Utenos apylinkės teismo nutartis

2009-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2641-228/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-08
Bylos Nr.
2-2641-228/2009
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01758-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Pareiškėjas
Utenos rajono savivaldybės administracijos
Suinteresuotas asmuo
J. K., Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilniaus vaikų, Vilniaus vaikų socializacijos centras
Civilinė byla Nr. 2-2641-228/2009(Proceso Nr. 2-50-3-01758-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.2.; 117.1.; 128.20.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 8 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams A. R. ir A. G., suinteresuotam asmeniui J. K., suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S.Prisčepai, Vilniaus vaikų socializacijos centro atstovui ir E. D. nedalyvaujant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos prašymą suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilniaus vaikų socializacijos centrui, J. K., E. D. dėl teismo leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

pareiškėjas Utenos rajono savivaldybės administracija prašė išduoti teismo leidimą skirti E. D. vidutinės priežiūros priemonę iki 2010 m. balandžio 21 d. (iki sueis 18 metų), patalpinant ją į Vilniaus vaikų socializacijos centrą.

Pareiškėjo atstovai paaiškino, kad E. D. atžvilgiu taikytos minimalios priežiūros priemonės nepadėjo, teigiamų nepilnametės elgesio pokyčių pasiekti nepavyko, nes mokykla priemonės vykdyti negalėjo, kadangi mergaitė visiškai nelankė mokyklos. Nuo 2009 m. liepos mėnesio ji atsisakė gyventi pas rūpintoją J. K., nuolat valkatauja, rūpintojos namuose pasirodo 2-3 kartus per mėnesį, dėl mergaitės valkatavimo, bendravimo su pažįstamais ir nepažįstamais vyrais, kyla pavojus jos gyvybei, sveikatai, galima seksualinė prievarta.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad E. D. elgesys, nepaisant jai paskirtų minimalios priežiūros priemonių jos atžvilgiu taikymo, nepasikeitė. Ji išėjo iš namų, šiuo metu neaišku, kur gyvena ir kas ją išlaiko. Mano, kad ir toliau nepilnametei gyvenant savo nuožiūra, yra realus pavojus jos pačios sveikatai ir gyvybei, todėl prašo pareiškimą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo J. K. paaiškino, kad ji pati kreipėsi į pareiškėją, prašydama jos rūpintinės E. D. atžvilgiu taikyti griežtesnes priežiūros priemones, nes mergaitė valkatauja, negrįžta į namus, visiškai nelanko mokyklos, nupirktus drabužius parduoda, vaikšto metų laiko neatitinkančia apranga, į namus grįžta netvarkinga.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus vaikų socializacijos centras posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad centre gyventų ir mokytųsi E. D.

E. D. posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas bet kuriuos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-22 įsakymu Nr. AĮ-380 Dėl minimalios priežiūros priemonių

skyrimo E. D., Krašuonos pagrindinės mokyklos mokinei E. D. paskirta minimalios priežiūros priemonė – psichologo darbas (konsultacijos) su vaiku iki 2009-10-31, vykdančiuoju asmeniu, koordinuojančiu mokyklos psichologo, mokytojų teikiamą pagalbą E. D., paskirtas Krašuonos pagrindinės mokyklos direktorius R. G. (3 b.l.), tačiau paskirta priemone teigiamų nepilnametės E. D. elgesio pokyčių pasiekti nepavyko, kadangi mokykla šios priemonės vykdyti negalėjo, nes mergaitė nelankė mokyklos (4-8 b.l.). Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2009-11-10 išvadoje Nr. V4-1279-(15.4) Dėl vidutinės priežiūros priemonės taikymo tikslingumo nepilnametei E. D. nurodyta, kad E. D. įrašyta į Utenos rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės sąrašą dėl nesimokymo, valkatavimo, į VTAS ne kartą kreipėsi E. rūpintoja, informuodama, kad mergaitės nėra namuose, apie tai buvo informuotas ir Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Buitinės gyvenimo sąlygos rūpintojos namuose tinkamos E. gyventi. Nors E. pažadėdavo keisti savo elgesį, nevalkatauti, lankyti mokyklą, bet nuolat sulaužydavo savo pažadus. E. D. paaiškino, kad ji nesutinka, kad jai būtų paskirta vidutinės priežiūros priemonė, žada pasitaisyti, bet jau apie pusę metų jokių teigiamų jos elgesio pokyčių nėra. Skyrius siūlo skirti E. D. vidutinės priežiūros priemonę, t.y. patalpinimą į socializacijos centrą (17-18 b.l.)

Pareiškėjo prevencinio darbo koordinavimo grupės 2009-11-10 posėdžio dėl kreipimosi į teismą gauti leidimą skirti vaikui vidutinės priežiūros priemonę metu „už“ balsavo keturi posėdžio dalyviai (20-21 b.l.).

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1238 7 str. 1 d., 2 d., nurodyta, kad 14 metų sukakusiam vaikui gali būti skiriama vaiko vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą iki trejų metų, bet ne ilgiau kol vaikui sueis 18 metų. Šio įstatymo 8 str. 3 d. 3 p. nurodyta, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti vaikui skiriama, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau jam nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas baudžiamosios atsakomybės amžius, kuris nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, tačiau jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, nebuvo paskirta administracinė nuobauda, bei kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad E. D. būtų padariusi nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ar būtų dariusi administracinius nusižengimus, prašymo dėl vidutinės priemonės skyrimo pagrindu nurodytas LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 3 d. 3 p., t.y. vaikui, kuriam pritaikius minimalios priežiūros priemones, nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių.

Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad E. D. pritaikius minimalios priežiūros priemones, nebuvo pasiekta jokių teigiamų jos elgesio pokyčių, todėl, pripažįstant, kad leidimo išdavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka nepilnametės E. D. interesus, išduotinas leidimas skirti E. D. vidutinės priežiūros priemonę - patalpinimą į Vilniaus vaikų socializacijos centrą iki 2010 m. balandžio 21 d. (iki sueis 18 metų) (Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1238 9 str., 10 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 582 str., teismas,

nutaria:

išduoti leidimą skirti E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidutinę priežiūros priemonę – patalpinimą į Vilniaus vaikų socializacijos centrą iki 2010 m. balandžio 21 d. (iki sueis 18 metų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Irena Stacevičienė