Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-760-383-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
1A-760-383-2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00126-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
S. S.
Civilinis atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinei ligonių kasai
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-760-383-2014

Teisėjas Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00126-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.,2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistajai S. S., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu – 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 3812,60 Lt civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, už mažametės gydymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteista pagal BK 139 str. 1 d. už tai, kad ji 2013 m. sausio 25 d. apie 14.00 val., Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų reabilitacijos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), pastatė ant stalo ir neatsargiai paliko puodelį su karšta kava, kuri, mažametei nukentėjusiajai J. B., gim. (duomenys neskelbtini), norint atsistoti įsikibus į stalą ir jį sujudinus, pateko jai ant veido, kaklo, krūtinės ląstos, kairio žasto srities, dėl ko J. B. buvo padaryta I-II A-IIB laipsnio veido, kaklo, krūtinės ląstos, kairio žasto srities nudegimas, apimantis 15 procentų bendro kūno paviršiaus, sukėlęs hipokaleminį šoką, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. B. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendį ir ją išteisinti. Skunde nurodė, jog nusikaltimo, dėl kurio nuteista, nepadarė. Pirmos instancijos teismas priimdamas nuosprendį neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai vertino nuteistosios veiksmus, padarė neteisingą išvadą dėl jos kaltės, t.y. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir naikintinas. S. S. manymu šioje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas tendencingai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ištirtos neišsamiai ir paviršutiniškai. Ikiteisminio tyrimas buvo atliekamas ta linkme, kad nuteistoji ant stalo be priežiūros palikusi puodukus su karšta kava, todėl yra kalta dėl kūdikio nusiplikinimo kava. Ta linkme buvo apklausinėjami ir liudytojai. Visiškai nebuvo aiškinamasi, kad išeidama iš kambario S. S. nepaliko kūdikio vieno, kad jis buvo paliktas su slaugytoja, t.y. su asmeniu, kurio tiesioginės pareigos yra kūdikio priežiūra.

Nuteistoji skunde pažymėjo, jog teisme tiriant įrodymus, liudytojos G. S., A. P., J. U. davė išsamesnius parodymus, kurie nuteistosios manymu reikšmingi sprendžiant jos kaltės klausimą. Apklausus šias liudytojas nustatyta, kad S. S. išėjus iš kambario jame prižiūrėti nukentėjusiosios J. B. liko A. P.. Ji matė pastatytą ant stalo karštą kavą ir, kad nuteistosios nėra grupėje, tačiau vis tiek ji išėjo iš kambario ir nukentėjusiąją paliko be priežiūros, todėl nematė, kaip vaikas priėjo prie stalo. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus padarė išvadą, kad S. S. kalta dėl to, kad būdama atsakinga už vaikų priežiūrą, pati savo veiksmais sudarė kliūtį, dėl ko nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistosios teigimu, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kadangi - salėje žaidė vienas vaikas ir jį prižiūrėjo slaugytoja A. P., stalas buvo pakankamai stabilus. Kava išsiliejo po to, kai prie stalo priėjo ir jį pajudino slaugytojos A. P. be priežiūros palikta mažametė nukentėjusioji. Pati kava savaime neišsiliejo, todėl savo veiksmais tiesiogiai nesudarė kliūties, dėl ko buvo sužalota nukentėjusioji. Būtent slaugytojos A. P. veiksmai - palikti be priežiūros kentėjusiąją J. B. ir buvo jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesioginė sąlygą ir priežastis, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo ant stalo pastatyti puodukai su karšta kava.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistosios skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai vertino jos veiksmus ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. įtvirtinta, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinai tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Be to, įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – teisėjo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pripažino S. S. kalta, padarius BK 139 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistosios kaltę.

Apeliaciniame skunde nuteistoji S. S. neigia padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą teigdama, jog kava išsiliejo po to, kai prie stalo priėjo ir jį pajudino slaugytojos A. P. be priežiūros palikta mažametė nukentėjusioji. Nuteistosios teigimu pati kava savaime neišsiliejo, todėl savo veiksmais tiesiogiai nesudarė kliūties, dėl ko buvo sužalota nukentėjusioji. Būtent slaugytojos A. P. veiksmai - palikti be priežiūros kentėjusiąją J. B. ir buvo jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesioginė sąlygą ir priežastis, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo ant stalo pastatyti puodukai su karšta kava.

Teisėjų kolegija tokius S. S. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog nors nuteistoji ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau kaip ir nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, jos kaltė įrodyta liudytojų A. P., D. B., J. U., G. S. parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklūs, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, liudytojų parodymai paremti bylos medžiaga bei atitinka nustatytas bylos aplinkybes, taip pat jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog pati nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji pilnai pripažino savo kaltę (t. 1 b. l. 77), tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1 b. l. 130-131), neneigė tos aplinkybės, jog būtent ji padariusi kavą ją pastatė ant stalo ir neįspėjusi kitų patalpoje buvusių darbuotojų A. P. ir G. S. išėjo į kitą patalpą paimti kito auklėtinio batukų. Suvokė, jog pasielgė nerūpestingai. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. P. ir G. S., taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog S. S. padariusi kavą ją pastatė nesaugiai, vaikams pasiekiamoje vietoje ir neįspėjusi jų, palikusi karštą kavą išėjo iš patalpos. A. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog yra grupėje vietos kur galima kavą saugiai pastatyti prie sienos, ji pati ne kartą yra įspėjusi S. S. ir kitas darbuotojas, kad kavos taip negertų, kad negalima palikti ant stalo. Įvykio metu S. S. paliko nesaugiai judančius puodukus su kava ant stalo ir nieko neįspėjusi išėjo (t. 1 b. l. 117-118).

Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodė, jog slaugytojos A. P. veiksmai - palikti be priežiūros nukentėjusiąją J. B. buvo jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesioginė sąlygą ir priežastis, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo ant stalo pastatyti puodukai su karšta kava, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent S. S. nerūpestingai ir nesaugiai palikti puodeliai su karšta kava vaikams pasiekiamoje vietoje ir įtakojo nukentėjusiosios J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistoji S. S., būdama supažindinta su savo pareigų instrukcija bei žinodama saugaus darbo reikalavimus ir darbo su vaikais specifiką, turėjo būti ypatingai rūpestinga ir atsakinga bei numatanti galimai kilsiančias pasekmes, kuomet netinkamai ir nesaugiai paliekami vaikams pavojingi objektai, tačiau taip nepasielgė ko pasėkoje jos veiksmai buvo įvertinti kaip nusikalstama veika numatyta BK 139 str. 1 d.. ir už kurios padarymą atsakinga yra ji pati.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 139 str. 1 d. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlbinas Antanaitis