos matyti, kad yra spintelės prie lovų, taip pat tai patvirtinta ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. pažyma Nr. 77-1746, todėl konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK 2 gyvenamojoje patalpoje buvo parazitų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55, 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas buvo per mažas, juose nebuvo įrengta suoliukų, iškvietimo mygtukų, sienos dygliuotos.

Pažymėtina, jog teisės aktais nereglamentuotas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, nėra nustatytas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti suolelius, nors iš fotonuotraukų matyti, kad suoleliai kai kuriuose kiemeliuose yra įrengti, taip pat teisės aktai nenumato ir iškvietimo mygtukų įrengimo kiemeliuose. Pažymėtina ir tai, jog teisės aktais nenustatyta, kokia danga turi būti dengiamos pasivaikščiojimo kiemelių sienos. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr. 77-1746 nurodyta, jog įstaiga užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą. Teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo pretenzijos dėl kiemelių kokybės laikytinos nepagrįstomis.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su netinkamu maitinimu, nurodo, kad nebuvo užtikrinamas maitinimas pagal fiziologines normas, maisto kokybė buvo bloga – košės paviršiuje nusistojęs vanduo, daržovės netinkamai nuplautos, duona rūgšti, maistas patiekiamas netinkamos temperatūros.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia VšĮ „Bruneros“, kuri užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir 2019 m. sausio 29 d. maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 76-11 numatytų sąlygų ir reikalavimų. Maitinimas atitinka nustatytą energinį kiekį, kaloringumą, fiziologines normas ir kokybę. Taip pat pažymėjo, jog valgyklos švarą ir tvarką palaiko VšĮ „Bruneros“, patalpoje neskraido paukščiai, nesiveisia katinai ar kiti gyviai. Duomenų, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto abstraktūs, nurodytų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitiktį (neatitiktį) teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma.

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad gyvenamosiose patalpose yra draudžiama rūkyti, už rūkymą gyvenamosiose patalpose yra skiriamos nuobaudos. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 7-5431 taip pat pažymėta, kad draudžiama vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, dėl to nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje, t. y. gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos naudojamos nerūkančiųjų asmenų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į pareigūnus ar pataisos namų administraciją dėl to, jog kiti asmenys galimai rūko jo gyvenamosiose patalpose. Be to, nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios sunkios psichologinės ar fizinės pasekmės ar kad pareiškėjas būtų dėl to kreipęsis į medikus.

Pareiškėjas skundžia, kad Pravieniškių PN-AK pastatai dengti asbesto danga, dėl to kilo pavojus sveikatai. Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr. 77-1746 nurodoma, kad įstaigoje nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl to galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam būnant kamerų tipo patalpoje čiužiniai ir patalynė buvo paimami ir išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktą, „Nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą <...> Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.“ Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki tol galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad toks patalynės paėmimas yra reglamentuotas teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai dėl dienos metu, jo teigimu, neteisėtai paimamos patalynės laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas teigė, kad 8 būryje nebuvo įrengti maisto kambariai, virtuvėlė maistui pasigaminti.

Atsakovės atstovas nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ virtuvėlės visuose būriuose buvo įrengtos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelę emocinę, psichologinę ir moralinę žalą, depresiją, neigiamų išgyvenimų, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą ir kita, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.