- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1S-429-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Kęstutis Ramanauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. B. gynėjo advokato padėjėjo Kęstučio Ramanausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. įtariamas tuo, kad jis 2014-02-28 apie 15 val., būdamas apsvaigęsnuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., E. A., T. T., V. Č., įsibraudami į negyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tai yra išlauždami dviejų durų kablius, jėga nusivesdami nukentėjusiąją V. P. į šalia esančio negyvenamojo buto Nr. 3 patalpas bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tuo palauždami jos pasipriešinimą, lytiškai santykiavo natūraliu būdu bei tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją oraliniu būdu, taip prieš jos valią išžagino ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją V. P.. Tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d..
2014-03-03 M. B. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi įtariamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.
Skundžiama 2014-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
M. B. gynėjas skundžia 2014-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą.
Nurodo, kad teismo nutartyje nurodytų pagrindų, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus – nėra. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad įtariamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir nesusietas tvirtais socialiniais ryšiais, nes įtariamasis buvo registruotas darbo biržoje, ieškojo darbo, daugiau kaip 5 metai partnerystės pagrindais jis gyvena su K. P., tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Pažymėtina ir tai, kad pagrindas, jog įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, turi būti pagrįstas realiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o ne prielaidomis ar manymu, kaip šiuo atveju.
Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. O atsižvelgiant į tai, kad M. B. galimai padaryta veika šiai dienai pagal nustatytas faktines aplinkybes atitinka BK 151 str. 1 d. ar 147¹ str. 1 d. sudėtį, o ne dviejų sunkių nusikaltimų sudėtį, šiuo atveju suėmimo terminas M. B. pratęstas nepagrįstai.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-01 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Sutinkamai su BPK 119 str., kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Skundžiama nutartimi teismas palikdamas galioti įtariamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bei nustatydamas trijų mėnesių terminą, nurodė, kad M. B. įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesusietas tvirtais socialiniais ryšiais, todėl yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.
Šiuo metu M. B. įtariamas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Nors įtariamasis baustas administracine tvarka, tačiau laikomas neteistu (ankstesnis teistumas už nesunkų nusikaltimą išnykęs), todėl, atsižvelgiant į nusikaltimo, kurio padarymu M. B. įtariamas šioje byloje, pobūdį bei į iki šiol byloje nustatytas įvykio aplinkybes, nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis būdamas laisvėje iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas taikyti M. B. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, tačiau vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, o visos kitos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra kuo nors išskirtinai apibūdinančios šį įtariamąjį ir jos neduoda pagrindo manyti, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, nes jis Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje ir darbo ieškojo, todėl darytina išvada, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., žemesnės instancijos teismo nustatytas taip pat nepagrįstai.
Visos šios bei kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad BPK 119 str. numatyti tikslai šioje proceso stadijoje gali būti pasiekti M. B. atžvilgiu taikant švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria M. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.