Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės M. Š. atstovui advokatui Gintarui Griciui, išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 21 d. teisme gautas ieškovės M. Š. ieškinys atsakovui D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriuo ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Š. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. Š. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus K. Š. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius papildomai paaiškino, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus laikiną išlaikymą vaikui, atsakovas kurį laiką išlaikymą teikė, nepareiškė jokių pretenzijų, kad jo netenkintų išlaikymo dydis, tačiau praėjusį mėnesį nutraukė išlaikymo teikimą, nes lyg išėjo iš darbo ir nebeturi pastovių pajamų. Ieškinyje nėra suformuotos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, nes teikdami ieškinį tikėjosi, kad atsakovas atvyks į teismo posėdžius šalys tuo klausimu susitars. Atsakovas neparodė jokio suinteresuotumo šia byla, todėl prašo, kad atsakovo minimalią bendravimo tvarką su vaiku nustatytų teismas. Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus. Pagal gimimo liudijimą K. Š. tėvas yra atsakovas, savo tėvystę jis yra pripažinęs, todėl jam kyla pareiga rūpintis savo vaiku ir jį išlaikyti. Paaiškino taip pat, kad ieškovė viena rūpinosi ir išlaikė vaiką. Išlaikymo dydis parinktas atsižvelgus į teismų praktikoje priteisiamas sumas. Ieškovė neginčijamai kiekvieną mėnesį patiria nemažas išlaidas, susijusias su vaiko poreikiais. Be to, pati ieškovė šiuo metu dar mokosi Šilutės paslaugų ir turizmo dieniniame skyriuje, taigi ji šiuo metu pati neturi galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas. Kiek informavo ieškovė, atsakovas su vaiku anksčiau bendravo, tačiau prieš teikiant ieškinį, bendravimas su vaiku jau buvo nutrūkęs.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovė Živilė Kontenienė teismo posėdžio metu nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, o vaikui nebuvo nustatytas joks grėsmės lygis, taip pat nebuvo gauta pranešimų apie netinkamą vaiko atstovavimą, todėl vertina, kad ieškovė iki šiol tinkamai atstovauja ir įgyvendina motinos valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Ieškovė tinkamai užtikrina vaiko gyvenimo, buities, auklėjimo sąlygas, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Dėl išlaikymo priteisimo pritaria prašomai 200 Eur periodinio išlaikymo priteisimo sumai. Nors labai sunku nustatyti skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kai atsakovas nesuinteresuotas nagrinėjama byla, atsižvelgus į vaiko amžių, mano, kad nustatant bendravimo tvarką reikėtų išskirti du etapus, t. y. iki vaikui sueis septyneri metai ir nuo septynerių metų amžiaus. Siūlo, kad iki vaikui sueis septyneri metai, vaiko tėvas su vaiku bendrautų kas antrą savaitgalį dienos laikotarpiu, nepasiimant vaiko nakvynei, o grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą, o suėjus septyneriems metams, vaiko tėvas su vaiku bendrautų kas antrą savaitgalį, leidžiant vaiką pasiimti nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat mano, kad nustatant bendravimo tvarką reikėtų atsižvelgti į vaiko atostogų laikotarpį.

Atsakovui D. B. apie vykstantį teismo procesą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pranešta tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teisme prašymų negauta, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo AA Nr. 974821 nustatyta, kad 2015 m. kovo 8 d. gimė K. Š., kurio tėvas yra D. B., motina – M. Š.. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, įvertinti, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas. Taip pat sprendimo priėmimui reikšmės turi vaiko ir motinos (tėvo) tarpusavio santykiai ir jų pobūdis bei vaiko norai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra mažamečio vaiko K. Š. tėvai, tačiau gyvena skyrium. K. Š. nuo pat gimimo faktiškai gyvena su ieškove, o atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, nereiškė prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimo nustatyti mažamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas pastaruoju metu nei su ieškove, nei su savo sūnumi nebendrauja, sūnaus nelanko ir juo nesirūpina.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nebuvo gauta pranešimų apie netinkamą vaiko atstovavimą, t. y ieškovė iki šiol tinkamai atstovavo ir įgyvendino motinos valdžią savo sūnaus atžvilgiu bei tinkamai užtikrino vaiko gyvenimo, buities ir auklėjimo sąlygas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, jog mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl teismas sprendžia, kad mažamečio K. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl bendravimo nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi tvarkos nėra, tačiau ieškovės atstovui teismo posėdžio metu išreiškus prašymą ir išvadą byloje teikiančiai institucijai rekomendavus, teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei siekdamas užkirsti kelią tokiems ginčams kilti ateityje nustato, jog atsakovas iki sūnui sukaks septyneri metai su sūnumi bendraus tokia tvarka: pirmą ir trečiąjį mėnesio šeštadieniais atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; atsakovo gimimo dieną, Naujųjų metų sausio 1 dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Tėvo dieną, atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; atsakovas su sūnumi bendrauja nuotolinėmis ryšio/vaizdo priemonėmis, internetinėmis programomis du kartus per savaitę pasirinktomis valandomis dienos metu; esant bendram šalių (vaiko tėvų) sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Vaikui sulaukus septynerių metų, atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti tokia tvarka: pirmą ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.; atsakovo gimimo dieną, Naujųjų metų sausio 1 dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Tėvo dieną, atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; sūnaus vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi iki 14 kalendorinių dienų ne vaiko gyvenamojoje vietoje, apie numatomas bendravimo dienas ieškovei pranešant prieš vieną mėnesį; atsakovas su sūnumi bendrauja nuotolinėmis ryšio/vaizdo priemonėmis, internetinėmis programomis du kartus per savaitę pasirinktomis valandomis dienos metu; esant bendram šalių (vaiko tėvų) sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Nustatytina, jog apie ketinimą paimti sūnų atsakovas informuoja ieškovę iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną dieną telefonu ar SMS žinute, o sūnui būnant pas jį, užtikrina tinkamą sūnaus priežiūrą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis, jie privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas išlaikymo neteikia, o ieškovei vienai tenka rūpintis nepilnamečio sūnaus priežiūra, jo laisvalaikiu, sveikata, ugdymu, auklėjimu, kitų sūnaus poreikių tenkinimu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė, kokias turi galimybes teikti išlaikymą vaikui, nepateikė jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų ir nenurodė ar turi kitų išlaikytinių. Vis tik, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.

Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta būtina suma vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįsta ir atitinkanti dabartinę valstybės ekonominę situaciją, kainų lygį bei būtinybę ir prievolę užtikrinti daugiau nei tik fiziologinius vaiko poreikius. Priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos minėtos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui K. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė skirtina išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino mažamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 400 Eur ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios teismo vertinimu yra visiškai adekvačios teiktų paslaugų pobūdžiui ir mastui.

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro: 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, plius 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iš viso 129 Eur (54 Eur + 75 Eur) žyminio mokesčio. Be to, valstybė šioje byloje patyrė 10,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis). Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove M. Š. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko K. Š. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. Š..

Nustatyti, jog atsakovas D. B. iki vaikui K. Š. sukaks septyneri metai, su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

- pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadieniais atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

- atsakovo gimimo dieną, Naujųjų metų sausio 1 dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Tėvo dieną, atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

- atsakovas su sūnumi bendrauja nuotolinėmis ryšio/vaizdo priemonėmis, internetinėmis programomis du kartus per savaitę pasirinktomis valandomis dienos metu;

- esant bendram šalių (vaiko tėvų) sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Nustatyti, jog atsakovas D. B. vaikui K. Š. sukakus septyneriems metams, su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

- pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.;

- atsakovo gimimo dieną, Naujųjų metų sausio 1 dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Tėvo dieną, atsakovas paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;

- sūnaus vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi iki 14 kalendorinių dienų ne vaiko gyvenamojoje vietoje, apie numatomas bendravimo dienas ieškovei pranešant prieš vieną mėnesį;

- atsakovas su sūnumi bendrauja nuotolinėmis ryšio/vaizdo priemonėmis, internetinėmis programomis du kartus per savaitę pasirinktomis valandomis dienos metu;

- esant bendram šalių (vaiko tėvų) sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Apie ketinimą paimti vaiką K. Š., atsakovas D. B. informuoja ieškovę M. Š. iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną dieną telefonu ar SMS žinute, o sūnui būnant pas jį, užtikrina tinkamą sūnaus priežiūrą.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 10,09 Eur (dešimt eurų 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui, jog 129 Eur žyminį mokestį ir 10,09 Eur kitų į valstybės biudžetą priteistų bylinėjimosi išlaidų turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.