Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nutarimu J. M. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausta subendrinta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. J. M. nubausta už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Hyundai‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusią transporto priemonę, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Vairuotoja, nepranešusi policijai apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126; 219.1, 222 p. reikalavimus.

Skunde taip pat teigiama, kad priimant nutarimą nebuvo įvertinti ir policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą ir tyrusių šią bylą, parodymai. Nebuvo pašalintos abejonės ir prieštaravimai dėl įvykio metu nustatytų automobilių apgadinimų užfiksavimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino abejones keliančio 2015-09-09 transporto priemonės techninės apžiūros akto, kuriame nurodoma, kad J. M. automobilio apgadinimai ir jų pobūdis atitinka rastus apgadinimus ant automobilio „Audi A3“. Pažymima, kad liudytojas R. Š., atvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą, paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai nenustatinėja ar apgadinimai padaryti tą pačią dieną. Yra tik viskas surašoma, fotografuojama ir medžiaga perduodama tolesniam tyrimui, apgadinimų aukščiai fotografuojami ir lyginami jau tyrimo eigoje. Taigi, automobilio „Audi A3“ apgadinimų aukštis įvykio vietoje nebuvo užfiksuotas. Liudytojas G. M. taip pat parodė, kad iš pradžių matė automobilio apgadinimo nuotraukas dar be liniuotės. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobilis „Audi A3“ su liniuote buvo fotografuojamas tik 2015-09-13. Liudytojas I. K. patvirtino, kad vėliau, po įvykio, jam teko vykti į (duomenys neskelbtini), nes pareigūnai kvietė atvykti, kadangi reikėjo nufotografuoti įbrėžimų vietą su liniuote. Iš paminėto matyti, kad 2015-09-09 surašant transporto priemonės techninės apžiūros aktą negalėjo būti daroma išvada, kad automobilių apgadinimų aukščiai sutampa, kadangi dar nebuvo nustatytas automobilio „Audi A3“ apgadinimų aukštis. Į šias aplinkybes apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino ir tai sąlygoja išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad nei tarnybiniame pranešime, nei eismo įvykio vietos schemoje nėra užfiksuota dažų likučių ant automobilio „Audi A3“, kurie dažniausiai būna likę dėl kontakto tarp automobilių. Be to, iš pačių fotonuotraukų matyti, kad nėra visiško sutapimo lyginant automobilių apgadinimų aukščius bei lokalizacijas. Visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina I. K. parodymus, kad automobilio „Audi A3“ apgadinimai buvo atsiradę žymiai anksčiau, nei 2015-08-08. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pažeidė ATPK 248 str. reikalavimus, taip pat ir ATPK 257 str. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to skundžiamame nutarime buvo padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados dėl J. M. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J. M. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Priešingai, negu tvirtinama skunde, J. M. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų požymių buvimo J. M. veiksmuose grindė ne tik rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų I. K., R. Š., G. M., R. B. parodymais, iš dalies – pačios J. M. paaiškinimais dėl aplinkybių apie jos buvimą įvykio vietoje, pateiktu vaizdo įrašu. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė, palygino juos tarpusavyje ir įvertino ne kiekvieną atskirai, o visumoje, kaip to reikalauja įstatymas.

Nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad liudytojo I. K. parodymai vienareikšmiškai patvirtina J. M. versiją, kad ji automobilio „Audi A3“ neapgadino, apgadinimai tiek ant jos automobilio „Hyundai“, tiek ant automobilio „Audi A3“ buvo padaryti seniau, o ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku. Spręsdamas dėl J. M. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą teismas rėmėsi ne tik liudytojo I. K. parodymais, bet ir iš kitų įrodymų šaltinių gauta informacija. Nors apklausiamas teismo posėdyje liudytojas I. K. nurodė, kad iš savo tėvo, kuriam priklauso automobilis, sužinojo, jog automobilis buvo pirktas su apgadinimais, tai nepaneigia apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio vietoje užfiksuoti automobilio „Audi A3“ apgadinimai buvo padaryti J. M. vairuojamo automobilio „Hyundai“. Savo paaiškinime, rašytame iš karto po eismo įvykio, I. K. nurodė, kad apie tai, jog buvo kliudytas jo automobilis, jis sužinojo iš asmens, vardu R., kartu su šiuo asmeniu nuėjo prie automobilio, rado apgadintą automobilio dešinės pusės galinį sparną ir galinį bamperį. Peržiūrėjo vaizdo registratoriumi fiksuotą įvykį ir įsitikino, kad jo automobilį apgadino automobilis „Hyundai“. Tokias pačias aplinkybes I. K. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui R. Š.. Automobiliui „Audi A3“ padaryti apgadinimai užfiksuoti ir eismo įvykio vietos schemoje, taip pat ir fotonuotraukose. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad eismo įvykio vietos schemoje nėra užfiksuoti automobilių dažų likučiai ant automobilio „Audi A3“, nepaneigia teismo išvados, kad kontaktas tarp automobilių buvo, kadangi ne kiekvienu atveju automobiliams kontaktuojant ant kažkurio iš jų lieka dažų pėdsakai. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: kontakto stiprumo, pobūdžio, lokalizacijos, automobilių dalių, kuriomis buvo kontaktuojama, charakteristikų ir kt. Teismo išvadų, kad būtent J. M. vairuojamas automobilis apgadino automobilį „Audi A3“ nepaneigia ir skunde keliamos abejonės transporto priemonės techninės apžiūros akto patikimumu ir objektyvumu. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas surašytas 2015-09-09. Jame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Hyundai Santa Fe“, rasti techniniai defektai: apgadinta dešinio sparno ir galinių dešinės pusės durų apdailos plastikinė juosta (moldingas) – matoma braukimo žymė 50-65 cm aukštyje. Padaryta išvada, kad automobilio apgadinimai ir jų pobūdis atitinka rastus apgadinimus ant automobilio „Audi A3“. Netikėti transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada teismas neturi objektyvaus pagrindo. Minėta aktą surašęs pareigūnas G. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad aktas buvo surašytas remiantis ne tik fotonuotraukomis. Nurodė, kad peržiūrėjo vaizdo medžiagą, iš kurios aiškiai matyti, kad automobilis „Hyundai“ važiuoja ir dešine galine puse braukia. Kadangi buvo aišku, kuria tiksliai vieta buvo kontaktuota, ta vieta ir buvo apžiūrima, lyginama, ar sutampa apgadinimai. Jeigu sutampa, kviečiamas vairuotojas, matuojami aukščiai, lyginama. Šiuo atveju, įvertinus turimus duomenis apie eismo įvykį, apgadinimų aukščiai ir pobūdis sutapo, dėl to akte ir buvo padaryta tokia išvada. Taip pat liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad tokiu atveju, jei nežinoma, kuria vieta kliudė, akte yra surašomi visi ant automobilio nustatyti apgadinimai. Šiuo atveju automobilių kontaktavimo vieta buvo nustatyta, todėl tiksliai buvo aprašyti tik kontakto vietoje nustatyti apgadinimai, kurie sutapo ir tai iš esmės paneigia skunde keliamą versiją, kad akte nustatyti apgadinimai buvo padaryti kitomis, negu nagrinėjamoje byloje, aplinkybėmis.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte padarytų išvadų teisingumo ir objektyvumo nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė dėl automobiliui „Audi A3“ padarytų apgadinimų fotografavimo naudojant liniuotę. Iš tikrųjų, iš byloje esančių automobilio „Audi A3“ fotonuotraukų, kuriose apgadinimai fiksuoti naudojant liniuotę, matyti, kad pagal specialisto V. O. įrašą, nuotraukos darytos 2015-09-13, t. y. po minėto transporto priemonės techninės apžiūros akto surašymo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokia praktika neturėtų būti, tačiau šiuo konkrečiu atveju minėta aplinkybė nelaikytina iš esmės sukliudžiusia padaryti teisingą išvadą dėl automobilių apgadinimų, kadangi, kaip jau minėta, išvada dėl apgadinimų pobūdžio buvo padaryta remiantis ne tik fotonuotraukomis, bet ir kitais duomenimis ir 2015-09-09 akte padarytą išvadą 2015-09-13 fotonuotraukos tik patvirtino. Apeliantės versiją, kad ji automobilio „Audi A3“ tikrai nekliudė, iš esmės paneigia byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kaip J. M. vairuojamas automobilis „Hyundai“ kliudo šalikelėje stovintį automobilį „Audi A3“, šis nuo kontakto sujuda. Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigiama skunde, įvertino tinkamai, ir pagrįstai pripažino J. M. padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama J. M. kaltei padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą pagrįsti. Objektyvusis ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo požymis yra pats pasitraukimo iš eismo įvykio vietos faktas, t. y. įvykus kontaktui, atsitrenkusio automobilio vairuotojas neturi išvažiuoti iš eismo įvykio, kas reiškia, jog ne tik pats automobilis turi likti vietoje, tačiau ir pats vairuotojas, kad atvykus policijai, ši ne tik apžiūrėtų įvykio vietą bei transporto priemones, tačiau kaltas asmuo pareigūnams paaiškintų įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju J. M. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos faktas yra nustatytas objektyviai ir neginčijamai aukščiau paminėtų ir skundžiamame nutarime aprašytų bei tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Būtinas subjektyvusis šio teisės pažeidimo požymis yra tyčia. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymiai J. M. veiksmuose taip pat nustatyti tinkamai. Nors eismo įvykio faktą tiesiogiai matęs liudytojas R. B. išsamių paaiškinimų apie įvykio aplinkybes nepateikė, patvirtino, kad matė tai, kas yra užfiksuota byloje pateiktame vaizdo įraše. Iš minėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip po automobilių „Hyundai“ ir „Audi A3“ kontakto, po kurio automobilis „Audi A3“ sujudėjo, J. M. sustoja, išlipa iš savo vairuojamo automobilio, kontakto vietą apžiūri tiek iš galo, tiek iš priekio, po to sėda į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalina. Įvertinus tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo pakankami stiprus, tai patvirtina automobilio „Audi A3“ sujudėjimo faktas, J. M., kaip ilgametę vairavimo patirtį turinti vairuotoja, negalėjo nepamatyti ir nesuprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Nagrinėjamu aspektu pažymima ir tai, kad eismo įvykis kilo dienos metu, vasarą, esant geram matomumui, eismo sąlygos nebuvo apsunkintos blogo oro, taigi vairuotojai pastebėti padarytus transporto priemonių apgadinimus, kad ir nežymius, nebuvo neįmanoma. Apeliacinio teismo vertinimu, šioje situacijoje nebuvo galima sąžiningai suklysti dėl padarytų automobilių apgadinimų pobūdžio bei masto, taip pat ir dėl paties kontakto tarp automobilių fakto. Įvertinus paminėta, aukštesnysis teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju J. M. suprato kliudžiusi kitą transporto priemonę, t. y. sukėlusi eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino taip nevykdydama savo, kaip vairuotojos, pareigų. Priežastys, dėl ko ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, juridinės reikšmės padaryto pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. M. paaiškinimus, kad ji jokio eismo įvykio iš viso nesukėlė, todėl ir iš įvykio vietos nepasišalino, vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę versiją, kurią iš esmės paneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas, darydamas išvadas dėl J. M. kaltės, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutarimą naikinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens J. M. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, bei vertindamas tai, kad pažeidėjos apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokius ji deklaravo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų dar kartą nekartoja.

Nagrinėjamu aspektu atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos J. M. individualizavimo klausimą, nutarimo motyvuose nurodė, kad J. M. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., jai skirtina mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn. Tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje sprendimo taikyti ATPK 30¹ str. neišdėstė. Šis netikslumas nutarimo esmės nekeičia, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

J. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir, taikant ATPK 30¹ str., nubausti 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.