Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo ), Audronės Kartanienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gimęs 1968-07-03, Latvijoje, a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1985-01-18 pagal LR BK 225 str. 2 d. ( 1961 m. LR BK redakcija ) 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1991-04-16 pagal LR BK 146 str. 3 d. ( 1961 m. LR BK redakcija ) 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 1993-10-21 pagal LR BK 225 str. 2 d. ( 1961 m. LR BK redakcija ) 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 1997-05-26 pagal LR BK 146 str. 3 d. ( 1961 m. LR BK redakcija ) 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ( pasikėsinimu apiplėšti B. P., įsibrovus į patalpą ), 129 str. 2 d. 9 p. ( tyčiniu B. P. nužudymu dėl savanaudiškų paskatų ) ir 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2, 6, 11 punktuose ( pasikėsinimu itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės I. K., siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą);

A.K., gimęs 1968-06-01 Šalčininkuose, a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas 1968-07-07 pagal LR BK 271 str. 3 d. ( 1961 m. LR BK redakcija) 90 dienų laisvės atėmimo su dalies turto konfiskavimu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (pasikėsinimu apiplėšti B. P., įsibrovus į patalpą ) ir 129 str. 2 d. 9 p. (tyčiniu B. P. nužudymu dėl savanaudiškų paskatų ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį susitarimą apiplėšti B. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2006 m. balandžio 02 d. , apie 23 val., pro neužrakintas duris įėję į B. P. gyvenamąjį namą, esantį Subotnikų g. 7, Dieveniškių kaime, Šalčininkų rajone, tokiu būdu įsibrovę į patalpą, čia panaudojo fizinį smurtą B. P. atžvilgiu - V. J. užmetus antklodę B. P. ant galvos ir sudavus jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, taip atimant galimybę jam priešintis, reikalavo B. P. pinigų, po ko V. J. dar sudavus nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau septyniolikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarant dvi kraujosruvas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kraujosruvą kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje ir skydinės kremzlės didžiojo rago kairėje pusėje, skydinės kremzlės lūžimą, dvi muštines žaizdas kairio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, keturias kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus nosies gale ir smakre, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruvą gleivinėje, paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nukentėjusiajam B. P. bandant atsikelti nuo grindų ir A. K. pastūmus jį koja ir sudavus vieną smūgį ranka į petį, abu kaltinamieji pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą – pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado pinigų.

Taip pat V. J., turėdamas tikslą apiplėšti, t.y. iš savanaudiškų paskatų tyčia nužudė kitą žmogų, būtent, 2006 m. balandžio 02 d. apie 23 val., kartu su A. K. įėjo pro neužrakintas duris į B. P. gyvenamąjį namą, esantį Subotnikų g. 7, Dieveniškių kaime, Šalčininkų rajone, čia užmetė nukentėjusiajam B. P. ant galvos antklodę bei sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, tuo atimdamas jam galimybę priešintis ir reikalavo iš B. P. atiduoti pinigus, po to, siekdamas užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau septyniolikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarant dvi kraujosruvas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kraujosruvą kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje ir skydinės kremzlės didžiojo rago kairėje pusėje, skydinės kremzlės lūžimą, dvi muštines žaizdas kairio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, keturias kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus nosies gale ir smakre, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruvą gleivinėje, paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje ir dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai sunkiai sutrikdė B. P. sveikatą, kas komplikavosi trauminiu šoku, nuo ko B. P. mirė.

Taip pat A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. J., turėdamas tikslą apiplėšti, t.y. iš savanaudiškų paskatų tyčia nužudė kitą žmogų, būtent, 2006 m. balandžio 02 d., apie 23 val., kartu su A. K. įėjo pro neužrakintas duris į B. P. gyvenamąjį namą, esantį Subotnikų g. 7, Dieveniškių kaime, Šalčininkų rajone, kur V. J. sudavė B. P. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, tuo atimdamas jam galimybę priešintis ir reikalavo atiduoti pinigus, bendrais su V. J. veiksmais sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne mažiau aštuoniolikos smūgių į įvairias kūno vietas, padarant dvi kraujosruvas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kraujosruvą kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje ir skydinės kremzlės didžiojo rago kairėje pusėje, skydinės kremzlės lūžimą, dvi muštines žaizdas kairio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, keturias kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus nosies gale ir smakre, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su aplinkine kraujosruvą gleivinėje, paviršinę žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje, kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir taip B. P. tyčia nužudė.

V. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2006 m. rugpjūčio 06 d., apie 13 val., Subotnikų g. 9, Dieveniškių kaime, Dieveniškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po kėsinimosi nužudyti I. K. peiliu O. M. kieme, pro neužrakintas duris įsibrovęs į I. K. gyvenamąjį namą, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – 2006-04-02 įvykdytą B. P. nužudymą, pasinaudodamas bejėgiška žmogaus būkle, t.y. tuo, kad I. K. miegojo, apipylė nukentėjusįjį degiu skysčiu – dyzelinu, kurį atsinešė stiklainyje ir uždegtu degtuku bandė miegantį I. K. padegti, tokiu būdu pasikėsino itin žiauriai, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudyti bejėgiškos būklės I. K., tačiau pastarajam pabudus ir pasipriešinus, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., kaltu prisipažino pilnai, o dėl kaltinimo nužudžius B. P. iš savanaudiškų paskatų, kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad pažįsta kaltinamąjį V. J., taip pat iš matymo pažinojo ir nukentėjusįjį B. P.. 2006 m. balandžio 02 d. pas jį atėjo V. J., kuris pasiūlė nueiti ir apiplėšti B. P., nes jis iš banko yra pasiėmęs pinigų gydymuisi ir laiko juos namuose. Pokalbis su V. J. vyko prie jo namo adresu Ašmenos g. 9, Dieveniškėse. Tada jis su V. J. pasiūlymu nesutiko. Po to su V. J. jis susitiko kaimo centre, kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. V. J. vėl primygtinai jam pasiūlė nueiti pas B. P. į namus ir jį apiplėšti. V. J. jam pasakė, kad žino vietą kurioje B. P. laiko pinigus, juos bus galima greitai surasti ir pasišalinti. A. K. nutarė padėti V. J., be to susitarė su V. J. nevartoti fizinio smurto prieš B. P., tik užmesti pastarajam ant galvos antklodę. B. P. namo durys buvo neužrakintos, viduje buvo tamsu, todėl V. J. pašvietė žiebtuvėliu. Jie abu nuėjo link kambario, kur rado ant lovos sėdintį B. P., kuris paklausė kas tokie atėjo. Kai jis bandė keltis nuo lovos, V. J. užmetė jam ant galvos antklodę ir sudavė smūgį kumščiu į galvą, nuo ko B. P. parkrito ant grindų. Dabar negali tiksliai pasakyti, ar V. J., ar jis pats užmetė antklodę B. P. ant galvos, tačiau gerai prisimena, kad V. J. sudavė smūgį kumščiu B. P. į galvą, po to jau gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių koja į krūtinę. Negali tiksliai pasakyti kiek iš viso buvo suduota smūgių, tačiau jų galėjo būti ne daugiau kaip 5-6, jis matė kelis V. J. suduodamus smūgius, be to, girdėjo mušamo B. P. dejavimą. V. J. klausė B. P. kur jis laiko pinigus, o pastarasis sakė, kad jų neturi. V. J. ieškojo pinigų spintoje, sekcijoje tačiau nerado, po to vėl ketino mušti B. P., tačiau jis nebeleido, abu susistumdė ir tuo metu išdaužė alkūne lango stiklą. Jis pats smurto B. P. atžvilgiu nevartojo, vieną kartą kai jis parkrito, sudavė nukentėjusiajam delnu į petį ir pastūmė jį koja. Kai V. J. ieškojo pinigų ir mušė B. P. jis pats daugiau laiko stovėjo prie lango ir žiūrėjo, kad jų niekas nepastebėtų. Ranką galėjo susižaloti ir taip sutepti lango stiklą krauju tuo metu, kai B. P. mušimo metu nukrito televizorius ir jis mėgino jį pagauti arba tuo metu kai alkūne netyčia išdaužė langą. Kai išėjo iš B. P. namų, paliko jį gulėti ant grindų, nežino, ar tuo metu jis dar buvo gyvas. Apie B. P. mirtį sužinojo sekantį rytą, jam apie tai pasakė A. M.. Tada jis užėjo pas V. J. į namus, ten jis patvirtino, kad tai tiesa, liepė jam tylėti, kol viskas nurims. Praėjus kiek tai laiko, vėl buvo sutikęs V. J., pastarasis pasakė, kad viskas bus tvarkoje, tik reikia nekalbėti. Kai buvo sulaikytas, prieš apklausą matė V. J., jis liepė prisiimti kaltę dėl B. P. nužudymo. 2006-10-11 apklaustas įtariamuoju davė neteisingus parodymus apie tai, kad B. P. namuose niekada nebuvo ir apie įvykį nieko nežino. Jis bijojo V. J., nes žinojo, kad jis yra anksčiau teistas, vartojo narkotikus.

Analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje A. K. davė papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( t. I, b.l. 105-106, 110-116, 125-127, t. II, b.l. 107-109 ), juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatoje su V. J. ( t. I, b.l. 128-134, 117-121 ).

Kaltinamasis V. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2, 6, 11 punktus, kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. K. pažįsta gerai, abu yra bendramoksliai, jų santykiai iki įvykio buvo geri, nors bendraudavo retai. B. P. pažinojo kaip kaimyną, yra lankęsis pas jį namuose, žinojo, kad pastarasis uždirbtus pinigus pervesdavo į banko sąskaitą, o kai reikėdavo grynųjų, pasiimdavo iš sąskaitos. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad 2006-04-02 d. vakare, apie 22 val. buvo savo namuose, kur su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo užėjęs A. K., truputį išgėrė ir pasakė, kad eina pakalbėti su B. P.. Po kiek laiko išėjo į lauką, išgirdo triukšmą B. P. name. Kai užėjo į namo vidų, jame buvo tamsu, pašvietė žiebtuvėliu ir kambaryje pamatė ant sofos gulintį B. P., o šalia jo stovintį A. K.. Po to jis išėjo, ieškojo dar išgerti, bet nerado, po to vėl girdėjo triukšmą B. P. name. Kai nuėjo į namą, ten rado ir išsivedė A. K.. Anksčiau jis nebuvo matęs ir girdėjęs, kad A. K. bendrautų su B. P.. Kitą dieną A. K. pas jį nebuvo užėjęs, prie B. P. namų matė atvykusius policijos pareigūnus, kuriuos galėjo iškviesti I. K., pamatęs išdaužtą langą. Apie B. P. mirtį sužinojo iš kaimynų. Ikiteisminio tyrimo metu ne kartą davė skirtingus parodymus, nes nenorėjo išduoti A. K., apie jo buvimą pas B. P. prakalbo tada, kai sužinojo, jog ant lango stiklo buvo rastas A. K. kraujas. Jis neturėjo tikslo apiplėšti B. P., neįkalbinėjo A. K. jam padėti, nevartojo smurto prieš nukentėjusįjį, tam nebuvo prasmės, kadangi ir taip žinojo, kur laikomi pinigus, matė B. P. namuose seifą. Versiją apie tai, kad jis balandžio 2 dienos vakarą kartu gėrė su B. P., susiginčijo ir su juo susimušė, jis pats sugalvojo, ji yra neteisinga, nes taip nebuvo. Šiuo metu teisme duoda teisingus parodymus. B. P. namuose rasta kepurė priklauso jam, nes prieš savaitę buvo pas jį svečiuose ir pamiršo pasiimti.

Dėl pasikėsinimo nužudyti I. K. kaltinamasis paaiškino, kad 2008-08-05 jo kaimynės A. M. kieme tarp jo ir I. K. įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis jam sudavė į veidą. Tikslu pagąsdinti I. K., jis paėmė šalia krepšyje gulėjusį peilį ir juo pagrasino I. K.. Tuo metu iš namo išėjusi L. K. pareikalavo jiems abiems išsiskirstyti ir tuo konfliktas pasibaigė. Pas I. K. į namus atėjęs nebuvo, dyzelinu jo neapipylė ir padegti nebandė. Mano, kad I. K. jį apkalba. Apie B. P. nužudymą su I. K. nekalbėjo, nors jis tikriausiai žinojo apie jo mirtį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti V. J. parodymai, kuriuos jis davė apklaustas įtariamuoju. 2006-08-10 V. J. parodė, kad tą dieną, kai buvo nužudytas B. P. – 2006-04-02 jis buvo savo namuose, vakare su broliu vartojo alkoholį, vėliau išėjo pas sugyventinę I. K., grįžo apie 23 val. ir nuėjo miegoti. Apie B. P. nužudymą sužinojo kitą dieną iš kaimynų. 2006-08-19 apklausos metu V. J. parodė, kad 2006-04-02 vakare buvo užėjęs pas B. P., kartu gėrė alkoholinius gėrimus, po to tarp jų kilo žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes. Jų metu kumščiu sudavė B. P. į veidą, kelis kartus – koja į krūtinę, stūmė B. P., nuo ko pastarasis, krisdamas atsitrenkė į lentyną, bei pargriuvo ant grindų. Vėliau sugrįžo į namus, o kitą rytą sužinojo, kad B. P. mirė ( t. I, b.l. 32-33, 35-37 ). Šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. I, b.l. 38-44 ). Papildomai apklaustas įtariamuoju dar keturis kartus V. J. keitė savo parodymus, parodydamas, kad 2006-04-02 vakarą matė, kaip A. K. spyrė du kartus koja B. P. į krūtinę. Jis mėgino nuraminti A. K., o šis atsakė, kad B. P. nieko neatsitiks ir pažadėjo netrukus grįžti pas jį ( V. J. ) į namus. Maždaug po valandos jis vėl nuėjo pas B. P. į namus, jį rado gulintį prie durų, o šalia stovintį A. K., kurį išsivedė namo. Praėjus keletui dienų A. K. jo paprašė patylėti ir apie įvykį nieko nepasakoti. Anksčiau duodamas parodymus neminėjo A. K., nes nenorėjo jam pakenkti ( t. I, b.l. 48-49, 51-53, 55-56, 60-61, 65-66 ).

Nukentėjusysis I. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip to paties kaimo gyventojus, V. J. yra jo kaimynas, santykiai draugiški ir jokių pretenzijų jam neturi. 2006-08-06 dieną A. M. kieme įvyko konfliktas tarp jo ir V. J., dėl kokios priežasties jis kilo, paaiškinti negali. Jo metu V. J. pagrasino peiliu, sakydamas, kad „ I. K. bus ketvirtas lavonas“. V. J. nenorėjo jo pašalinti kaip galimo liudytojo B. P. nužudymo byloje, nes jis nematė kas nužudė B. P.. Tačiau porą mėnesių iki B. P. mirties, V. J. jam yra siūlęs B. P. apiplėšti, nes pastarasis turi namuose paslėpęs auksą. Taip pat V. J. buvo apipylęs jį dyzelinu ir bandė uždegti degtuką, bet uždegti nepavyko. Tuo metu jis pabudo ir V. J. pabėgo. Dėl to atvejo jis į policiją nesikreipė, nes V. J. veiksmų nevertino kaip rimto ketinimo jį nužudyti ar sužaloti.

Liudytojas I. B. parodė, kad I. K. ir V. J. yra jo kaimynai, tarpusavio santykiai normalūs. 2006-08-06 pas jį į namus buvo atėjęs I. K., nuo jo drabužių sklido kvapas, panašus į dyzelino. Jis teiravosi policijos telefono, nes norėjo pranešti, kad degalais apipylė V. J.. Kai atvažiavo pareigūnas I., buvo kartu nuėjęs į I. K. namus, ten taip pat jautėsi dyzelino kvapas.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje jos kieme kilo konfliktas tarp I. K. ir V. J.. Ji matė, kaip V. J. buvo išsitraukęs peilį ir juo grasino I. K.. Dėl ko kilo konfliktas tiksliai nežino, gali būti dėl to, kad I. K. neįleido girto V. J. pas ją į namus, kur sekmadieniais vyksta pamaldos už mirusiuosius. Kitą dieną I. K. jai pasakojo, kad V. J. buvo apipylęs jį degalais ir bandė padegti.

Liudytojas I. S. parodė, kad 2006-04-02 d. naktį, apie 24 val. girdėjo stiklo dužimo garsą B. P. name. Šis namas yra 100-200 metrų atstumu nuo jo namo. Išėjęs į lauką triukšmo nebegirdėjo ir nieko įtartino nematė.

Liudytojas T. I. parodė, kad jis dirba tyrėju Šalčininkų rajono PK. Jis atliko tyrimo veiksmus byloje dėl B. P. nužudymo, tačiau nepamena, ar kas nors iš įtariamųjų prašė kito įtariamojo prisiimti kaltę dėl padaryto nusikaltimo.

Analogiškus parodymus byloje davė ir liudytojas I. K.. Jis parodė, kad negali atsiminti kokiomis aplinkybėmis vyko akistata tarp V. J. ir A. K..

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad B. P. priklausęs namas yra adresu Subotnikų g. 7, Dieveniškių kaime, Šalčininkų rajone. Namo durys neužrakintos, laužimo pėdsakų nenustatyta, išdaužtas virtuvės lango stiklas. Kambaryje Nr. 2 rastas užrakintas metalinis seifas, B. P. lavonas su smurto žymėmis rastas kambaryje Nr. 3. Šio kambario langas yra išdaužtas, ant lango rėmo vidinės pusės rasta rudos spalvos dėmė. Biologiniam tyrimui taip pat buvo rastas ir paimtas plaukas ( t. I, b.l. 5-24 ).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad B. P. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais, kas komplikavosi trauminiu šoku. Šie sužalojimai buvo kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti kūne rasti sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuoti nežymiu sveikatos, padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. Visi rasti sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti neilgai trukus iki mirties ( t. II, b.l. 59-67 ).

Teismo medicinos ekspertė R. A. teismo posėdyje papildydama ekspertizės išvadą paaiškino, kad mirusiojo kūne nustatyti daugybiniai sužalojimai, kurie padaryti paveikus kūną kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 18 kartų. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Dešinės pusės šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai trimis smūgiais, o kairės pusės – dar mažiausiai dviem smūgiais. Trauminis šokas buvo sukeltas skausminio sindromo, t.y. apsunkinto kvėpavimo dėl krūtinės ląstos sužalojimo, kuris pasireiškė dauginiais šonkaulių lūžiais, o tokių sužalojimų visuma sukėlė mirtį. Vienas sužalojimas dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje galėjo atsirasti parkrentant. Kiti sužalojimai yra suduotų smūgių pasekmė. Kraujosruvos charakterizuoja, kad smūgiai turėjo būti suduoti iš nugaros pusės, tačiau pagal šonkaulių lūžius matyti, kad smūgiai galėjo būti suduoti ir iš priekio. Smūgių sudavimo metu B. P. galėjo būti įvairiose padėtyse, t.y. arba gulėti arba sėdėti.

Daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti apžiūrėta juodos spalvos kepurė, kurią B. P. namuose po jo mirties rado V. N.. Apie šią kepurę yra davęs parodymus V. J., jis parodė, kad tai yra jo kepurė. Atlikus biologinį tyrimą, nustatyta, kad ant kepurės vidinės pusės yra rasta sumaišytų B. P. ir V. J. biologinių pėdsakų ( t. II, b.l. 102-103 ).

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo ištirti I. K. megztinis, marškiniai, patalynės užvalkalas bei stiklainis, nustatyta, kad ant jų yra degaus skysčio – dyzelino – pėdsakai ( t. II, b.l. 112-113 ).

Kaltinamųjų V. J. ir A. K. veika dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą nukentėjusiojo B. P. atžvilgiu yra kvalifikuotina pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.; dėl B. P. nužudymo V. J. veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p.; A. K. dėl šios nusikalstamos veikos epizodo yra išteisintinas. V. J. turi būti išteisintas dėl pasikėsinimo nužudyti I. K. sunkinančiomis aplinkybėmis ( pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2, 6, 11 p.p. ).

Kaltinamasis A. K. pilnai prisipažino dėl pasikėsinimo apiplėšti B. P., tačiau neigė savo kaltę dėl jo tyčinio nužudymo. V. J. iš viso kaltu neprisipažino ir neigė bet kuria forma dalyvavęs pasikėsinime apiplėšti B. P., tuo labiau jį nužudęs dėl savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo V. J. versija yra atmestina. Teisėjų kolegija, patikrinusi įrodymų santykį su kaltinimo versija pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei vadovaujantis įstatymu, konstatuoja, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ( B. P. epizodas ), yra pilnai įrodyta A. K., I. K., I. S., o iš dalies ir paties V. J. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu. A. K. per pirmąją apklausą įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad 2006-04-02 buvo pas B. P. namuose, tačiau vėliau surašė atvirą prisipažinimą ir davė parodymus apie savo ir V. J. padarytą nusikalstamą veiką, šiuos parodymus patvirtino apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Analogiškus parodymus A. K. davė ir teisiamajame posėdyje. Jo parodymai, priešingai nei V. J., yra nuoseklūs, jais netikėti kolegijai nėra pagrindo, be to, jie pasitvirtino įvertinus ir kitus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Byloje yra nustatyta, kad V. J. gerai pažinojo B. P., dažnai pas jį lankėsi, gyveno kaimynystėje. Šią aplinkybę patvirtino ir pats V. J., nurodydamas papildomai faktą, kad B. P. jam kirpdavo plaukus. Jis žinojo, kad B. P. pensijai gautus pinigus laiko banko sąskaitoje, esant būtinumui, pasiima grynųjų ir juos laiko namuose, be to, pas jį namuose yra seifas, kuriame , V. J. manymu, galėjo būti pinigų. Tą aplinkybę V. J. paaiškino teisme, nurodydamas, kad plėšti B. P. jam nebuvo reikalo, nes „jis ir taip žino, kur pastarasis slepia pinigus“. Taip pat byloje nustatyta, kad A. K. pažinojo B. P. tik kaip to paties kaimo gyventoją, pas jį namuose nėra lankęsis, todėl informacijos apie nukentėjusiajam priklausančias vertybes betarpiškai neturėjo. Informaciją dėl V. J. pažinties su B. P. ir domėjimosi šiam priklausančiais pinigais, patvirtino I. K., kuris parodė, kad keletą mėnesių iki įvykio, V. J. jam siūlė B. P. apiplėšti, nes „ pastarasis namuose esančiame seife slepia auksą“. A. K. parodė, kad V. J. 2006-04-02 du kartus pasiūlė įvykdyti plėšimą B. P. atžvilgiu, pirmą kartą jis atsisakęs tai daryti, o dar kartą pasiūlius vakare, sutiko ir palydėjo V. J. į B. P. namus. A. K. taip pat nurodė, kad jie su V. J. aptarė nusikalstamos veikos įvykdymo planą – V. J. žadėjo B. P. nemušti, tik užmesti jam ant galvos antklodę, paimti pinigus, po to greitai pasišalinti, o A. K. turėjo žiūrėti, kad B. P. nepabėgtų. Šiuos A. K. parodymus kolegija vertina kaip teisingus, kadangi nusikalstama veika prasidėjo pagal abiejų bendrininkų iš anksto aptartą planą – įsibrovus pas B. P. į namą, V. J. užmetė jam ant galvos antklodę ir sudavė jam smūgius į galvą bei kitas kūno vietas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad B. P. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio dauginiais šonkaulių lūžiais. Nustatyta, kad B. P. buvo padaryti kūno sužalojimai, paveikus kūną kietais bukais daiktais, taip galėjo atsitikti suduodant smūgius rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų. B. P. padarytų sužalojimų išsidėstymas kūne ir jų mechanizmas, nustatytas teismo medicinos specialisto, iš esmės atitinka ir neprieštarauja A. K. nurodytoms įvykio aplinkybėms. Jis patvirtino, kad matė, kaip V. J. 5-6 kartus sudavė smūgius rankomis ir kojomis sėdinčiam, po to gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į krūtinę, be to, jis girdėjo kaip mušamas B. P. aimanuoja. Kambaryje buvo tamsu, todėl A. K. nurodyta aplinkybė, jog jis negalėjo gerai stebėti V. J. veiksmų B. P. atžvilgiu, yra pilnai tikėtina. Remiantis A. K. parodymais ir kitais byloje ištirtais įrodymais, nustatyta, kad V. J. naudojo fizinį smurtą B. P. atžvilgiu tikslu užvaldyti jam priklausantį turtą – pinigus. A. K. parodė, kad V. J. reikalavo B. P. pasakyti kur slepia pinigus, o šis atsakydavo, kad pinigų neturi. V. J. ieškojo pinigų sekcijoje, kitose kambario vietose, vartė daiktus, šiuos faktus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės – name buvo rasti išmėtyti daiktai, išvartyti baldai. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojas I. S., nes jis 2006-04-02 naktį girdėjo triukšmą B. P. namuose. V. J. versiją apie tai, kad 2006-04-02 buvo užėjęs į B. P. namus tik vienu tikslu - išsivesti A. K., iš dalies paneigia ir kiti įrodymai – name buvo rasta V. J. kepurė su jo ir B. P. biologiniais pėdsakais. V. J. teisme pripažino, kad pastoviai keitė savo parodymus, tačiau tai darė, nenorėdamas pakenkti A. K.. Vėliau sužinojęs, kad ant lango stiklo buvo rasta A. K. kraujo, persigalvojo ir davė parodymus apie tai, kad pastarasis buvo pas B. P. ir ten jį sumušė. Tokius V. J. parodymus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo patikrintiems įrodymams, o V. J. parodymų nenuoseklumą vertina tik kaip pastarojo mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad ant lango stiklo buvo rasta A. K. kraujo pėdsakų, neįrodo, kad jis ranką susižalojo vartodamas smurtą B. P. atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo išdaužtas langas, todėl kolegija A. K. parodymus, kad ranką jis galėjo netyčia susižaloti į stiklo šukę, vertina kaip teisingus ir neprieštaraujančius kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Taip pat teisingais vertintini A. K. parodymai toje dalyje, kad sekantį po įvykio rytą jis lankėsi pas V. J. namuose, kur pastarasis, žinodamas, kad B. P. mirė nuo jo padarytų kūno sužalojimų, liepė A. K. tylėti ir neprisipažinti apie tai, kad jie abu praeitą vakarą buvo pas B. P. namuose. Pirmosios apklausos metu A. K. ir V. J. davė vienodus parodymus, neprisipažindami, kad lankėsi pas B. P., todėl kolegija konstatuoja, kad tarp abiejų kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas neprisipažinti. A. K. ir V. J. pasikėsino įvykdyti plėšimą B. P. atžvilgiu, šią veiką padarė kvalifikuojančiomis aplinkybėmis – įsibraudami į patalpą. Nusikalstama veika yra padaryta bendrininkaujant, kadangi abu kaltinamieji iš anksto sutarė dėl nusikaltimo įvykdymo detalių ir plėšimo dalyko. Byloje nustatyta, kad A. K. bendrininkavo su V. J. padarant plėšimą B. P. atžvilgiu, kadangi buvo toje pačioje patalpoje, kurioje buvo vartojamas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, pripažino, kad koja pastūmė B. P. ir sudavė jam ranka per petį, V. J. nurodymu stebėjo per langą aplinką, girdėjo kaip pastarasis reikalavo nukentėjusįjį perduoti pinigus kad niekas netrukdytų padaryti nusikalstamos veikos, t.y. kartu siekė to paties tikslo. Plėšimas kvalifikuojamas su nuoroda į LR BK 22 str. 1 d., kadangi nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios – turtas nebuvo užvaldytas, nes nepavyko rasti B. P. pinigų.

A.K yra išteisintinas dėl B. P. nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad A. K. pastūmė koja B. P. ir sudavė vieną smūgį ranka jam per petį, todėl darytina išvada, kad jis nepanaudojo fizinio smurto, turėdamas tikslą nužudyti. Remiantis A. K. parodymais, bei teismo medicinos specialisto išvada, smūgius, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta B. P. sveikata ir buvo jo mirties priežastimi, sudavė A. J., todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. A. K. veika negali būti kvalifikuojama ir smūgiu sudavimu pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėtis, apima smūgių sudavimą.

LR BK 26 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Byloje nustatyta, kad V. J. ir A. K. veikė bendrai plėšimo būdu pasikėsindami pagrobti B. P. turtą, tačiau jų veiksmų nesiejo bendra tyčia jį nužudyti. Dėl nužudymo nebuvo iš anksto susitarta, o pasekmės atsirado tik dėl V. J. suvoktos ir jo paties realizuotos nusikalstamos veikos. Nors abu kaltinamieji ir turėjo ryšį su bendrai daroma veika ( buvo vienoje patalpoje, siekė bendrais suderintais veiksmais pagrobti pinigus ), tačiau A. K. negali atsakyti už V. J., kaip vykdytojo ekscesą, t.y. už jo veiksmus nužudymo atžvilgiu.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. tada, kai nužudoma, siekiant turėti iš kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Jei nužudymas padaromas plėšimo metu, veika kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. ir atitinkamą LR BK 180 str. dalį. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji turėjo išankstinį bendrą tikslą, bet kuriuo būdu pagrobti svetimą turtą ir šį tikslą pasikėsino realizuoti.

V. J. išteisintinas iš kaltinimo dėl pasikėsinimo nužudyti I. K., esant kvalifikuojančioms aplinkybėms ( LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2, 6, 11 punktai ), nesant pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme I. K. paaiškino, kad konfliktavo su V. J., prisimena, kad jį miegantį pastarasis buvo apipylęs dyzelinu ir bandė uždegti degtuką. V. J. šią aplinkybę kategoriškai paneigė. Specialistas išvadoje konstatavo, kad ant tyrimui pateiktų I. K. drabužių yra dyzelino pėdsakai. Tačiau I. K. kategoriškai paneigė, kad V. J. taip galėjo elgtis, norėdamas pašalinti jį, I. K., kaip nereikalingą liudytoją dėl B. P. nužudymo. Jis pats nežinojo B. P. nužudymo aplinkybių, V. J. jam apie tai niekada nepasakojo, pastarasis keletą mėnesių iki nužudymo jam tik buvo siūlęs jį apiplėšti. I. K. patvirtino, kad neturėjo ir šiuo metu neturi pretenzijų V. J.. Remiantis ištirtais įrodymais, nėra neginčijamai nustatyta, kad V. J. turėjo tikslą itin žiauriai, siekdamas paslėpti kitą nusikaltimą nužudyti I. K., esantį bejėgiškos būklės.

Plėšimo atžvilgiu A. K. ir V. J. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jie abu suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė pasekmes ir jų siekė. Nužudymo atžvilgiu V. J. veikė netiesiogine tyčia, suvokė, kad suduodamas didelį kiekį smūgių rankomis ir kojomis B. P. jis gali mirti, t.y., numatė pasekmes, jų nenorėjo, tačiau buvo abejingas jų atsiradimui. B. P. dėl V. J. padarytų veiksmų jo atžvilgiu, todėl tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. K. ir V. J., atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 2 d. yra sunkus nusikaltimas ( LR BK 11 str. 5 d. ), kaltinamieji pasikėsino pagrobti turtą, panaudoję fizinį smurtą prieš pagyvenusį vyriškį, pasinaudodami uždara patalpa, neturint galimybės nukentėjusiajam iš jos pasitraukti ar kitokiu būdu pasipriešinti. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimas nebuvo baigtas. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 9 p. yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant užvaldyti nukentėjusiajam priklausančius pinigus, sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis V. J. anksčiau buvo teistas keturis kartus, tačiau teistumas yra išnykęs, 2003-2006 m.m. laikotarpiu buvo keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose ir kitus pažeidimus. Dieveniškių seniūno V. J. charakterizuojamas neigiamai, nes pastoviai girtauja, niekur nedirba ir nesistengia susirasti darbo. Į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, V. J. taip pat įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neabejotinai tai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl tai pripažintina aplinkybe, sunkinančia jo atsakomybę ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Pasikėsinimas apiplėšti B. P. yra padarytas bendrininkaujant su A. K., todėl pripažintina, kad ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p. ). Aplinkybių, lengvinančių V. J. atsakomybę, byloje nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, V. J. už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų yra skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis LR BK 63 straipsniu, tarpusavyje turi būti subendrintos. Už lengvesnę nusikalstamą veiką – pasikėsinimą apiplėšti – V. J. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis turi būti mažesnis už LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o už nužudymą V. J. skirtina bausmė, kurios dydis turi būti didesnis už laisvės atėmimo bausmės, numatytos LR BK 129 str. 2 d., vidurkį. Kaltinamasis A. K. anksčiau buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs, jau po nusikaltimo padarymo vieną kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, Dieveniškių seniūno charakterizuojamas patenkinamai, niekur nedirba, gyvena kartu su motina. Į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas. Kolegija konstatuoja, kad A. K. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pasikėsino apiplėšti B. P. bendrininkų grupėje, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 punktai ). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, A. K. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis turi būti mažesnis už LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui klausimas, sprendžiamas, sutinkamai su LR BPK 93 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 308 str.,

nusprendė:

VLADISLAV JANOVIČ pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ( 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, nuo 2003-05-01 ), bei nuteisti: pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. – 3 ( trims ) metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. – 13 ( trylikai ) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – 14 ( keturiolika ) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminus nuo 2006 m. rugpjūčio 09 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d., o bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo dienos.

V. J. iš kaltinimo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2, 6, 11 punktus išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

ALEKSANDRĄ KOZLOVSKĮ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. bei nuteisti jį laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams ir 6 ( šešeriems ) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminus nuo 2006 m. spalio 10 d. iki 2007 m. balandžio 06 d., o bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos.

A. K. iš kaltinimo pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p. išteisinti, nepadarius jam veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vaizdajuostę Panasonic HD Extra iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti prie bylos, jam įsiteisėjus – perduoti į Šalčininkų rajono PK; dvi dėžes ir vieną paketą su B. P. daiktais perduoti H. P..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.