Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui A. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai, sutinka vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 120 Eur, ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašo atmesti. Jo nuomone, tokio amžiaus, kokio yra šiuo metu jų sūnus, vaiko išlaikymui pakanka 300 Eur. Mokėdamas po 120 Eur, jis turėtų galimybę pats savo nuožiūra nupirkti sūnui rūbų ar žaislų, pramogauti su vaiku, taip papildomai prisidėti apie 50 Eur kas mėnesį prie vaiko išlaikymo. Jo įsitikinimu, ieškovė, gaudama iš jo po 190 Eur, pinigus leis ne tik sūnui, bet ir savo asmeniniams poreikiams. Išlaikymo įsiskolinimą nesutinka mokėti, nes ieškovės nurodytu laikotarpiu, per kurį susidarė įsiskolinimas, jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi vaiku ir jo išlaikymu. Jis tuo metu nors ir nedirbo, tačiau pasiskolino iš brolio 3 000 Eur ir prie šeimos išlaikymo prisidėjo. 2017 m. balandžio 24 d. jis išsikraustė iš ieškovės tėvų namų dėl konfliktų su jos tėvais, tačiau santykiai su ieškove nenutrūko, jis 2017 m. balandžio mėnesį išnuomavo šeimai namą, kurį jie abu su ieškove tvarkėsi, susivežė į jį baldus, asmeninius daiktus. Iki tol, kol bus sutvarkytas išnuomotas namas, jie apsigyveno jo draugo bute Kelmėje, J. Janonio gatvėje. Prieš išvykdamas į užsienį, jis pardavė savo automobilį, kurio pardavimo sandoryje dalyvavo ir ieškovė, už gautus pinigus pasiruošė išvykimui, davė 50 Eur ieškovei, pirko šeimai maisto produktų, suremontavo ieškovės automobilį, kad jam išvykus, saugiai pati galėtų važinėti į darbą ir vežioti jų sūnų į darželį. 2018 m. rugpjūčio pradžioje jis išvyko į Norvegiją, grįžo po mėnesio rugsėjo 5 d. ir toliau kartu gyveno su ieškove jo draugo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Galutinai jų bendras gyvenimas iširo 2017 m. rugsėjo 22 d., tačiau sūnaus jis išlaikyti nevengia, su juo dažnai susitinka, bendrauja. Nuo to laiko, kai jie kartu negyvena iki metų pabaigos jis sūnaus pramogoms išleido apie 40 Eur, nupirko rogutes už 15 Eur, batus, ieškovei davė grynais pinigais apie 300 Eur.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje, - teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Šios institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, jo auklėjimu ir išlaikymu, duomenų vaiko teisių apsaugos skyrius apie ieškovės netinkamą elgesį, motinos valdžios panaudojimą ar jos nepanaudojimą vaiko atžvilgiu, duomenų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Iš vaiko gimimo liudijimo, pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. A., kuris gyvena su savo motina, ieškove S. V.. Iš šalių paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo, tačiau vaiko išlaikymui skirtas lėšas teikia nereguliariai, tokiu būdu apsunkindamas vaiko motinos, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, galimybę planuoti savo šeimos, t. y. jos ir vaiko, išlaidas, kuo tinkamiau panaudoti vaiko išlaikymui skirtas ir reikalingas lėšas. Be to, kaip matyti iš šalių pasisakymų teismo posėdžio metu, šalių santykiai šiuo metu yra pašliję, įtemti, todėl atsakovui neteikiant išlaikymo reguliariai, jo nepriteisus, ieškovė būtų priversta kas kart iškilus poreikiui tokių lėšų prašyti atsakovo, kas neabejotinai apsunkintų vieno iš tėvų, t. y. motinos, su kuria gyvena vaikas, padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteistinas.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, be to, į tą aplinkybę, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, lavinimuisi didėja, darytina išvada, kad ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymui reikalinga suma 380 Eur (iš kiekvieno tėvo po 190 Eur) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, žaislams, susirgus – medikamentams. Atsakovas jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, sūnui išlaikyti, nepateikė.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovas – jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, nors ir nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 190 Eur, t .y. pusę minimalaus darbo užmokesčio. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Jo pateikta darbo sutartis ir pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad jis per savaitę dirba tik 20 valandų ir per mėnesį uždirba 200 Eur, kas akivaizdžiai neatitinka nei jo galimybių, nei paties jo poreikių. Mažametis sūnus gyvena su ieškove, kuri vaikui suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos juo rūpinasi – gamina valgyti, skalbia rūbus, kas rytą veža į darželį ir iš ten pasiima, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į ikimokyklinę ar gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos. Priteisus iš atsakovo po 120 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui, ieškovei tektų didesnė našta išlaikyti sūnų, atsakovui suteikiant galimybę nusišalinti nuo tinkamo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Nors atsakovas tvirtino, kad jo nuomone, atsakovė netinkamai panaudos vaikui skirtas lėšas, tačiau šią aplinkybę patirtinančių įrodymų, nepateikė, tai yra tik jo prielaida. Iš atsakovo paaiškinimų teisme matyti, kad tokią išvadą jis padaręs dėl to, kad ieškovė įsigijusi auksinę grandinėlę, su draugėmis lankėsi kavinėje. Pažymėtina tai, kad ieškovė dirbanti, papuošalų ar rūbų įsigijimas, apsilankymas kavinėje, nesuteikia pagrindo manyti, kad ieškovė netinkamai, savo poreikių tenkinimui panaudos vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, šios institucijos atstovo paaiškinimų teisme, pateikto šeimos aplankymo akto matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, jo gyvenimo sąlygomis.

Remiantis 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šiuo atveju teisė į išlaikymą atsiradimo diena laikytina ieškinio pateikimui teismui diena, t. y. 2017 m. rugsėjo 22 d. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tuo laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisi įsiskolinimą (nuo 2017-04-01 iki 2017-09-01) ieškovė ir atsakovas faktiškai vedė bendrą ūkį. Iš jų paaiškinimų matyti, kad jie gyveno kartu, viename bute, abu rūpinosi šeimos gerove, kartu pramogavo. Atsakovas rūpinosi šeimos būstu, pirko maisto produktus, tvarkė ieškovės automobilį, kas neabejotinai patvirtina, kad bendromis pastangomis ir abiejų tėvų lėšomis buvo tenkinami jų šeimos ir vaiko poreikiai. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovė patyrė 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamų reikalavimų aktualumą, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, ieškovės atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, iš esmės ieškinys patenkintas – išlaikymas vaikui priteistas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos išlaidos – 200 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovui suteikus antrinę teisinę pagalbą jis yra atleistas 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50 procentų žyminio mokesčio už šį reikalavimą, priteistinos iš atsakovo – 25,65 Eur ((190x12x3%x75%)x50%).

Abi šalys turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau šios išlaidos iki bylos išnagrinėjimo yra labai nedidelės, nesiekia 6 Eur, kiekvienai šaliai tektų mažiau nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina S. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš Arūno A. S. V. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. A. valstybei 25,65 Eur (dvidešimt penki eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.