Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-893-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
2A-893-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė
Ieškovas
R.P.
Atsakovas
R.P.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-893-302/2010Procesinio sprendimo kategorijos 75.8; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės (pranešėjos) ir Dalios Kačinskienės,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovui R.P., jo atstovei adv. Jolantai Dranseikienei,atsakovei R.P., jos atstovui adv. Stasiui Kavaliūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R.P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R.P. ieškinį atsakovei R.P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Ieškovas R.P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove R.P., įregistruotą 2000-08-12 Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės, priteisti nepilnamečiam sūnui E.P. iš ieškovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt per mėnesį, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, tačiau patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią sūnus pas atsakovą gyvena dvi savaites per mėnesį, padalinti santuokos metu įgytą turtą jam priteisiant automobilį VW Passat ir statybos įrankius, viso turto už 2 200 Lt.

Ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, kadangi atsakovė nevykdė savo pareigos būti lojalia ir gerbti sutuoktinį. Šalys pusantrų metų nebeveda bendro ūkio.

Atsakovė R.P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, sūnaus E.P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti sūnui iš ieškovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, priteisti iš ieškovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už 2 metus ir 6 mėnesius skaičiuojant po 300 Lt mėnesiui, viso 9 000 Lt, priteisti 20 000 Lt kompensaciją už šeimos pinigų panaudojimą statant namą ieškovo tėvų sklype. Atsakovė nurodė, jog sutinka, kad sūnus 2 savaites per mėnesį gyventų su ieškovu, sutiko su ieškovo siūlomu santuokos metu įgyto turto padalijimu.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis visiškai nesirūpino šeima, visus pinigus skyrė namo tėvų sklype statybai, girtavo. Gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti ieškovo tėvų sklype 2003 m. liepos mėn. statybos buvo tęsiamos iki 2007 m. balandžio mėn. Nuo 2003 m. liepos mėn. visos ieškovo darbinės pajamos būdavo išleidžiamos namo statybai, o ne šeimos reikalams. Bendrai šeimos pajamų išleista 36 105,19 Lt, pusė šios sumos turėtų būti priteista atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką paliko santuokines pavardes, jam – P., jai – P. Nustatyti nepilnamečio E.P., a.k. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina R.P.. Priteisė iš ieškovo R.P. išlaikymą sūnui E.P., a.k., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 250 Lt dydžio per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki sūnaus Emilio pilnametystės. Nustatė šalių bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią šalių sūnus E.P. dvi savaites per mėnesį gyvena pas tėvą R.P., o likusį laiką- pas motiną R.P.. Priteisė atsakovei R.P.iš ieškovo R.P. 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė atsakovę R.P. E.P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Santuokos metu įgytą turtą –padalino taip: R.P. priteisė automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) , bei statybinius įrankius; R.P.priteisė šaldytuvą su šaldikliu „Snaigė“, muzikinį centrą, baldų kampą, dulkių siurblį „Siemens“, televizorių „Samsung“, bulvių tarkavimo mašiną, du čiužinius, skrudintuvę, radiatorių. Likusią dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o ieškovas ir atsakovė neįrodė, kad yra Civilinio kodekso 3.60 str. 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t.y. jog vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, buvo neištikimas arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ir šeimos nariais. Nei viena iš šalių nepateikė konkrečių įrodymų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas santuokos iširimo priežastimi laikė abiejų sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį, jų skirtingus charakterius ir būdo savybes bei dėl to kilusius konfliktus, kas įtakojo sutuoktinių tarpusavio santykių atšalimą, jų apsisprendimą gyventi skyrium. Teismas sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, nes nesutarimų dėl to tarp šalių nėra, be to, tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus pagal Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą. Šalys taip pat susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas išlaikymą po 250 Lt per mėnesį priteisė remdamasis šalių sutarimu. Teismas konstatavo, kad priteisto išlaikymo suma atitinka tiek vaiko interesus, tiek ieškovo turtinę padėtį atsižvelgiant į tai, kad dvi savaites per mėnesį nepilnametis šalių sūnus praleis pas tėvą Rolandą Petrauską, be to, vertinant ieškovo galimybes teikti sūnui išlaikymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas sūnaus Emilio neišlaikė nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio, viso 18 mėnesių, taigi už šį laikotarpį iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį (tai, kad ši suma yra pakankama sūnaus išlaikymui ir atitinka ieškovo materialinę padėtį, konstatuota nustatant priteistino išlaikymo dydį), viso 4500 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo nėra, šalių nurodytas santuokoje įgyto turto padalijimas atitinka šalių interesus ir nepažeidžia viešojo intereso. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 20 000 Lt kompensaciją iš ieškovo už šeimos lėšų panaudojimą statant namą ieškovo tėvams priklausančiame sklype, kadangi atsakovė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė, liudytojas Jonas Algirdas Petrauskas patvirtino, kad namas buvo statomas jo žemės sklype iš jo lėšų, o ieškovas Rolandas Petrauskas prisidėjo tik darbu. Teismas nurodė, kad liudytojos Nijolės Sireikienės parodymai, neva ji paremdavo atsakovę materialiai, nėra pagrįsti įrodymais, be to, tai nesudaro pagrindo teigti, kad iš šių lėšų buvo statomas ieškovo tėvų namas.

Šalies argumentai

Atsakovė R.P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas nenurodė tokių aplinkybių, kad kartu su atsakove pradėjo statyti gyvenamąjį namą ieškovo tėvų žemės sklype ir visi šeimos pinigai buvo skirti tik namo statybai. Kadangi visi šeimos pinigai, kuriuos gaudavo ieškovas dirbdamas, buvo skirti gyvenamojo namo statybai, skaičiuojant pagal pažymą iš P. Leišio individualios įmonės, buvo panaudota 28 917,50 Lt, pagal pažymą iš UAB „Lakaja“ – 2 187,69 Lt, be to, statybos darbams buvo panaudoti ir atsakovės pinigai, viso – 18 250 Lt (jos asmeniniai po dėdės Vyto Umbraso mirties gauti pinigai 2 500 Lt sumai, nėštumo atostogų pajamos 1 500 Lt, gimdymo pašalpa – 1000 Lt, panaudotos asmeninės atsakovės lėšos, viso – 18 250 Lt, o įskaitant kitas išlaidas – tai sudaro 20 000 Lt. Byloje nėra apklaustas liudytojas P., kuris paaiškino, kad už projektą buvo sumokėta ieškovo pinigais, tačiau jie nėra grąžinti. Atsakovė šio fakto nepatvirtino. Pasak apeliantės, liudytojas J.A.P. nuslėpė daug aplinkybių: tai, kad tuo laiku sūnus V.P. mokėsi aukštojoje mokykloje, pirko automobilį, realių santaupų šis liudytojas neturėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šio liudytojo parodymai nėra pagrįsti kitais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų, dėl ko iš esmės buvo nukrypta nuo teisingo teismo sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Ieškovas R.P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos esmė išsamiai atskleista, iš byloje esančių įrodymų aiškiai įmanoma nustatyti, kokios buvo ieškovo ir atsakovės pajamos 2003-2007 m. kokios galėjo būti išlaidos šeimos poreikiams tenkinti, ar įmanoma buvo prisidėti prie ieškovo tėvų namo statybos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 2000 m. rugpjūčio 12 d. Molėtų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 44 (b.l. 6). Šalims gyvenant santuokoje 2005-10-18 gimė sūnus Emilis (b.l. 7). Santuokos metu šalys įgijo turtą VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) , 1991 m. gamybos, 2 000 Lt vertės (b.l. 10,11), namų apyvokos daiktų ir statybos įrangos bendrai 6 050 Lt sumai. Šalių reikalavimu Molėtų rajono apylinkės teismas nutraukė jų santuoką, pripažinęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo; nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove – vaiko motina; nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisė vaiko išlaikymui iš atsakovo po 250 Lt dydžio per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą 4 500 Lt; padalino tarp šalių santuokoje įgytą turtą: ieškovui paskyrė automobilį ir statybos įrangą, viso turto 2 200 Lt vertės, o atsakovei namų apyvokos reikmenis bendros 3 850 Lt vertės. Su šia sprendimo dalimi šalys sutinka ir jos neskundžia.

Atsakovė R.P. skundžia sprendimo dalį, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 20 000 Lt kompensacijos priteisimo už šeimos lėšų panaudojimą statant ieškovo tėvams priklausančiame žemės sklype sodo namą. Kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies, kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino šio atsakovės priešieškinio reikalavimo padaręs išvadą, kad ji neįrodė jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutraukdamas santuoką teismas turi padalyti sutuoktinių bendrą turtą (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis). Šiam tikslui nustatomas bendro sutuoktinių turto balansas ir kiekvieno sutuoktinio dalys bendrame turte. Įstatyme įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.

Atsakovės apeliaciniame skunde argumentuojama, kad nuo 2003 metų visi šeimos pinigai, kuriuos uždirbo ieškovas laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės iki 2007 m. balandžio mėn. 28 917,50 Lt, buvo skirti gyvenamojo namo ieškovo tėvų žemės sklype statybai, be to buvo šiam tikslui skirtos ir jos asmeninės lėšos – 2500 Lt gauti po jos dėdės mirties, 1500 Lt dekretinės pajamos ir 1000 Lt gimdymo pašalpa, taip tiek ji, tiek ieškovas, dirbo prie namo statybos. Pagal bylos įrodymus šalių santuokos metu iš tikrųjų buvo gautas leidimas sodo namo statybai sodininkų bendrijoje „Pavasaris“ Molėtuose, skl.Nr. 178, pagal individualios A.Survilos įmonės parengtą projektą, tačiau šis leidimas išduotas ne vieno iš šalies vardu, o S.P. vardu (b.l. 67-70). Žemės sklypas, kuriame statyti išduotas leidimas taip pat nuosavybės teise priklauso S.P. (b.l.65, 66). Savo argumentams pagrįsti, kad atsakovės 4 000 Lt asmeninių lėšų ir visos ieškovo per 45 mėnesius gautos darbinės pajamos 28 917,50 Lt sumoje buvo panaudotos ieškovo tėvams priklausančio sodo namo statybai, nepateikė teismui įrodymų. Iš atsakovės pateiktų dokumentų iš SODRA apie atsakovei išmokėtas nėštumo atostogų pajamas ir gimdymo pašalpą (b.l. 91), bei iš P.Leišio IĮ pažymos apie ieškovo pajamas nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2007 m. balandžio mėn. galima daryti teisiškai pagrįstą išvadą apie tai jog atsakovė gavo jos nurodytas pajamas, taip pat ieškovas gavo nurodytas skunde pajamas, tačiau šie įrodymai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių, kad gautos jos ir ieškovo lėšos buvo panaudotos sodo namo statybai. Dėl to bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijų teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad vien atsakovės paaiškinimų, kuriems patvirtintini į bylą nepateikta įrodymų, nepakanka daryti išvadai, kad šeimos lėšos buvo panaudotos sodo namo statybai, t.y. ne šeimos poreikiams tenkinti.

Apeliantė skunde nurodo, kad liudytojas J.A.P. nuslėpė daug aplinkybių: kad namo statybos metu jis pirko automobilį, jo sūnus Vairius mokėsi aukštojoje mokykloje, taip pat liudytojas neįrodė jokiais dokumentais, kad turėjo realių santaupų, kurias galėjo naudoti namo statybai. Šie apeliantės nurodyti skundo argumentai neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė teigdama, kad jos ir jos šeimos lėšos buvo panaudotos namo statybai šias aplinkybes privalo įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), tačiau tokia pareiga nėra nustatyta liudytojui. Liudytojas J.A.P. nepatvirtino apeliantės nurodytų aplinkybių – tai, kad jos ir jos vyro gautos pajamos buvo panaudotos namo statybai, tačiau liudytojui nėra pareigos įrodinėti, kieno lėšos buvo naudojamos namo statybai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš apeliantės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo šalims, iš apeliantės nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDalia Kačinskienė