- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- e2-1631-512/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17126-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui L. A., jo atstovei advokatei Linai Zamulskienei, institucijos atstovei V. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal L. A. ieškinį atsakovei V. A., vaiko teisių apsaugos institucijai, dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti, kad jis - L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti G. A. gimimo liudijime (gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius duomenis apie tėvą.
Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) atliko bausmę Alytaus pataisos namuose. Atsakovė įkalinimo įstaigoje paskutinį kartą apsilankė 2003 m. gegužės mėnesį, o G. A. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovas žinojo, kad jo sutuoktinė pagimdė dukrą nuo kito vyro, tačiau nežinojo, kad pagal galiojančius įstatymus jis yra įrašytas G. A. tėvu. Nuo 2003 metų gegužės mėnesio ieškovas su atsakove nebendravo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos L. A. su V. A. bei jos dukra G. jokių artimų ryšių nepalaikė. Apie tai, kad yra įrašytas tėvu G. A. gimimo įraše, ieškovas sužinojo tik 2016 m. kovo mėnesį, kai jį iškvietė į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl netinkamo G. A. elgesio.
A. V. A. pateikė pareiškimą, kuriuo pripažįsta, jog ieškovas nėra biologinis G. A. tėvas.
Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovė prašo ieškinį tenkinti.
Institucijos atstovė su ieškiniu sutinka. Jos nuomone pakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad L. A. negali būti šios mergaitės tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl tėvystės nuginčijimo
Byloje ieškovo, atsakovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Vaiko gimimo liudijime tėvu nurodytas sutuoktinis L. A..
Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vadovaujantis CK 3.150 str. nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis)
Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
Šioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Su G. A. niekada kartu negyveno, jų nesiejo jokie artimi šeimos ar socialiniai ryšiai.
Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo, atsakovės paaiškinimais apie tai, kad kol ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, atsakovė susilaukė vaiko nuo kito vyro. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas išrašas iš Alytaus pataisos namų nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelė, iš kurios matyti, kad L. A. jo sutuoktinė lankė (duomenys neskelbtini) G. A. gimė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog L. A. negali būti biologinis G. A. tėvas (CK 3.150 straipsnis).
Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas keisti įrašus gimimo liudijime.
Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.153 straipsnis). Kilus tėvų ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsniai). Institucijos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus, imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės, taip pat ir teisė žinoti savo tėvus (CK 3.147 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė savo pareiškime nurodė, kad G. A. biologinis tėvas yra M. A.. Mergaitei šiuo metu yra nustatyta institucinė globa, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS privalo siekti, kad vaikas neliktų be tėvo ir inicijuoti bylą dėl tėvystės nustatymo.
Bylinėjimosi išlaidos - 112,91 Eur advokato pagalbos išlaidų priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti įrašą (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. A. 112,91 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybei (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui sprendimu nustatytų juridinių faktų civilinės būklės aktų įrašams pakeisti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.