Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Z. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 24 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-10010 nutarta taikyti nuteistajam A. Z. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje, palaiko artimus ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą vyko į trumpalaikę išvyką, grįžo laiku, pažeidimų nepadarė, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, asmuo dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje (vykdo individualią veiklą), vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį. Komisijos nuomone, turima informacija leidžia daryti prielaidą, jog nuteistojo požiūris į priežiūrą, apribojimus bei įstaigoje nustatytą tvarką pamažu keičiasi į gerąją pusę, nuteistasis taip pat išreiškia norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį.

A. Z. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 4 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pakeistas 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metai laisvės atėmimo, pagal BK 261 straipsnio 1 dalį – 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė bausmė 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metai laisvės atėmimo ir nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio 1, 4 dalies, kitą 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį paliko galioti. Galutinė bausmė 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pakeistas 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis, panaikinta nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pripažintas kaltu pagal 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis – galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 17 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 4 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Byloje esančioje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 10 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika nekito, nors bausmės atlikimo metu rizikos vertinimas buvo atliktas net šešis kartus. Paskutinis atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas, atskleidžia, jog jo elgesyje, šiuo metu dar neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, jau vien ta prasme, kad rizika vertinama ne kaip žema, o kaip vidutinė, kartu nėra nustatytos jokios akivaizdžios pastangos šią riziką mažinant, kadangi kaip ir nurodyta aukščiau, ji visų vertinimų metu išliko vidutinė, tai yra nekintanti. Tuo tarpu kaip matyti iš paskutiniojo vertinimo, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka net šešis vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie turi būti koreguotini iš esmės, ir tik tokiu būdu nuteistasis atskleistų savo siekį koreguoti nusikalstamo elgesio riziką, kas būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi šis institutas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus nusikalstamo elgesio pokyčio, siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę.

Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis A. Z. viso bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tokia išvada darytina įvertinus tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atkreipiamas dėmesys, jog paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį nuteistasis baustas drausmine tvarka, buvo įvykdytas 2023 m. gegužės 5 d., tai yra praėjus ilgam laikui nuo bausmės pradžios ir nuteistajam jau būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, o toks nuteistojo priešingas ribojimams veikimas, neabejotinai atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į vyraujančias taisykles, kas teismui, dabartinėje pataisos stadijoje, neleidžia spręsti apie teigiamą nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją, juo labiau, kad ir lygtinio paleidimo atveju, nuteistajam yra taikomi įpareigojimai bei draudimai, kurių akivaizdu, kad šiuo metu jis nėra linkęs laikytis. Tuo tarpu po paskutinės nuobaudos skyrimo yra praėję sąlyginai mažai laiko, kad tolimesnį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje jau būtų galima vertinti kaip išskirtinai teigiamą. Todėl įvertinus šiuo duomenis, dinaminių kriminogeninių veiksnių bei vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kontekste, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam taikant lygtinį paleidimą, juo labiau, kad šiuo metu nėra konstatuota jokių nuteistojo akivaizdžių pastangų keičiant savo nusikalstamo elgesio modelį, o tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja.

Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad A. Z. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 11 mėnesių ir 11 dienų, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, kurią nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo vietoje, dar turi būti pasiekiami bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Juo labiau, kad nėra nustatyta jokių išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios sudarytų materialiojo pagrindo egzistavimą. Tai, kad asmuo patiria tam tikrus suvaržymus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi, šiuo metu nuteistojo pataisos proceso, kaip išskirtinai teigiamo, ir leidžiančio spręsti, kad paleistas lygtinai jis nenusikals ir laikysis įstatymų, vertinti negalima, tokiu būdu nėra pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. Z., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. RV- 23-10010.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. RV-23-10010 taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus