- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3458-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34917-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- T. F.
- Suinteresuotas asmuo
- O. M., notarei Nijolei Jokūbauskienei, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. M., notarei Nijolei Jokūbauskienei ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. D. po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) Z. D. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir kad pareiškėja po savo sesers G. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos motina Z. D. mirė (duomenys neskelbtini); pareiškėjos tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sesuo G. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvui ir motinai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja ir jos sesuo G. M. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau dalis palikimo – ½ dalis ūkinio pastato ir ½ dalis garažo – nebuvo įtraukti į paveldimo turto apyrašą, kadangi nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvas priėmė šį turtą po sutuoktinės mirties. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Taip pat nurodo, kad ji po sesers G. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti. Pažymi, kad pareiškėjos sesers dukra O. M. niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir nereiškė noro priimti po motinos mirties atsiradusio palikimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų Z. D. ir G. M. palikimo perėjimą valstybei.
3. Kiti suinteresuoti asmenys, kuriems procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka (asmeniškai ir viešo paskelbimo būdu) atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
5. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ginčui aktualiu laikotarpiu.
6. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina Z. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vadovaujantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4481-3, J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė susilaukęs trijų vaikų – pareiškėjos T. F., G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini). mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4481-2, G. M. mirė ištuokoje, susilaukusi dukters O. M. (suinteresuoto asmens).
8. Teismui yra pateikti paveldėjo teisės liudijimai, iš kurių matyti, kad pareiškėja ir jos sesuo G. M. po tėvo mirties, lygiomis dalimis priėmė atsiradusį palikimą. Kita vertus, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvo J. D. vardu yra registruota ½ dalis ūkinio pastato ir ½ dalis garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registro centro pateiktų dokumentų (2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. NS-15(14.1) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo) duomenimis, nustatyta, kad minėti nekilnojamojo turto objektai nebuvo įtraukti į po J. D. mirties atsiradusio paveldimo turto sąrašą. Pažymėtina, kad J. D. šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje su Z. D., todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro jos palikimą.
9. Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai ir kiti nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po Z. D. ir G. M. mirties buvo mokami. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tėvas po savo žmonos Z. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, o pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po jos sesers G. M. mirties, nes buvo mokami mokesčiai už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą, pareiškėjos tėvas po žmonos mirties nuolat gyveno name, (duomenys neskelbtini), be to, kiti Z. D. ir G. M. įpėdiniai pagal įstatymą neišreiškė valios priimti palikimo (CPK 177-197 straipsniai).
10. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjų Z. D. ir G. M. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. F., a. k. (duomenys neskelbtini), po sesers G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.