Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus ją visiškai sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė E. P. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 1430 Lt dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. 8 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, iš H. B. autoserviso kiemo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė autoservisui priklausančius 2000 kg įvairaus metalo laužo, 1200 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės

Nors nuteistasis tvirtina, kad jis pagrobė ne daugiau kaip 150 kg metalo laužo, nes dėl savo neįgalumo negali kelti daugiau negu 15 kg, tačiau ši nuteistojo versija yra paneigta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Civilinio ieškovo atstovas parodė, kad jis autoserviso teritorijoje po savaitgalio neberado apie 2 tonas skirtingose vietose sukrauto metalo laužo: kampuočių, lanžeronų ir kitų automobilio detalių (sparnų, grindų dugnų), troso, vamzdžio, metalo sijų, dalį šių pagrobtų daiktų, išskyrus vamzdį ir trosą, rado metalo laužo supirktuvėje, jos darbuotojai patvirtino, jog tą metalo laužą per kelis kartus tą pačią dieną atvežė ir pridavė E. P.. Liudytoja apklausta metalo supirktuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkė-apskaitininkė L. V. patvirtino, kad E. P. mėlynos spalvos mikroautobusu per kelis kartus 2011-05-02 atvežė parduoti metalo laužo, kurio buvo apie 2 tonas, ir ji išrašė kvitą už tą dieną atvežtą ir priduotą metalo laužą. Liudytoja taip pat paaiškino, kad metalo supirktuvėje dirbę darbuotojai jai nurodė, kad visą civilinį ieškovą dominantį metalą atvežė vienas ir tas pats asmuo – E. P.. Byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų suinteresuoti bylos duomenimis ir būtų apkalbėję apeliantą, be to, H. B. ir L. V. parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nėra pagrindo netikėti H. B. ir L. V. parodymais, jog viso pagrobto metalo laužo buvo ne mažiau kaip 2 tonos ir kad tą pagrobtą metalo laužą, išskyrus vamzdį ir trosą, per kelis kartus 2011-05-02 atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė būtent nuteistasis.

2011-05-02 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktas Nr. 049404 patvirtina, kad 2011-05-02 iš E. P. buvo nupirkta iš viso 1,990 tonos juodo metalo: gabaritas ir skarda, ir E. P. išmokėta 1131,01 Lt (17, 18 b. l.). Sugretinus šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis su liudytojos L. V. parodymais, daroma išvada, kad metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktas su E. P. buvo pasirašyta tik už vieną dieną atvežto metalo laužo pirkimą-pardavimą, o ne už savaitę, kaip teigia nuteistasis. Liudytoja parodė, kad visą metalo laužą tą dieną nuteistais atvežė per kelis kartus, ir atvežtą metalo laužą padėjo iškrauti metalo laužo supirktuvėje dirbę darbininkai. Be to, nėra pagrindo netikėti metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte bei pinigų išmokėjimo kvite nurodytų duomenų tikrumu, kadangi šie dokumentai yra pasirašyti paties nuteistojo, dėl to daroma išvada, kad E. P. 2011-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 1,990 tonos juodojo metalo laužo ir už jį gavo ne 300 Lt, kaip apeliantas teigė apklausose, bet žymiai daugiau – 1131,01 Lt. Duomenų, paneigiančių liudytojų parodymus ar šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, nuteistasis nepateikė, o nuteistojo teiginiai, kad jis gavo mažesnę pinigų sumą už parduotą metalo laužą, kad pardavė mažesnį kiekį metalo laužo, kad iš autoserviso pagrobė apie 150 kg metalo laužo, nes dėl jam nustatyto neįgalumo jis negali kelti daugiau kaip 15-20 kg, tėra tik nuteistojo teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir dėl to tokie apelianto teiginiai laikytini jo pasirinkta gynybos versija. Ir nors nuteistajam nustatytas tik 40 procentų darbingumas, ši aplinkybė nepaneigia, kad nuteistasis nepavogė kaltinime nurodyto metalo laužo kiekio.

Nuteistasis prisipažino, kad buvo įvykio vietoje, kad metalo laužą vežė pasiskolintu mėlynos spalvos automobiliu, kad metalo laužą pridavė į metalo laužo supirktuvę 2011-05-02. Liudytoja L. V. parodė, kad tą dieną E. P. metalo laužą atvežė mėlynos spalvos autobusiuku, o kitais kartais atveždavo lengvuoju automobiliu. Pats nuteistasis pripažino, kad metalo laužą iš autoserviso teritorijos paėmė kitą dieną, po to kai buvo atvažiavęs į tą teritoriją, matė, kad yra žmonių, tačiau nepasidomėjo apie teritorijoje sukrauto metalo laužo priklausomybę. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis ruošėsi padaryti nusikalstamą veiką, supratęs, kad metalo laužas jam yra svetimas daiktas.

Nors civilinio ieškovo atstovas iš jo autoserviso teritorijos pagrobto metalo laužo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiėmė, tai nepanaikina nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl E. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo. Dėl to nėra pagrindo nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais dėl jo kaltės pagrobus mažesnį kiekį metalo laužo iš H. B. autoserviso teritorijos skundžiamo nuosprendžio naikinti ar keisti.

Dėl bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

E. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, ši nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. yra vedęs, neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumas, jis yra baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad paskirtas baudas būtų sumokėjęs. Taip pat apeliantas yra 7 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės. Kadangi nusikalstamą veiką E. P. padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas už jį nebuvo išnykęs ir panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jis padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. P. padarė nusikaltimų recidyvą. Todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinus aplinkybes apie nuteistojo teistumą, nubaudimą administracine tvarka, kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė.

Nors nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau to neužtenka, kad nuteistojo dalinis prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir atsižvelgiant į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam E. P. skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurio dydis apeliantui nustatytas žymiai mažesnis nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo vidurkis (vidurkis lygus 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be to, subendrindamas paskirtąją bausmę su 2010-03-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda – apylinkės teismas nepažeidė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, taikė visišką bausmių sudėjimo principą ir prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo nesumokėtos baudos dalį. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad E. P. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo paskirtos bausmės švelninti.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nors E. P. yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, tačiau iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo teistumų matyti, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pažeidimus. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis per bausmės vykdymo atidėjimą padarė naują nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-08-01 nuosprendžiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl netikslinga nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Taip pat byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę ar tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis nepateikė jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar, kad prieštarauja teisingumo principui.

Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl E. P. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jos apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio.