- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-5663-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05259-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R., S. D.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. P., Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjams R. ir S. D., atsakovo atstovams Mindaugui Kanapickui, Agnei Kraujalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. ir S. D. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2014-11-17 sprendimu Nr. 3R-478(AG-412/02-2014) atmetė pareiškėjų skundą, kuriuo jie prašė įvertinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) veiksmų dėl atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros ir įpareigoti jų 2014-08-27 skundą išnagrinėti išsamiai bei pateikti atsakymus į visus jų pateiktus klausimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos sprendimu, skundu, kurį patikslino (b. 1. 1-7, 40-47, 58-66), kreipėsi į teismą ir prašo:
panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-11-17 sprendimą Nr. 3R-478(AG-412/02-2014); įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti 2014-10-31 skundą, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2014-08-04 pareiškėjai pateikė Departamentui skundą dėl kaimynų V., kurie kiekvieną vasarą degina didelius kiekius organinės ir kitokios kilmės atliekas savo sklype, sklypas ribojasi su jų sklypu. 2014-08-08 gavo atsakymą, kad Departamentas skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (toliau – ir Valdyba). 2014-08-13 gavo Valdybos atsakymą, jog Valdybos bei Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai atlikto patikrinimą dėl žolės deginimo ir nustatė, kad nėra pagrindo kaimynams V. taikyti administracinio poveikio priemones. Valdybos pareigūnų veiksmus 2014-08-27 apskundė Vidaus reikalų ministerijai, kuri skundą perdavė nagrinėti Departamentui. Skunde aiškiai išdėstė savo poziciją dėl biurokratiškai ir atmestinai atlikto Valdybos pareigūnų tyrimo, tačiau Departamentas, atlikdamas tarnybinio patikrinimo procedūrą, veikė irgi biurokratiškai bei atmestinai, visiškai neatsižvelgė į jų pateiktus argumentus ir iškeltus klausimus.
2014-08-27 skundo pirmame punkte išsamiai aprašė, kad didelį sugrėbtų žolių kiekį degino nepilnametis vaikas A. V., atkreipė dėmesį, kad šalia stovinti močiutė V. V. yra senyvo amžiaus, o tėvas E. V. tuo metu buvo su sulaužyta dešine ranka. Iškėlė pagrįstą klausimą, ką šie du suaugę žmonės padarytų, jeigu ugnis taptų nekontroliuojama ir pradėtų plisti į visas puses, tačiau dėl šio punkto Departamentas net nepasisakė. Nebuvo atsižvelgta ir į pastebėjimus, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra aiškiai apibrėžti draudimai sugrėbtas (surinktas) žoles, šiaudus ir t.t. deginti gaisrams kilti palankiomis dienomis, šiuo atveju lauko temperatūra buvo arti 40 laipsnių, vėjuota, išdžiuvusi žolė. Taip pat neatkreipta dėmesio, kad didelis kiekis sugrėbtos žolės išdžiūvusioje pievoje buvo deginamas arčiau kaip 100 metrų iki miško, esančio pačioje gyvenvietėje, nors tai yra draudžiama. Departamento pareigūnai taip pat ignoravo ir neatsižvelgė, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių juos kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
Teigė, kad neprašė bausti pareigūnų, o prašė įvertinti Departamento veiksmus dėl atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros, siekė sužinoti, ar Departamentas atliko visus veiksmus tirdamas skundą, tuo tarpu Komisija sprendime rašo apie pareigūnų baudimą. Komisija sprendimą priėmė ne ta apimti, kuria pareiškėjai prašė.
Komisijos posėdyje klausė Departamento atstovo, kaip turi būti įgyvendinama gaisrų prevencija ir kaip turi tokioje situacijoje, nelaukiant kol kils didelis gaisras, apsaugoti save, savo šeimą bei savo turtą, tačiau Komisijos sprendime apie gaisrų prevenciją nėra užsiminta. Mano, kad Komisija sprendimą buvo parengusi iš anksto, kadangi posėdis vyko 2014-11-17 nuo 11 val. iki 12 val., o sprendimas išsiųstas tos pačios dienos vakare. Sprendimo neįmanoma, atsižvelgiant į posėdyje pateiktus argumentus, perklausant posėdžio įrašą, teisiškai išnagrinėti, motyvuoti ir surašyti per kelias valandas. Vadinasi, posėdis buvo tik formalumas, o Komisija jau turėdama savo nuomonę, trukdė iki galo pateikti savo argumentaciją, visą laiką buvo skubinami ir nutraukinėjami, buvo siūloma su Departamento atstovu pasikalbėti koridoriuje.
Departamentas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis, bei gindamas viešąjį interesą privalėjo kreiptis į Širvintų rajono savivaldybę su nurodymu padaryti pataisas rajono švaros ir tvarkos taisyklėse dėl organinių atliekų deginimo. Departamentas nesiėmė jokių veiksmų, o Komisija nenustatė ir nekonstatavo, kad Departamentas nevykdė jai priskirtų funkcijų dėl bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis. Pažymėjo, kad kaimynų sklypas yra apie 40 arų ir galimybę kompostavimui tikrai turi. Posėdyje Komisijai šiuos argumentus išsakė, tačiau sprendime Komisija net neužsiminė apie tai, jog kaimynams turėjo būti nurodyta, kad organines atliekas jie privalo kompostuoti, kadangi tokias galimybes turi, o ne deginti. Komisija, kaip ir Departamentas, nepasisakė apie tai, kad kaimynai didelį kiekį žolės degino arčiau kaip 100 metrų iki miško, esančio pačioje gyvenvietėje, nors tai draudžiama. Komisija sprendimo išvadose taip pat neužsiminė ir nepasisakė, kad Departamentas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis (Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų 12.7. ir 12.13. punktai), bei gindamas viešąjį interesą privalėjo kreiptis ir į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūrą dėl organinių atliekų deginimo V sklype, nors šie asmenys turi visas galimybes kompostuoti organines atliekas.
Teismo posėdyje pareiškėjai prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 73-79) paaiškino, kad Valdybai nagrinėjant 2014-08-04 pareiškėjų skundą, 2014-08-12 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir išanalizuota pareiškėjų pateikta filmuota medžiaga. Faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjų filmuotoje medžiagoje matoma, kaip trijų asmenų akivaizdoje deginamos sugrėbtos augalinės kilmės atliekos. Vienas asmuo (spėjama pareiškėjų nurodytas nepilnametis A. V.) daržo priežiūros įrankiu kontroliuoja degimo procesą, neduoda laužavietės plotui plisti. Sprendžiant iš degimo produktų (dūmų) sklaidos, laužo kūrenimo proceso metu gūsingo vėjo požymių nėra, pavojaus gaisrui kilti taip pat nėra. Faktinių duomenų patikrinimo metu nustatyti rezultatai užfiksuoti A. A. ir V. L. tarnybiniuose pranešimuose. Skundo nagrinėjimo metu aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti jog augalinės kilmės atliekos buvo deginamos dideliame plote pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir būtų kilusi gaisro grėsmė, nenustatyta.
Valdybos pareigūnai nagrinėdami pareiškėjų skundą, jokių neteisėtos vykdomos veikos požymių, susijusių su gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir nepilnamečio įtraukimu nenustatė, todėl Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius apie tai informuotas nebuvo. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl galimo neišlaikyto 100 m atstumo iki miško nevertintina. Apribojimas deginti sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas miestuose ir miesteliuose šiuo atveju netaikomas. Departamentas mano, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas objektyviai išnagrinėjus visas skunde minimas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2014-11-17 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjai 2014-08-04 Departamentui pateikė prašymą imtis priemonių dėl E. V. ir jo motinos V. V. veiksmų, nes jie degina žolę ir šiukšles, į šią veiklą įtraukė nepilnametį vaiką A. V. (Komisijos byla, b. l. 20).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2014-08-13 raštu informavo pareiškėjus, kad pagal bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 18 punktą leidžiama kūrenti laužus juos prižiūrint, ne arčiau kaip 30 m iki pastatų. Pažymėjo, jog atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad, įrengiant laužavietę, buvo išlaikytas normatyvinis atstumas, pareiškėjų pateiktame vaizdo įraše matoma, kad laužas kūrenamas apžiūros metu nustatytoje vietoje, jį prižiūri du suaugę asmenys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo kaimynams V. taikyti administracinio poveikio priemonę (Komisijos byla, b. 1. 28).
Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, 2014-09-02 pateikė skundą Vidaus reikalų ministerijai, teigdami, jog jų 2014-08-04 skundas išnagrinėtas biurokratiškai ir atmestinai, rašte nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Paaiškino, kad iš jiems atsiųsto atsakymo nėra aišku, ar Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas apie nepilnamečio vaiko įtraukimą į neteisėtą veiklą. Prašė ištirti įvykio vietoje patikrinimą atlikusių ir atsakymą surašiusių Valdybos pareigūnų veiksmus ir kompetenciją, bei pateikti atsakymą (Komisijos byla, b. l. 30-31).
Departamentas, gavęs pareiškėjų skundą adresuotą Vidaus reikalų ministerijai, atliko tarnybinį patikrinimą, surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje pažymėjo, kad 2014-08-13 rašte Nr. 3-7-3107(8.3.-19) pareiškėjams nėra minima jo apskundimo tvarka, todėl pareigūnai A. A. ir R. S. padarė tarnybinius nusižengimus, šiuos pažeidimus Departamentas vertino kaip mažareikšmius, neskyrė pareigūnams tarnybinių nuobaudų, nutarė skyrimo procedūras baigti, pareigūnų netraukti atsakomybėn (Komisijos byla, b. l. 35-42).
Taip pat Departamentas 2014-10-03 raštu informavo pareiškėjus, kad pareiškėjų pateiktoje filmuotoje medžiagoje ir V. parodytos laužavietės vieta, kurioje degintos sugrėbtos augalinės kilmės atliekos, sutampa. Informacija, kad laužas buvo kūrenamas be priežiūros, nepasitvirtino (pagal pareiškėjų pateiktą medžiagą galima teigti, kad laužo kūrime dalyvavo 3 asmenys). Skundo nagrinėjimo metu aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog augalinės kilmės atliekos buvo deginamos dideliame plote, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir būtų kilusi gaisro grėsmė, nenustatyta. Departamentas atkreipė dėmesį, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Valdybos pareigūnai, nagrinėdami 2014-08-04 skundą, neteisėtos vykdomos veikos požymių, susijusių su nepilnamečio įtraukimu, nenustatė, todėl Širvintų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius apie tai informuotas nebuvo (Komisijos byla, b. 1. 43-44).
Pareiškėjai nesutikdami ir su šiuo sprendimu, pateikė skundą Komisijai, prašė įvertinti Departamento veiksmus dėl atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros, įpareigoti 2014-08-27 skundą išnagrinėti išsamiai bei pateikti atsakymus į visus jų pateiktus klausimus. Komisija išnagrinėjusi jų skundą, ginčo sprendimu jį atmetė. Sprendime konstatavo, kad Departamentas 2014-10-03 raštu atsakė į pareiškėjų 2014-08-27 skundą, pareiškėjai informuoti apie Departamento atliktą tarnybinio patikrinimo procedūrą ir jos rezultatus, konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo atlikimas ir jo metu nustatytos aplinkybės pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, reikalavimo teisės dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir išvados surašymo pareiškėjai neturi (Komisijos byla, b. l. 52-56).
Pareiškėjai, nesutikdami ir su komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui, kuriuo prašo Komisijos sprendimą panaikinti, įpareigoti jų skundą išnagrinėti iš naujo (b. l. 58-66).
Teismo posėdyje pareiškėjai teigė, kad tiek Departamentas, tiek Komisija neatsakė į visus jų pateiktus klausimus, Departamentas, gindamas viešąjį interesą, privalėjo kreiptis į Širvintų rajono savivaldybę su nurodymu padaryti pataisas rajono švaros ir tvarkos taisyklėse dėl organinių atliekų deginimo, nesutiko su Departamento pareigūnų, atlikusių tyrimą pagal pareiškėjų 2014-08-04 skundą, veiksmais, mano, jog minėti pareigūnai tyrimą atliko aplaidžiai, prašė ištirti patikrinimą vietoje atlikusių ir 2014-08-13 atsakymą surašiusių pareigūnų veiksmus bei kompetenciją ir informuoti pareiškėjus.
Teismas su šiais pareiškėjų teiginiais sutikti negali, nes tiek Komisija ginčo sprendimu (Komisijos byla, b. l. 52-56), tiek Departamentas 2014-10-03 raštu išsamiai ir tinkamai atsakė į visus pareiškėjų 2014-08-27 skunde iškeltus klausimus. Teismas toliau pasisakys dėl pareiškėjų argumentų ginant viešąjį interesą, Departamento veiksmų, Komisijos ginčijamo sprendimo.
Dėl viešojo intereso gynimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo: prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsniuose nurodyta, kad tokią teisę turi prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Tai reiškia, kad aptariama galimybe gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra numatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose. Vien tai, jog atitinkamas asmuo priklauso kuriai nors iš paminėtų asmenų kategorijų, savaime nereiškia, jog jis gali kreiptis į teismą ginti viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas, prokuroras įstatymų nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – Prokuratūros įstatymas), kurio 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (LVAT administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). LVAT praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT administracinėje byloje Nr. A3 - 11/2004). Taigi viešąjį interesą šiuo konkrečiu atveju galėtų ginti prokuroras, gavęs pareiškėjų prašymą. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (LVAT administracinė byla Nr. A-858-131-13).
Dėl Departamento veiksmų.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. 1V-831 (toliau – ir Nuostatai), 1 punktą, Departamentas yra įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis - įgyvendinti valstybės politiką priešgaisrinės bei civilinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse. Departamentas, organizuodamas, koordinuodamas didelių pramoninių avarijų, kitų ekstremaliųjų situacijų, taip pat gaisrų prevenciją ir kontroliuodamas, kaip laikomasi jos reikalavimų, organizuoja valstybinę priešgaisrinę priežiūrą; pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus (Nuostatų 10.3, 10.3.2, 10.8 p.). Siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų ir atlikdamas funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją tikrinti, kaip asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, vidaus reikalų ministro ir Departamento direktoriaus įsakymus, taip pat kitus priešgaisrinę ir civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, duoti privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (Nuostatų 12.1 p.). Departamento administracijos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja Departamento direktoriaus tvirtinami Departamento darbo reglamentas, vidaus tvarkos taisyklės, administracijos padalinių nuostatai ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai (Nuostatų 15 p.).
Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 yra patvirtinta tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvarkos nuostatas, tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimas bei tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Tvarkoje yra įtvirtinta tikrinamo pareigūno teisė skųsti tiek tikrintojo veiksmus, tiek ir Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (Tvarkos 19.4, 38 punktai). Tačiau kitiems asmenims, kurie nepatenkinti atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, teisės aktais tokia teisė nėra suteikta. Vadinasi tarnybinio nusižengimo objektas yra tarnybos tvarka ir pareigūno tarnybinės pareigos neatlikimas ar atlikimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) laikosi pozicijos, kad institucijų atlikti tarnybiniai patikrinimai bei jų informaciniai atsakymai, kuriuose pareiškėjai yra informuojami apie priemones, kurių imtasi tarnybinių patikrinimų metu, nesukelia ir negali sukelti pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, taip pat kad Tvarkoje yra numatyta tik tikrinamų pareigūnų teisė apskųsti tarnybinio patikrinimo išvadą bei sprendimą dėl nuobaudos skyrimo (LVAT administracinė byla Nr. AS556-249/2010).
Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. šioje įstatymo nuostatoje yra nurodyti reikalavimo teisę (teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamą instituciją, kad būtų apginta ginčijama teisė) administracinėje teisenoje turintys subjektai. Iš Departamento 2014-10-03 rašto (Komisijos byla, b. l. 43-44) aiškiai matyti, jog jis buvo pateiktas kaip atsakymas į pareiškėjų 2014-08-27 skundą. Pareiškėjai šiuo raštu informuoti apie Departamento pagal jų skundo reikalavimą atliktą tarnybinio patikrinimo procedūrą ir jos rezultatus. Vadinasi tarnybinio patikrinimo atlikimas, jo metu nustatytos aplinkybės pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, jie neturi reikalavimo teisės dėl Departamento atlikto tarnybinio patikrinimo išvados.
Pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 18 punkto nuostatas, leidžiama kūrenti laužus juos prižiūrint, ne arčiau kaip 30 m iki pastatų. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, rašte aiškiai informavo, jog atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad, įrengiant laužavietę, buvo išlaikytas normatyvinis atstumas; pareiškėjų pateiktoje filmuotoje medžiagoje ir kaimynų V. parodytos laužavietės vieta, kurioje degintos sugrėbtos augalinės kilmės atliekos, sutampa; nepasitvirtino, kad laužas buvo kūrenamas be priežiūros; nepasitvirtino, kad augalinės kilmės atliekos buvo deginamos dideliame plote; konstatavo, kad laužas buvo kūrenamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; gaisro grėsmė nebuvo kilusi. Teismas sutinka su Departamento pozicija, kad nėra neteisėtos vykdomos veikos požymių dėl nepilnamečio dalyvavimo kūrenant augalinės kilmės atliekas, todėl informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos nebuvo pagrindo, taip pat nebuvo pagrindo kaimynams V. taikyti administracinio poveikio priemonę. Be to pareiškėjai teismo posėdyje kitų aplinkybių, kurių netyrė Departamentas, nenurodė.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad tiek Komisija ginčo sprendimu (Komisijos byla, b. l. 52-56), tiek Departamentas 2014-10-03 raštu išsamiai ir tinkamai atsakė į visus pareiškėjų 2014-08-27 skunde iškeltus klausimus, pareiškėjai informuoti apie Departamento atliktą tarnybinio patikrinimo procedūrą ir jos rezultatus, Komisija ginčo sprendime aiškiai konstatavo, jog Departamento tarnybinio patikrinimo atlikimas, jo metu nustatytos aplinkybės pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėjai neturi reikalavimo teisės dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir išvados surašymo.
Išanalizavus ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2014-11-17 sprendimas Nr. 3R-478(AG-412/02-2014) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismui konstatavus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2014-10-31 skundą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. ir S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.