Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, viešame teismo posėdyje žodinio proceso metu, sekretoriaujant Aušrai Jašinskienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S., nagrinėdama A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

2011-09-27 A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1133169-11, apie tai, kad jis 2011-09-27, apie 02.40 val., ties Veterinarijos g. 27, Klaipėdoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas girtumo laipsnis – 1,21 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str., be to, transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šia veika A. S. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 123 str. 5 d.

Teismo nustatyta, kad A. S. 2011-09-27, apie 02.40 val., ties Veterinarijos g. 27, Klaipėdoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas girtumo laipsnis – 1,21 prom.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str., be to, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, t.y. A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., 124 ¹ str. 6 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. neneigė padaręs administracinės teisės pažeidimų. A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jis informuota tinkamai. A. S. 2011-10-24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad prisipažįsta padaręs pažeidimus, t.y. kad automobilį (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš draugo P. G., jam nurodydamas, kad reikalinga nuvykti į gimdymo namus. Prašydamas automobilio jis buvo blaivus. Po apsilankymo gimdymo namuose truputį išgėrė alkoholio ir vairavo automobilį būdamas neblaivus, bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų.(b.l.3, 40)

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad 2011-09-23 automobilį ji pardavė V. G., tačiau VĮ „ Regitra“ automobilio neišregistravo ir neuždeklaravo, kad ji automobilį pardavė V. G..

Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad 2011-09-23 automobilį ji pirko iš R. Š., tačiau VĮ „Regitra“ automobilio neįregistravo ir neuždeklaravo, kad ji automobilį nusipirko iš R. Š.. Nurodė, kad nespėjo tai padaryti dėl laiko stokos. V. G., nupirktu automobiliu leido naudotis savo sūnui P. G. ir ji nežinojo, kad jos sūnus leis vairuoti jai priklausantį automobilį A. S.. Apie tai ji sužinojo po įvykio.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. G. parodė, kad jo mama V. G., nusipirko automobilį 2011-09-23 d. iš R. Š. ir jam davė juo naudotis. 2011-09-25 ar 2011-09-26 d. po pietų tikslios datos ir laiko nepamena, jo pažystamas A. S. paprašė paskolinti automobilį tikslu nuvažiuoti į Klaipėdos mieste esančius gimdymo namus aplankyti savo draugės ir naujagimio. Bendraujant su A. S. jis matė, kad jis yra blaivus, jokių įtarimų jam dėl jo neblaivumo įtarimų nebuvo sukilę, todėl jis ir davė laikinai pasinaudoti minėtu automobiliu. A. S. pažadėjo paskambinti kai sugrįš iš Klaipėdos, tačiau jis neskambino, o su juo susisiekti telefonu nepavyko. 2011-09-27 d. A. S. pranešė, kad sulaikytas automobilis ir nuvežtas į aikštelę saugojimui, nes jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Paaiškino, kad nežinojęs, jog A. S. neturi teisės vairuoti automobilio. Nurodė, kad automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes jis, mamai įsigijus automobilį vieno mėnesio laikotarpiu apdraudė jį R. Š. vardu.

Vertinant A. S. žodinį paaiškinimą, kuris buvo duotas 2011-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme posėdžio metu ir jį gretinant visumoje su administracinės bylos medžiagoje esančiais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažeidėjo prisipažinimu, tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu nustatytais parodymais ir kita bylos medžiagą, konstatuotina, jog A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus. A. S. priešingi teisei veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, kadangi nustatyta, jog A. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo R. Š. priklausantį automobilį būdamas neblaivus, bei nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo A. S. skirtina nuobauda.

A. S. veika, numatyta ATPK 123 str. 5 d. perkvalifikuotina į 124 ¹ str. 6 d., nes teismo nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 36, 37), tačiau A. S. nepateikė šių dokumentų policijos pareigūnams, kas atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ str. 6 d.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Padarytas visuomenei pavojingas administracinis teisės pažeidimas, turintis įtakos visuomenės saugumui, pažeidėjui A. S. nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Be to, A. S. anksčiau baustas už analogiškos rūšies teisės pažeidimus, t.y. už vairavimą transporto priemonę neblaiviam, bei neturint teisės vairuoti transporto priemonę, teismui nepateikta duomenų, kad pirmiau paskirtas pinigines baudas būtų sumokėjęs. Visa tai rodo, kad A. S. išvadų dėl savo elgesio nedaro ir piktybiškai pažeidžia nustatytą transporto priemonių vairavimo tvarką, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinamas pažeidėjo padaryto pažeidimo pobūdis – tai itin šiurkštus pažeidimas (vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės jį vairuoti), galintis sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas daug kartų baustas ir už kitus administracinius teisės pažeidimus, (b. l. 19-22), kas, neigiamai apibūdina A. S. kaip asmenybę, rodo jo nepagarbą visuomenei ir joje nustatytoms elgesio taisyklėms.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad nenustatyta aplinkybių (Lietuvos Respublikos ATPK 29 straipsnio 2 dalis), dėl kurių administracinis areštas negali būti skiriamas, A. S. skirtinas administracinis areštas lygus sankcijos maksimumui, o už ATPK 124 ¹ str. 6 d. skirtina bauda, sankcijoje numatyto maksimalaus dydžio.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnis nustato, jog šiame straipsnyje numatyti veiksmai užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, ne tik administracinį areštą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarimu yra įvertinęs ATPK 26 straipsnio atitiktį Konstitucijai ir pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata „nuosavybė neliečiama“ neduoda pagrindo teigti, jog Konstitucijoje yra nustatytas absoliutus nuosavybės gynimas. Suabsoliutinus nuosavybės teises gali atsirasti prielaidos pažeisti kitų asmenų turtinius interesus, taip pat sukelti konfliktus. Vienas jų sprendimo būdų - teisės normose nustatyti atitinkamus nuosavybės teisių apribojimus ar suvaržymus. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog pažeidėjas A. S. vairavo ne jam, o R. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį valdo ir naudoja V. G.. Iš byloje esančių įrodymų bei paaiškinimų nustatyta, jog A. S. automobiliu naudojosi savavališkai, t.y. neturėdamas teisėto savininko ar valdytojo ir naudotojo leidimo. Minėtos aplinkybės teismui leidžia teigti, kad nei R. Š., nei V. G. nėra atsakingos atitinkamai už joms priklausančio bei valdomo ir naudojamo turto panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu.

Pažymėtina, jog administracinės teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130² straipsnyje, neabejotinai laikytinas itin pavojingu administraciniu teisės pažeidimu, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą, nuosavybę ir kelių eismo saugumą. Tačiau, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju visuomenės siekis užtikrinti eismo saugumą nėra pakankamas tam, kad pateisintų savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimus. Pažymėtina, jog tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Ir nors savininkas gali reikalauti atlyginti žalą, tačiau tokia situacija gali būti vertinama kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl, teismo nuomone, A. S. už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą numatyta poveikio priemonė – pažeidimo padarymo įrankio - transporto priemonės, kurios savininkė yra R. Š., o naudotoja ir valdytoja – V. G. konfiskavimas – yra neproporcinga A. S. padarytam teisės pažeidimui, neatitinka visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, suvaržo trečiųjų asmenų teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą ir taip pažeidžiant trečiųjų asmenų interesus, kurie nėra atsakingi už jų nuosavo bei valdomo ir naudojamo turto panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei taikant LR ATPK ATPK 30¹ straipsnį, A. S. neskirtina nuobauda – transporto priemonės (R. Š. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį valdo ir naudoja V. G.) konfiskavimas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 124 ¹ str. 6 d.,130² str., 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

A. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 6 d.,130² str. ir skirti nuobaudas:

už ATPK 124 ¹ str. 6 d, skirti 40.00 litų baudą į valstybės pajamas;

už ATPK 130² str. skirti administracinę nuobaudą – administracinį areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. S. paskirti galutinę nuobaudą administracinį areštą 30 (trisdešimt) parų. Areštą vykdyti nedelsiant jį atliekant areštinėje. Arešto pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento.

Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam valdytojui ir naudotojui – V. G..

Nutarimą vykdymui perduoti Klaipėdos miesto VPK.

Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.