Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo P. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., jam paskiriant 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad P. V. yra pensininkas, turi rimtų sveikatos problemų, iš karto po įvykio gulėjo ligoninėje ir neturėjo galimybės pasidomėti dėl baudos skyrimo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliacinį skundą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

P. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., įrodytas byloje surinkta medžiaga (tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis, administraciniu teisės pažeidimo protokolu, paties apelianto paaiškinimu, užfiksuotu protokole).

Analizuojant policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, surašytą įvykio dieną, matyti, kad buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sustabdžius šį automobilį, nustatyta, kad jį vairavo P. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, pastarajam buvo nustatytas vidutinis (1,60 promilės) girtumo laipsnis. P. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirtas bylos nagrinėjimas (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, juolab, kad policijos pareigūnas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti jo nurodytų aplinkybių teisingumu, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Be to, pats pažeidėjas sutiko su surašytu jam administracinio teisės pažeidimo protokolu, nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 2). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šį dokumentą surašė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis M. B., todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad protokolą surašė pareigūnas R. M., kuris nenurodė nei savo pareigų, nei darbo vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, protokolas surašomas dviem egzemplioriais, vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o ATPK 260² straipsnyje numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių, patvirtintų Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1V-01, 17 punkte nurodyta, kad protokolas surašomas pažeidimo padarymo vietoje. Protokolą pasirašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Reziumuojama, kad taip jis patvirtina savo asmens duomenų teisingumą bei sutikimą, kad jie būtų tvarkomi administracinio teisės pažeidimo byloje. Protokolą taip pat pasirašo jį surašęs pareigūnas (Taisyklių 22 p.). Minėtų Taisyklių 24 punkte teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius (nuorašas) nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Panašios nuostatos dėl protokolo surašymo įtvirtintos taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pildymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-32.

Pažymima, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų apie protokolo įteikimą P. V., tačiau, kaip matyti iš protokolo, pastarasis buvo supažindintas su protokolu, jam buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 str., taip pat jam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šias aplinkybes P. V. patvirtino savo parašu. Be to, vadovaujantis ATPK 269 str. 4 d., P. V. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, šią aplinkybę patvirtina byloje esanti tokio laikino leidimo kopija (b. l. 6), pažymint ir tai, jog apeliantas neginčija, gavęs laikiną leidimą vairuoti transporto priemones. Minėtame laikiname leidime taipogi yra nurodyta, jog pažeidimą padaręs asmuo turi atvykti 2012 m. rugpjūčio 7 d., 8.30 val. į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Esant šioms aplinkybėms, skundo argumentai, jog apeliantui buvo užkirstas kelias apginti jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teises, taip pat pareikšti savo nuomonę teismo posėdyje, kad būtų ištirtos visos aplinkybės, nepagrįsti. Bylos medžiaga nustatyta, jog apie teismo posėdį P. V. buvo informuotas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka, o jam neatvykus į posėdį, apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 272 str. 1 d., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Nėra pagrindo teigti, jog pareigūnai padarė esminius procesinius pažeidimus, dėl ko būtų pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

Taip pat atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad, priešingai nei nurodoma skunde, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys apie panaudotą techninę priemonę, nurodant jos pavadinimą, numerį, metrologinės patikros liudijimo numerį, prietaiso rodmenis, paklaidą (alkotesteris „alkotest 6810, arbl-0757“, 1182815, 1,63 promilės ±1,7%). Apeliantas pažymėjo ir tai, kad pareigūnas pažeidimo padarymo dieną jam sakė, jog užfiksuotas 1,07 promilių neblaivumas, nors rodmenų ir neparodė. Šis teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, priešingai, kaip matyti iš alkotesterio užfiksuotų rodmenų, P. V. nustatytas 1,63 promilės neblaivumas (įvertinus 1,7% paklaidą, teismas nurodė 1,60 promilių), su šiais duomenimis pastarasis sutiko, jų teisingumą patvirtinęs savo parašu (b. l. 4).

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog įrodyta, kad P. V. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., t. y., kad jis 2012 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas jam 1,60 promilių neblaivumas. Taigi, P. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti.

Taip pat pažymima, jog administracinė nuobauda P. V. paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, t.y. atsižvelgus į pažeidimo padarymo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (apeliantas vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 1,60 promilių girtumas), pažeidėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka), vieną lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę (prisipažino, gailisi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymima, kad apylinkės teismas nesvarstė galimybės pripažinti P. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 str. 1 d. 10 p. (pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų). Visgi net ir pripažinus dar vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai neturėtų esminės reikšmės nustatant nuobaudos dydį, kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė straipsnio sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas. Tuo tarpu, nenustatytos aplinkybės, dėl kurių paskirta 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, turėtų būti laikomos neteisingos.

Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. apelianto atžvilgiu. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Apelianto skunde nurodyti argumentai (vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, pasirūpinti savo sveikata) nelaikytini ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Pažymėtina, jog galimos dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės - materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi bei artimaisiais ir pan. - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.

P. V. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.

Pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. nuostatas, asmuo rašytiniu prašymu kartu su sunkią materialinę padėtį pagrindžiančiais įrodymais turi teisę kreiptis į nutarimą priėmusį teismą (šiuo atveju į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą) dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų arba dėl visos baudos ar jos dalies pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą nepakeistą ir P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.