Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 122 – 129) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti UAB „Gelmora“ parengtą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), 1 499 kv. m ploto, pasiūlyti šio žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui; kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos yra J. F., N. F., K. B. ir M. F., kurie kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę, nacionalizuotos 1940 metais, priklausiusios N. F., atstatymo, teisių perėmėjos. N. F. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teise posesijoje Nr. 275 valdė 20,67 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog byloje nekyla ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo subjekto ir konstatavo, jog pareiškėjos turi teisę pretenduoti į N. F. valdytą žemę. Nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (8.6)-D3-Kd-962r-Kd-963r buvo leista pareiškėjoms – pretendentėms į Nr. 294 ir Nr. 275 posesijose esančią likusią laisvą (neužstatytą) žemę savo lėšomis pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, atlikti geodezinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylas. Pareiškėjų užsakymu UAB „Gelmora“ atliko geodezinius matavimus ir parengė dviejų žemės sklypų planus: žemės sklypo, kurio plotas 1 499 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, 7 555 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų planai 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. sausio 25 d. buvo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Klaipėdos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl Tvarkos 106 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimo, tačiau Palangos miesto savivaldybės komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus, nutarė sprendimą dėl žemės sklypų priimti ir svarstyti dar kartą, kai bus išspręstas klausimas, susijęs su žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančiais statiniais. Pareiškėjos 2008 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamos suteikti informaciją, ar iš naujo buvo svarstomi jų prašymai dėl žemės sklypų planų patvirtinimo. Pagal bylos medžiagą pareiškėjoms tik 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. (18.8)‑ASK1-599 buvo pateikta informacija, kad komisija nutarė, jog nagrinėjamoje teritorijoje reikia rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano korektūrą, todėl artimiausiu metu bus pradėtas rengti savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano korektūros teritorijoje, apimančioje N. F. turėtos žemės dalį (posesija Nr. 275). Pieš kreipiantis į teismą pareiškėjų skundai buvo išnagrinėti ginčo nagrinėjimo ne teisme institucijose: Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas pažymėjo, jog ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei įpareigojimo atlikti šiuos veiksmus. Pastebėjo, kad atsakovas atsisakymą atlikti veiksmus argumentuoja šiomis aplinkybėmis: žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatų (statinių), vadinasi žemės sklypas nėra laisvas (neužstatytas), todėl nuosavybės teisės pareiškėjoms negali būti atkuriamos; žemės sklypai neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliajame plane suformuoto žemės sklypo ribų (žemės sklypas Nr. 30 pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą yra 5 500 kv. m, o pareiškėjų parengtame žemės sklypo plotas numatytas 7 555 kv. m, žemės sklypas Nr. 31 pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą yra 2 500 kv. m, o pareiškėjų parengtame žemės sklypo plotas numatytas 1 499 kv. m). Pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Tvarka. Atkūrimo įstatymo preambulėje yra pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (galioja nuo 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei <...>. Toje pačioje normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Akcentavo, jog šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Pastebėjo, jog pareiškėjų atstovai teigia, kad prašomi natūra grąžinti žemės sklypai yra laisvi, o atsakovo pozicija netvirtinti žemės sklypų planų, kadangi nagrinėjamoje teritorijoje reikia rengti Šventosios gyvenvietės dalies detaliojo plano korektūrą turi būti vertinama kaip vilkinimas atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus. Todėl teismo vertinimu, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjos atkurti nuosavybės teises, yra laisva (neužstatyta). Atkreipė dėmesį, jog pagal Tvarkos 106 punktą savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų planų rengimo konkursus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Suformavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir šių žemės sklypų planus patvirtina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Pagal minėto punkto nuostatas valstybinio administravimo subjektas, kuris yra įstatymų įgaliotas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (apskrities viršininkas), sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus (suformuoja natūra grąžinamą žemės sklypą, organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planą, nustato pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus) ir pateikia apskrities viršininko administracijai patvirtintą administracinį aktą dėl suformuoto natūra grąžinamos žemės sklypo plano patvirtinimo su atitinkamais priedais. Tačiau savivaldybės administracija gali atlikti Tvarkos 106 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei nustato, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t. y. nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Nurodė, jog grąžinamo nekilnojamojo turto priskyrimą valstybės išperkamo turto kategorijai reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, kurio 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti; svarbioms valstybinės reikšmės statyboms; bendroms gyventojų reikmėms; visuomeninei statybai bei rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Akcentavo, jog minėta teisės norma įtvirtina keletą esminių sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, išperka valstybė: 1) ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose; 2) ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; 3) įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti šios žemės detalieji planai, kuriuose apibrėžta atitinkama jos paskirtis (pastatų, statinių ar įrenginių eksploatacija). Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime), aiškindamas šią įstatymo normą pažymėjo, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti grąžinamas natūra. Teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nepatvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas tol, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas natūra negrąžinamas, o valstybės išperkamas (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 497). Pastebėjo, jog nagrinėjamu atveju Palangos miesto detaliajame plane nėra numatytas ginčo žemės sklypų visuomeninis poreikis. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius atsisakė atlikti Tvarkos 106 punkte numatytus jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir grąžino Palangos miesto žemėtvarkos skyriui kadastrinių matavimų bylas, nurodydamas, kad žemės sklypai negali būti tvirtinami, kadangi reikia rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano korektūrą, be to, būtina išspręsti klausimą dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių. Teismas atkreipė dėmesį, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, Šventosios gyvenvietės detaliojo plano ištrauka nustatyta, jog N. F. turėtos žemės dalis (posesija Nr. 275) patenka į kvartalą Nr. 12. Šio kvartalo detaliojo plano brėžinyje žemės sklypui, pažymėtam Nr. 30, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuota teritorija apima 5 500 kv. m (priskiriama rekreacinei teritorijai), o sklypui, pažymėtam Nr. 31, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), teritorija apima 2 500 kv. m (priskiriama komercinei teritorijai). Kvartalo Nr. 12 detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypų plotai tikslinami atlikus geodezinius matavimus. Pareiškėjų užsakymu UAB „Gelmora“ atliko ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypų planus: (duomenys neskelbtini) – 1 499 kv. m ploto, ir (duomenys neskelbtini) – 7 555 kv. m ploto. Teismo vertinimu, Šventosios gyvenvietės detaliojo plano ištrauka bei kadastrinių matavimų bylos patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra neužstatytas, tačiau žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra statiniai. Atsakovo atsiliepime bei 2009 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (19.4)-D3-4220 nurodyta, kad nesuformuotame žemės sklype tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) yra statiniai, t. y. pradėtas statyti pastatas (kolonos ir rygeliai) ir vienaaukštis pagalbinio ūkio pastatas (bendras plotas apie 150 kv. m). Pareiškėjų atstovai teismo posėdžio metu pripažino faktinę aplinkybę, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra sandėliai ir į žemę įkasti 5-6 metrų aukščio stulpai. Iš kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo plano matosi, jog minėtame žemės sklype yra statinys (matmenys 12 m x 16,56 m) bei pradėtas statyti pastatas (kolonos ir rygeliai). Minėti statiniai yra neįregistruoti valstybės įmonės Registrų centre, todėl Palangos miesto savivaldybė inicijavo statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalis numato, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Civilinio proceso kodekso 534 straipsnis nustato, kad pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti finansų, kontrolės institucija arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui, tačiau būtina atlikti tam tikrus veiksmus. Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 35 punktu savivaldybės, apskričių viršininkai ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos dėl jų apskaitytų statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Pastebėjo, jog byloje pateikti skelbimai apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ketina kreiptis į teismą dėl statinių – pradėto statyti ūkinio pastato (tik kolonos ir rygeliai) ir vienaaukščio pagalbinio ūkinio pastato (bendras plotas – 150 kv. m), esančių nesuformuotame žemės sklype tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn bei prašoma atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius. Teismo manymu, yra akivaizdu, kad statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nėra užbaigta. Laikė, kad nors statiniai nėra inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau negalima teigti, jog žemės sklypas yra laisvas. Teismo vertinimu, būtina atlikti teisės aktais nustatytas procedūras dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), besiribojantis su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini), nėra laisvas (neužstatytas), todėl šioje dalyje negali būti tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl įpareigojimo atlikti teisės aktuose numatytas procedūras žemės grąžinimui natūra. Pažymėjo ir tą aplinkybę, kad Šventosios gyvenvietės detaliajame plane žemės sklypo Nr. 30 plotas yra 5 500 kv. m, o atlikus geodezinius matavimus parengtas 7 555 kv. m žemės sklypo planas, taigi, žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą nesutampa su suprojektuotomis sklypo ribomis, nes suprojektuotas ženkliai padidinto ploto žemės sklypas. Akcentavo, kad Tvarkos 106 punktas nustato, jog jeigu nustatytos turėto žemės sklypo ribos pagal teritorijos detalųjį planą sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo (-ų) ribomis arba pagal teritorijos detalųjį planą suprojektuotas žemės sklypas (-ai) yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Nustačius faktinę aplinkybę, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) yra laisvas (neužstatytas), jis yra mažesnio ploto nei numatyta Šventosios gyvenvietės detaliajame plane (detaliajame plane – 2 500 kv. m ploto, o UAB „Gelmorus“ parengtas 1 499 kv. m ploto), žemės sklypas yra buvusio savininko turėtos žemės vietoje, Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypų plotai tikslinami atliekant jų geodezinius matavimus, teismo manymu, nėra kliūčių administracijos direktoriui dėl šio žemės sklypo įgyvendinti Tvarkos 106 punkte nustatytas funkcijas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypų planai negali būti tvirtinami, kadangi nagrinėjamoje teritorijoje planuojama rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano korektūrą, teismo pripažinta teisiškai nereikšminga, nes nepateikti jokie įrodymai dėl detaliojo plano korektūros rengimo.