- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2390-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29930-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (Užimtumo tarnyboje neregistruotas), teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. liepos 15 d. apie 13.30 val. užeigoje „Agotos gryčia“, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė ant suolo padėtą K. M. kuprinę su įvairiais joje buvusiais vertingais daiktais ir išėjo iš užeigos, taip bendrai pagrobdamas 878 Eur vertės K. M. turtą (20 Eur vertės kuprinę, kurioje buvo 15 Eur vertės piniginė su 400 Eur grynų pinigų, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atstatymo vertė 14 Eur, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atstatymo vertė 15 Eur, nuolaidų kortelė „Stateta“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 Eur, nuolaidų kortelė „Mylimiausia“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 Eur, ir nuolaidų kortelė „Maxima ačiū“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1 Eur, automobilio „Citroen“ raktas, kurio vertė 300 Eur, raktas nuo buto su pakabukais, kurių bendra vertė 6 Eur, 3 lūpdažiai „Gosh“, kurių bendra vertė 25 Eur, ir kvepalai „Hugo boss“, kurių vertė 80 Eur).
T. K. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėja, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Parodė, kad eidamas namo (tai galėjo būti liepos 15 d.), užėjo į parduotuvę ir nusipirko 200 g degtinės. Paskui užėjo į restoraną (restorano pavadinimas kaltinime nurodytas teisingai – „Agotos gryčia“) ir pamatė ant suoliuko gulinčią rankinę. Salėje nieko nebuvo, jis paėmė tą rankinę, prispaudė po ranka ir išėjo iš restorano. Lauke jis rankinę atidarė, išėmė iš piniginės pinigus ir rankinę paliko krūmuose. Jis nuėjo gerdamas degtinę, o prie kino teatro „Tėvynė“ jam apsvaigo galva ir jis užmigo. Paskui kažkaip atsidūrė namuose. Kitą rytą atėjo jo kaimynas ir parodė įrašą mobiliajame telefone ir paklausė, ar tai jis. Įraše buvo jis. Jam buvo pasakyta, kad jis pavogė kaimyno giminaitės rankinę ir liepė jai grąžinti ten buvusius asmens dokumentus, pinigus, korteles ir svarbiausia – raktus. Jis nuėjo ieškoti minėtos rankinės, rado ją prie krūmų. Užsikišo už striukės rankinę ir nunešė kaimynui. Jis jam atidavė rankinę su visais joje buvusiais daiktais. Jis pažiūrėjo, ten buvo pasas, vairuotojo pažymėjimas, raktai nuo mašinos, daug kažkokių kortelių (pripažino, kad kaltinime išvardinti daiktai, kurie dingo, nurodyti teisingai). Paskui jis nuėjo į Kalvarijų g. sankryžoje esančią žūklės prekių parduotuvę, kurioje aukštas ir stambus vyras, jo paklausė, ar jis žino, kad apvogė jo giminaitę ir išvietė policiją. Papildomai paaiškino, kad rankinėje daugiau nieko nebuvo, tik išvardinti daiktai ir pinigai. Kiek buvo tiksliai pinigų, nežino, mano, kad neturėjo būti 400 Eur, namo grįžo be pinigų. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino juos dėl rankinėje rastų pinigų. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu, kuriuo prašoma atlyginti 480 Eur turtinę žalą (400 Eur pavogtų pinigų ir 80 Eur už dingusius kvepalus), sutiko.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. atvažiavo į Šeškinės mikrorajoną aplankyti pažįstamą. Prie krūmų išgėrė su savimi turėtą 0,2 l talpos butelį degtinės. Po to, galėjo būti apie 16.00 val., užėjo į restoraną „Agotos gryčia“, esantį (duomenys neskelbtini) g. Restorane žmonių nebuvo. Salės kampe, ant suolo jis pamatė gulinčią kuprinę, ir nutarė kuprinę pavogti. Paėmęs kuprinę, jis pridengė ją rankomis prie pilvo ir išėjo iš restorano. Nuėjęs apie 200 m, prie krūmų apžiūrėjo kuprinę ir joje rado apie 20 Eur monetomis. Arba piniginėje, arba kuprinės kišenėje dar rado popierinių pinigų banknotais po 10, 20, 50 Eur. Kiek ten buvo tiksliai pinigų, jis pasakyti negali, nes neskaičiavo. Visus minėtus pinigus jis įsidėjo į savo kelnių kišenes. Kuprinės viduje dar buvo raktai, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, dramblio kaulo spalvos piniginė, automobilio raktai, dar kažkokios kortelės. Kuprinę jis paslėpė ten pat krūmuose. Tada jis pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) g. Pakeliui jis dar nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės, kurią taip pat išgėrė. Nuo to jis stipriai apsvaigo ir jam atrodo, kad užmigo prie buvusio kino teatro „Tėvynė“, esančio (duomenys neskelbtini) g. Namo jis grįžo apie 20.00 – 21.00 val. Tuo metu namuose buvo žmona, tačiau jai nesakė, kad padarė vagystę, ir nuėjo miegoti. 2019 m. liepos 17 d. pas jį atėjo kaimynas S., kurio pavardės nežino. Pastarasis jam parodė vagystės vaizdo įrašą telefone ir paklausė, ar vaizdo įrašė užfiksuotas jis. Jis iš karto atsakė, kad jis. Tada S. pasakė, kad nuo jo nukentėjo jo pažįstama ir kad jis grąžintų jai pavogtą kuprinę. Tada jis vienas nuvažiavo į Šeškinės mikrorajoną, tačiau ilgą laiką negalėjo rasti vietos, kur krūmuose paslėpė kuprinę. Visgi po kurio laiko rado ir atvežė kuprinę S.. Jis dar apžiūrėjo savo kelnių kišenes, tačiau jose jokių pinigų nebuvo. Būdamas girtas, jis galėjo pinigus ir pamesti. Sulaikymo metu jis buvo apsiavęs tas pačias kelnės, kaip ir vagystės metu. Kuprinę jis paliko S.. Vėliau jis nuėjo pas kitą iš matymo pažįstamą, kuris jam taip pat parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jis pavogė kuprinę. Pastarasis taip pat pasakė, kad jis kuprinę pavogė iš jo pažįstamos ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl padaryto jis labai gailisi ir norėtų nukentėjusiosios atsiprašyti bei atlyginti jai padarytą turtinę žalą (b. l. 74-76).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. M. parodė, kad dirba restorane „Agotos gryčia“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jau kurį laiką atėjusi į darbą ji savo kuprinę palieka ant suolo, esančio prie staliuko, kuris yra dešinėje pusėje nuo baro, nes minėtas staliukas nuolat pažymėtas kaip rezervuotas ir klientų prie jo nebūna. 2019 m. liepos 15 d. apie 09.00 val., pradėjusi darbą, ji, kaip jau įprasta, savo kuprinę paliko ant minėto suolo per vidurį. Iš salės kuprinės nesimatė, nes ją uždengė stalas, o toliau yra tik praėjimas į tarnybines patalpas. Dienos metu ji matė savo kuprinę, ji buvo ten, kur ją paliko, taip pat ją matė ir bendradarbės. Paskutinį kartą kuprinė buvo savo vietoje apie 16.00 val. Po to ji į ją nekreipė dėmesio. Apie 21.00 val., baigusi darbą ir norėdama pasiimti kuprinę, ji pastebėjo, kad jos nėra. Niekas iš bendradarbių taip pat negalėjo pasakyti, kur dingo kuprinė. Ji suprato, kad ją pavogė. Minėtą dieną restorane buvo nemažai lankytojų, tačiau salėje, kur buvo kuprinė, jų buvo nedaug, buvo ir matyti lankytojai, ir pirmą kartą atėję. Kuprinė buvo dirbtinės odos (panaši į zomšą), priekis tamsiai raudonos spalvos, galas odinis, juodos spalvos, dviem trumpomis rankenomis, nedidelė, dviejų skyrių, abu užsegami užtrauktukais. Priekiniame mažame skyriuje buvo automobilio užvedimo raktas (atlenkiamas) su „Torres“ ir „Citroen“ pakabukais, vertės dabar nurodyti negali. Dideliame skyriuje buvo rožinė odinė piniginė, didelė, atlenkiama, paplyšęs pamušalas monetų skyrelyje ir pro kortelių skyrelius matomos monetos. Jos vertė 15 Eur. Piniginėje buvo 400 Eur grynų pinigų įvairiais banknotais, taip pat piniginėje buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 14 Eur, jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio vertė 15 Eur, AB „Swedbank“ bekontaktė mokėjimo kortelė, neturinti turtinės vertės, bei įvairios nuolaidų kortelės, kurių įvardinti negali, neturinčios vertės. Kitų vertingų daiktų kuprinėje nebuvo. Pačios kuprinės vertė yra 20 Eur, ji be ypatingų požymių. Po įvykio banko kortelės ji neblokavo, nes sąskaitoje buvo tik apie 3 Eur. Ar kortele buvo bandyta pasinaudoti, ji pasakyti negali. Kada ir kas galėjo pavogti kuprinę, ji nežino, nes vagystės fakto nematė, taip pat vagystės nepastebėjo ir bendradarbiai. Patalpose bei lauke yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jas peržiūrėti gali tik direktorius E. P. (b. l. 20-21).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. M. parodė, kad 2019 m. liepos 15 d. į darbą atėjo 10.00 val. ir savo kuprinę padėjo bendroje restorano salėje ant suolo, prie pat baro. Minėtoje vietoje niekas nesėdi, nes stalas rezervuotas. Kad kuprinė dingo, ji pastebėjo tik 21.00 val. Tada ji iš karto paskambino į policiją ir pranešė dėl kuprinės vagystės. Kitą dieną, peržiūrėdama vaizdo kameros įrašą, ji pamatė, kad apie 13.30 val. nepažįstamas jai vyras, kuriam apie 60 m., paėmė nuo suolo jos kuprinę ir, paslėpęs po pažastimi, išėjo iš restorano. Ji padarė įtariamojo nuotrauką, kurią įdėjo į „Facebook“ su prašymu pranešti, gal kas pažįsta, ar matė minėtą asmenį. Nuotraukas įkėlė bendradarbės E. D. ir G. B.. 2019 m. liepos 17 d. E. D. parašė vyras, kuris paliko savo telefono Nr. Apie 16.00 val. ji minėtam vyrui paskambino. Vyras prisistatė R.. R. pasakė, kad atpažino pavogusį jos kuprinę vyrą ir kad tas vyras ateina pas jį į Kalvarijų esančią žūklės parduotuvę, kad paprašytų centų. Ir jei tas vyras vėl ateis, jis jai paskambins ir iškvies policijos pareigūnus. Apie 17.14 val. R. jai vėl paskambino ir pasakė, kad tas vyras atėjo į parduotuvę ir jis paskambino policijai. Tą pačią dieną G. B. parašė nepažįstamas asmuo, kad rado jos daiktus. Tas asmuo atsiuntė rastų daiktų nuotraukas ir paliko savo telefono Nr. Šio asmens vardo ji nežino. Ji paskambino nurodytu telefono Nr. Atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad rado jos daiktus, baigs darbą 21.00 val. ir norėtų atlygio. Vėliau jos dar susiskambino apie 21.00 val. Moteris jai nurodė atvažiuoti prie licėjaus mokyklos, esančio (duomenys neskelbtini) g. Tada moteris jai nurodė užeiti į namą, esantį šalia licėjaus, ir užeiti į (duomenys neskelbtini) aukšte esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kai ji užėjo į tą butą, moteris, kuriai apie 60 m., pasakė, kad nereikia mėtyti daiktų. Bute dar buvo kažkoks vyras panašaus amžiaus. Ji moteriai paaiškino, kad kuprinė su pinigais buvo pavogta. Po jos paaiškinimo moteris atrodė nustebusi ir atsisakė atlygio bei atidavė jos kuprinę. Ji iš karto peržiūrėjo kuprinę, kurioje pasigedo kvepalų ir 400 Eur. Moteris dar papasakojo, kad kuprinę rado jos vyras (duomenys neskelbtini) g., aikštelėje prie kažkokio darželio. Jos visi daiktai buvo išmėtyti ir purvini. Vyras juos surinko ir atnešė namo. Viso iš jos buvo pagrobta turto už 878 Eur. Kadangi visi daiktai ir dokumentai, išskyrus kvepalus ir pinigus jai yra grąžinti, šiai dienai jai padaryta turtinė žala sudaro 480 Eur. Dar ji nori papildyti, kad kuprinė, piniginė ir kiti daiktai bei dokumentai buvo šlapi ir purvini, tačiau nesugadinti (b. l. 22-24).
Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad užeigoje „Agotos gryčia“ įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 11-15).
Iš užeigos „Agotos gryčia“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuota, kaip T. K. paima K. M. kuprinę ir išeina (b. l. 41-44).
Iš K. M. grąžintų daiktų apžiūros matyti, kad jai buvo grąžinti visi daiktai, išskyrus kvepalus ir pinigus (b. l. 32-37).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaizdo medžiaga – pripažintini įrodymais. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad T. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. liepos 15 d. apie 13.30 val. užeigoje „Agotos gryčia“, esančioje Vilniuje, Šeškinės 59A, tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė ant suolo padėtą K. M. kuprinę su įvairiais joje buvusiais vertingais daiktais ir išėjo iš užeigos, taip pagrobdamas 878 Eur vertės K. M. turtą. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl T. K. kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato 5 alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio metu atvirai pagrobtas svetimas, iš viso 878 Eur vertės, turtas, kuris iki šiol ne visas grąžintas turto savininkui, padaryta žala neatlyginta), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas dienos metu užeigoje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis (b. l. 81), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 80), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 82), teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 83-84), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų negauta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant mažesnę nei šios bausmės vidurkis laisvės apribojimo trukmę, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nors prokuroras teismo posėdžio metu prašė skirti laisvės apribojimą 1 metų terminui, tačiau teismo vertinimu, tokia bausmė būtų per griežta kaltinamojo atžvilgiu ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų keliamų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nelaikytinas asmeniui nuolat darančiu nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Teismo manymu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra pakankama ir atitiks bausmės tikslus numatytus BK 41 straipsnyje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo vertinimu, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis T. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam paskirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. liepos 17 d. 19.25 val. iki 2019 m. liepos 18 d. 12.20 val. (b. l. 56-57). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
K. M. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 eurų turtinės žalos, kurią sudaro 400 eurų pagrobtų pinigų bei 30 Eur kvepalų vertė, atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis civilinio ieškinio reikalavimą pripažino ir sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino pareikštą ieškinį, taip pat įvertinęs tai, kad tarp civilinio ieškovo patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad K. M. civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to priteistina nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. M. iš T. K. 480 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėt – užeigos „Agotos gryčia“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, įpareigoti T. K. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. K. skirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 17 d. 19.25 val. iki 2019 m. liepos 18 d. 12.20 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti T. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – užeigos „Agotos gryčia“ stebėjimo kamerų vaizdo įrašą – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
K. M. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. M. 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.