Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017-03-30 rašto Nr. 42-208(1) – atsisakymo svarstyti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 3 d, 150 str. 3 d. paskyrus jam galutinę subendrintą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

2017 m. kovo 27 d. nuteistasis V. S. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją prašydamas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai.

2017 m kovo 30 raštu Nr. 42-208 (1) buvo atsisakyta svarstyti nuteistojo V. S. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant, kad nuteistasis V. S. atlieka bausmę pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., už kuriuos vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 158 str. negali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuriame nurodo, kad atsisakymas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai diskriminuoja jo ir kitų nuteistųjų, nuteistų už sunkesnius nusikaltimus, atžvilgiu, pažeidžia jo konstitucines teises. Skundas grindžiamas Konstitucijos nuostatų, K. T. nutarimu, tarptautinių dokumentų analize. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos K. T. dėl diskriminuojančio įstatymo atitikties Konstitucijai. Taip pat prašo panaikinti skundžiamą raštą, įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. nustato laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lygtinio paleidimo galimybę ir sąlygas, o šio kodekso 158 str. numato nuteistų asmenų sąrašą, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. LR bausmių vykdymo kodekso 164 str. numatyta Lygtinio paleidimo komisijų kompetencija, šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo vadovaujasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kuriuose yra nustatyta nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo pateikimo tvarka.

Pagal nuo 2013-01-01 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. redakciją asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami (158 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)-158 str. ir 164 str. bei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, o ne atskirai, todėl Vilniaus pataisos namų administracija neturėjo ir neturi teisinės pareigos parengti nuteistojo V. S. dokumentų dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir perduoti juos kartu su nuteistojo prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai. Dėl išdėstyto, buvo pagrįstai atsisakyta teikti pareiškėjo prašymą Lygtinio paleidimo komisijai.

Nors galiojantys įstatymai nedraudžia nuteistajam už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laivei ir (ar) neliečiamumui paduoti tokį prašymą, tačiau tokios nuteistojo teisės formalus realizavimas faktiškai prieštarautų teisinio prasmingumo principui, prašymo svarstymas nesukeltų nuteistajam jokių teisinių pasekmių, išskyrus numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti nuteistojo V. S. nuteisto šešerių metų laisvės atėmimo bausme, prašymą dėl lygtinio paleidimo nėra jokios teisinės prasmės, nes komisija negali priimti kitokio sprendimo – kaip tik atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Dėl aukščiau išdėstyto, Vilniaus pataisos namų direktorius pagrįstai 2017 m. kovo 30 d. raštu atsisakė teikti jį Lygtinio paleidimo komisijai, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato draudimą už LR BK 149 str., 150 str. nuteistus asmenis paleisti lygtinai.

Iš tiesų Lietuvos Respublikos BK 3 str. reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Šiame straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą vieką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Vis tik šios nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui – Lietuvos Respublikos BK, – o ne bausmių vykdymo procesui ir procedūroms, numatytoms Lietuvos Respublikos BVK, nes šiuo metu ne Lietuvos Respublikos BK, o Lietuvos Respublikos BVK reglamentuoja bausmių vykdymą.

Baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Kadangi Lietuvos Respublikos BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (1 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos BVK iš esmės nelaikytinas baudžiamuoju įstatymu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo argumentai, kad 2012 m. birželio 5 d. LR bausmių vykdymo įstatymas Nr. XI-2040 1 ir 2 d. nuostatos, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. lygtinis paleidimas netaikomas asmenims nuteistiems pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 4 d, yra diskriminaciniai, yra teisiškai nepagrįsti.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl klausimų , kuriuos tirti nėra priskirta K. T. kompetencijai (Konstitucijos 102 str.).

Įvertinęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas pareiškėjo skundo netenkina, palikdamas galioti Vilniaus pataisos namų 2017 m. kovo 30 d. raštą Nr. 42-208 (1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. , 158 str. 2 d. ir (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

Nuteistojo V. S. skundo netenkinti.

Vilniaus pataisos namų 2017 m. kovo 30 d. raštą Nr. 42-208 (1) palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.