Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2008-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-511-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-11-18
Bylos Nr.
1A-566-511-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Sigitas Bagdonavičius, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
V., V. V., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros
Nukentėjusysis
L., L. P.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-511/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.1.1, (S) 1.2.7.2.1, 1.2.14.3.1, 1.2.26.2.1, 2.1.15.3.3, 2.4.6.3.1,2.4.6.3.3, 2.4.6.3.4, 2.4.6.4.2
N UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. lapkričio 18d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, sudaryta iš pirmininko Eligijaus Gladučio, teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,nuteistajam V. V.,nukentėjusiai L. P.,nukentėjusiosios atstovui Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V., Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-08-01 nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., 180 str.1 d., pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 1000,00 Lt turtinės žalos priteisimo iš V. V. atmestas, likusioje ieškinio dalyje dėl 2818,18 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo L. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. V. 2007 m. gruodžio 16 d. apie 1 val. 45 min., viešoje vietoje - namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., įžūliu elgesiu - tyčia kumščiu smogdamas L. P. į galvą, sutrikdė visuomenės tvarką.

V. V. 2007 m. gruodžio 16 d., apie 2 val. 00 min., vejoje prie J. Basanavičiaus ir Josvainių g. sankryžos, Kėdainių m., sudavė smūgį į galvą L. P., pargriovė ją ant žemės, nurengė rūbus ir pasikėsino su nukentėjusiąją lytiškai santykiauti prieš jos valią. Šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, neįvykus erekcijai. Tuomet jis nukentėjusiajai sudavė du smūgius į galvą, atsisėdo jai ant krūtinės, grasindamas fizinius smurtu bei jį pavartodamas - rankomis spausdamas nukentėjusiosios kaklą ir ją smaugdamas, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią. Iš karto po to, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiosios L. P. pagrobė 400 Lt vertės auksinį žiedą, 370 Lt vertės balto aukso žiedą, 360 Lt vertės auksinį žiedą, 300 Lt vertės geltono-balto aukso auskarus, 500 Lt vertės apyrankę, 1700 Lt vertės auksinę grandinėlę su 250 Lt vertės pakabuku, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. P. 3880 Lt žalą.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia nuosprendį dalyje dėl V. V. nepagrįsto išteisinimo pagal kaltinimą nusikaltimu, numatytu BK 284 str. 1 d., netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo perkvalifikuojant veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei 150 str. į BK 140 str. 1 d., bei dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo. Prokuroras prašo nuteisti V. V. pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 1d. – laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 5 d. subendrinus bausmes skirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams atlikti pataisos namuose. Prokuroras prašo visiškai tenkinti nukentėjusiosios L. P. ieškinį ir priteisti jai iš V. V. 3818,18 lito turtinės ir 100000 neturtinės žalos atlyginimo. Prokuroras skunde nurodo, jog nuo pat pirmų apklausų nukentėjusioji nurodė, ir nėra pagrindo jos parodymais netikėti, kad V. V. ją stumdė, sudavė smūgius viešoje vietoje - namo laiptinėje, esančioje duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste. Vėliau vejoje, ties J. Basanavičiaus - Josvainių gatvių sankryža, Kėdainių m., siekdamas lytiškai santykiauti, sudavė smūgį jai į galvą, pargriovė ją ant žemės, nurengė rūbus ir pasikėsino su nukentėjusiąją lytiškai santykiauti prieš jos valią, tačiau neįvykus erekcijai nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, po to nukentėjusiajai sudavė du smūgius į galvą, atsisėdo jai ant krūtinės, rankomis spausdamas nukentėjusios kaklą, ją smaugė, ir šiuo psichiniu bei fiziniu smurtu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią.

Nukentėjusioji L. P. apeliaciniu skundu faktiškai skundžia nuosprendį dėl V. V. išteisinimo pagal LR BK 284 str. l d., veikų, numatytų 22 str. l d. ir 149 str. l d., 150 str. l d. perkvalifikavimo bei dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Nurodo, jog V. V., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino nukentėjusiąją išžaginti, bet to nebaigė, nes jo varpa nesukietėjo, dėl to jis savo lytinį organą įkišo nukentėjusiajai į burną, smaugė, mušė ir atėmė papuošalus. Teigia, jog tą patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai, teismo medicinos specialisto išvada. V. V. veikoje yra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. l d., 22 str. l d. ir 149 str. l d.,150 str. l d. bei 180 str. l d. požymiai. Nurodo, jog teismas neišsprendė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tuo pažeisdamas LR BPK 44 str. 10 d. ir 115 str. l d. reikalavimus, kaip tai nurodyta LAT 2005 02 15 nutartyje. Prašo nubausti V. V. nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. l d., 22 str. l d. ir 149 str. l d., 150 str. l d. ir 180 str. l d. griežtesne laisvės atėmimo bausme ir išieškoti iš jo 3818,18 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nuteistasis V. V. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-08-01 nuosprendį, nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir vadovaudamasis BPK 328 str. ir 329 str. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo netikėjo jo parodymais, nors jie nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis girtaujančių moterų buvo įtrauktas į jų tarpą ir yra teisiamas kaip padaręs žalą, nors byloje yra pakankamai įrodymų, kad nukentėjusioji dėl girtumo nebesuvokė ką daranti ir pati prisidarė žalos. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kiek abi moterys išgėrė be jo dalyvavimo ir kartu su juo. Tą vakarą atvykęs policijos pareigūnas K. Pilinkus, teisme patvirtino, kad matė išgertų butelių krūvą. Pareigūnas E. Pakosa teisme patvirtino, kad nukentėjusioji buvo girta, kalbėjo nerišliai.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo netikėjo, kad nukentėjusioji per triukšmą išvedė jį iš buto ir norėjo toliau tęsti draugiją su juo. Kada jis pasakė jai, kad neturi pinigų ir nebėra jiems daugiau ką veikti, ji isteriškai pradėjo jam viską mesti, siuntė užstatyti jos daiktus, sakė, kad norinti būti tik su juo. Teismas aplinkybių, kad ji norėjo būti tik su juo ir, kad ji iš buto išėjusi viena daužė duris, kėlė triukšmą, nes jis liko bute, neįvertino. Kai jis išėjo iš buto, ji nurimo ir jie nuėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas be pagrindo netikėjo, kad nukentėjusioji tiek išgėrusi, būdama neblaivi, galėjo neprisiminti ką daranti ir apkaltino jį. Teismas be pagrindo nepatikėjo, kad jis, apeliantas, negavęs pirkti alkoholinių gėrimų, toje pačioje vietoje nukentėjusiosios neberado ir grįžo į tą patį butą, pas J. V., nes neabejojo, kad ji jo laukė. Nurodo, kad J. V., nenorėdama veltis į nemalonumus, nutarė geriau nepripažinti jo sugrįžimo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiajai nustatytas kairiojo žasto sužalojimas, o nukentėjusioji apie tai nieko neaiškina, kokiu būdu ir kada atsirado šis sužalojimas. Tai rodo, kad nukentėjusioji ne viską prisimena, ką dalinai pati pripažįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą V. V. nurodo, jog pagal reiškiamus kaltinimus jis yra nekaltas. Nukentėjusioji keitė parodymus, melavo. Tyrėja į bylos medžiagą neįtraukė L. P. siųstų J. V. SMS žinučių turinio, kuriose buvo grasinama ir šantažuojama. Tyrėja siūlė prisiimti daugiau nusikaltimų, esą, taip jam būtų geriau teisme. Dėl tyrėjos padarytų pažeidimų apeliantas siuntė prokurorui raštus su pastabomis, į kuriuos nebuvo atsakyta. Prokuroras nieko nedarė, kad būtų pašalinti pažeidimai – panaikinti kaltinimai už veikas, kurių apeliantas nepadarė. Apeliantas retoriškai klausia, kodėl jam nebuvo atlikta teismo ekspertizė, kodėl jis nebuvo nenuvežtas į įvykio vietą, kodėl neapklausta pardavėja, pas kurią apeliantas norėjo nupirkti degtinės užstant L. P. žiedą. Atsiliepime į skundą V. V. atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji nenuosekliai ir skirtingai aiškino 1000 litų dingimo aplinkybes. V. V. prašo prokuroro skundą atmesti, o jo paties tenkinti bei jį išteisinti, nes nekaltas.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami dalinai, nuteistojo V. V. – atmestinas.

Dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismas V. V. išteisino iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. gruodžio 16 d. apie 1 val. 45 min. viešoje vietoje – namo laiptinėje, esančioje duomenys neskelbtini) Kėdainių mieste, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiu smogė L. P. į galvą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas V. V. pagal šį kaltinimą išteisino motyvuodamas tuo, jog V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje dėl šio nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino, nukentėjusiosios L. P. parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs ir abejotini, nėra tiesioginių įvykio liudytojų, galinčių patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes bei kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, o vien stipriai išgėrusios nukentėjusiosios parodymais ir prielaidomis teismas negali remtis, nepavyko pašalinti abejonių, kurios turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl V. V. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neįrodyta.

Kolegija su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka.

Nukentėjusioji L. P. parodė, jog atvykusi į Kėdainius į svečius pas J. V., šios nuomojamame bute gėrė alkoholinius gėrimus. J. V. pasikvietė V. V.. Girtaujant L. P. susipyko su J. V., kai nukentėjusioji įsirašė į savo telefoną V. V. telefono numerį bei paprašė, kad J. V. jai grąžintų 50 Lt už basutes. J. V. atsisakė grąžinti pinigus ir liepė nukentėjusiajai išeiti iš buto. V. V. nukentėjusiąją išgrūdo pro duris. Nukentėjusioji skambino, beldė, tada išėjęs iš buto V. V. ją apšaukė bei sudavė smūgius į galvą. Ji galva atsitrenkė į elektros skydinę ir apsvaigo, toliau neatsimena.

Kolegijos nuomone, netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog V. V. laiptinėje jai sudavė smūgį nėra pagrindo. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nukentėjusioji L. P. įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, jog skiriasi kai kurios jos nurodytos įvykio detalės. Tačiau visų byloje surinktų įrodymų kontekste vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti jos parodymus. Būdama girta, nukentėjusioji galėjo netiksliai įvertinti ar neprisiminti kai kurias įvykio detales, tačiau aplinkybę, kad po ginčo su J. V. V. V. jai sudavė laiptinėje smūgį į galvos sritį, nukentėjusioji nuosekliai aiškino nuo pat tyrimo pradžios. Įvykio dieną 2007-12-16 surašytame protokole-pareiškime užfiksuoti L. P. paaiškinimai, jog J. V. ją išvarius iš buto, V. V. ją pakvietė į laiptinę pasišnekėti, laiptinėje ji pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę (1t.b.l.7). Apklausta nukentėjusiaja paaiškino, jog laiptinėje V. V. sudavė jai į smilkinį (1t.b.l.81-82,83).

Byloje surinkti įrodymai - liudytojos J. V., nukentėjusiosios L. P., taip pat ir paties kaltinamojo V. V. parodymai patvirtina, jog įvykio metu buvo konfliktas tarp nukentėjusiosios bei J. V.. Atsidūrusi laiptinėje, nukentėjusioji triukšmaudama vėl bandė patekti į butą. J. V. parodymai taip pat patvirtina, jog tęsiantis konfliktui, jai atidarius buto duris, paskui L. P. į laiptinę išėjo V. V.. Toje pačioje laiptinėje gyvenanti liudytoja V. J. įvykio nematė, tačiau jos parodymai patvirtina, jog laiptinėje buvo vyriškis ir moteriškė, t.y., V. V. ir nukentėjusioji L. P., ši šaukė “neliesk”, “nemušk”. Tai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis laiptinėje nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog L. P. buvo nustatyti sužalojimai galvos srityje. Be to, J. V. parodė, jog po įvykio L. P. veidas buvo sužalotas, ko prieš įvykį nebuvo.

Kolegijos nuomone visuma šių įrodymų neabejotinai patvirtina, jog V. V. viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje įžūliais veiksmais – panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – suduodamas jai kumščiu į galvą, sutrikdė viešąją tvarką. Todėl V. V. veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Šioje dalyje panaikintinas išteisinamasis ir priimtinas naujas- apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 str. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl veikų, numatytų 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei BK 150 str. 1 d.

V. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. ir pagal BK 150 str. 1 d., kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. gruodžio 16 d. apie 2 val. vejoje prie J. Basanavičiaus g. ir Josvainių g. sankryžos Kėdainių mieste, siekdamas lytiškai santykiauti, sudavė smūgį į galvą L. P., pargriovė ją ant žemės, nurengė rūbus ir pasikėsino su nukentėjusiąja lytiškai santykiaut prieš jos valią, tačiau neįvykus erekcijai, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, po to nukentėjusiajai sudavė du smūgius į galvą, atsisėdo jai ant krūtinės, rankomis spausdamas nukentėjusiosios kaklą, ją smaugė ir šiuo psichiniu bei fiziniu smurtu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, tenkino aistrą oraliniu būdu prieš jos valią.

Teismas V. V. veiką perkvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d., nurodydamas jog remiantis vien nenuosekliais nukentėjusiosios ir išvestiniais liudytojų policijos pareigūnų parodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji jiems nurodė, kad V. V. pasikėsino ją išžaginti ir tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, nesant kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. bei BK 150 str. 1 d. Teismas pašalino iš kaltinimo jame nurodytas aplinkybes, susijusias su prievartiniu nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo ir neliečiamumo pažeidimu ir nuteisė V. V. pagal BK 140 str. 1 d.

Teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis V. V. prie J. Basanavičiaus g. ir Josvainių g. sankryžos panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, padarė jai sveikatos sutrikdymą ir pripažino, jog šie sužalojimai nukentėjusiajai nuteistojo V. V. padaryti jos nurodytu būdu. Tačiau kolegijos nuomone, visuma byloje surinktų įrodymų neabejotinai patvirtina, jog V. V., panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, pasikėsino ją išžaginti bei prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs ir jais negalima remtis.

Teisiamajame posėdyje L. P. parodė, kad V. V. ją pargriovė ant žemės, nurenginėjo ir bandė išžaginti natūraliu būdu, tačiau nesukietėjus varpai, jam tai padaryti nepavyko. Tada V. V. keliais užlipo jai ant krūtinės, smaugė, įkišo savo lytinį organą jai į burną, liepė čiulpti trenkė jai per galvą.

Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, įžiūrėjęs neaatitikimus tarp nukentėjusiosios parodymų teisiamajame posėdyje bei duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo protokoluose, vertinant įrodymus nesiaiškino detalių nukentėjusiuose parodymuose nesutapimo priežasčių bei pirmiausia dėmesį kreipė į formalius neaatitikimus, o ne į nukentėjusiosios parodymų turinį ir esmę.

Nukentėjusiosios L. P. paaiškinimų esmė dėl V. V. jos atžvilgiu padarytų veiksmų vienoda nuo pat to momento, kai ji tuoj po įvykio iškvietė policiją. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, nukentėjusioji paaiškino, jog ją bandė išžaginti, atėmė pinigus, papuošalus, ką patvirtina liudytojo E. S. parodymai. Protokole-pareiškime užfiksuota, jog V., t.y. nuteistasis V. V., ant jos buvo užsilipęs, norėjo išprievartauti natūraliu būdu, tačiau jam nepavyko, tada liepė patenkinti oraliniu būdu, ji atsisakė (1t.b.l.7).

Iš L. P. parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog jai nėra aiškiai suprantami teisiniai terminai bei visos aplinkybės, reikšmingos, kvalifikuojant veikas kaip išžaginimą, seksualinę prievartą bei apibūdinančios veikos baigtumą. Todėl nėra pagrindo tikėtis, jog visuose savarankiškuose nukentėjusios paaiškinimuose atskleisti visi duomenys, reikšmingi veikos kvalifikavimui. Tuo tarpu, tuojau pat po pareiškimo-protokolo surašymo apklausta tyrėjo nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad V. V., numovęs jos kelnes ir kelnaites, bandė savo lytinį organą įkišti į jos lytinius organus, bet jam nepavyko, nes varpa nebuvo sustangrėjusi, jis ropštėsi ant jos ir savo varpą bandė įkišti jai į burną, po to trenkė į veidą, liepė čiulpti, jai pasakius, kad to nedarys, bandė įkišti per prievartą, tada smogė į galvą, smaugė (1t. b.l.81-82). Tyrėjai tikslinantis detales dėl galimo veikos teisinio kvalifikavimo, nukentėjusioji patikslino, jog V. V. bandė savo varpą įkišti į burną ir buvo ją įkišęs (1t. b.l.84). Šie paaiškinimai iš esmės atitinka L. P. parodymus teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusiosios L. P. parodymus dėl pasikėsinimo išžaginti bei seksualinės prievartos nėra pagrindo vertinti kaip nenuoseklius.

Atmesdamas nukentėjusiosios parodymus, teismas sureikšmino neesmines paaiškinimų detales: turėjo, ar neturėjo ji išeidama iš J. V. buto rankinę ir maišelį, visiškai ar iki kelių buvo numautos jos kelnės ir kelnaitės. Šios aplinkybės kvalifikuojant nuteistojo veikas nėra reikšmingos. Nukentėjusioji neabejotinai buvo paveikta įvykio situacijos: užpulta, prievartauta, apiplėšta, be to, įvykio metu buvo girta, todėl nėra pagrindo manyti, jog galėjo labai tiksliai įsidėmėti bei tiksliai parodyti visiškai visas aplinkybes.

Argumentas, apie tai, kad policijos darbuotojai nukentėjusiąją rado apsirengusią, tvarkingais drabužiais, taip pat nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie pasikėsinimą ją išžaginti. Natūralu, jog, laukdama įvykio vietoje policijos, nukentėjusioji turėjo galimybę drabužius susitvarkyti. Be to, iš nukentėjusiosios drabužių apžiūros duomenų matyti, jog virš užtrauktuko trūko kelnių sagos (1t.b.l.18).

Liudytojų E. P. ir E. S. parodymai patvirtina, jog nukentėjusioji buvo girta, tačiau sugebėjo telefonu išsikviesti policiją, nurodyti vietos, kurioje buvo požymius, atvykusiems į vietą policijos darbuotojams pasakė, jog ją bandė išžaginti, atėmė pinigus, grandinėlę. Tas pačias aplinkybes ji aiškino ir vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Todėl atmestina, jog dėl girtumo būtų nesuvokusi, kas vyksta. Tai, kad L. P. prieš įvykį girtavo vienoje kompanijoje bei bendravo su V. V., nepaneigia L. P. parodytų aplinkybių, jog vėliau V. V. ją kėsinosi išžaginti bei seksualiai prievartavo.

Nepagrįsti nuosprendžio teiginiai, jog nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Atmesdamas nukentėjusiosios parodymus dėl pasikėsinimo išžaginti bei seksualinio prievartavimo, teismas akcentavo teismo medicinos specialisto išvadą tik toje dalyje, kur pasisakyta, jog šviežių sužalojimų L. P. lytinių organų srityje ar jų aplinkoje nėra, spermijų nerasta ir pasakyti, ar su L. P. buvo atliktas lytinis aktas, nėra galimybės. Tačiau šie duomenys neprieštarauja L. P. parodymams, nes pagal jos parodymus nuteistasis su ja natūraliu būdu lytiškai nesantykiavo, o tik kėsinosi tą padaryti. Tuo tarpu teismo medicinos specialisto išvados duomenys apie L. P. šlaunies viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje rastas apvalias 3x2 ir 3,5x5 cm kraujosrūvas atitinka jos parodymus, jog V. V. panaudodamas fizinę jėgą, nukentėjusiajai skėtė šlaunis. Į pastarąją aplinkybę teismas nekreipė dėmesio.

Visuma šių įrodymų paneigti V. V. paaiškinimai, jog jis nukentėjusiosios L. P. išžaginti nesikėsino, seksualiai jos neprievartavo. Tokie nuteistojo parodymai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos nuo pareikštų kaltinimų būdas.

Įrodyta, jog V. V., suduodamas smūgį į galvą L. P., pargriaudamas ją ant žemės, nurengdamas rūbus, pasikėsino su nukentėjusiąja lytiškai santykiaut prieš jos valią, tačiau neįvykus erekcijai, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl ši jo veika atitinka BK 22 str. 1 d. ir 149 str. numatytą nusikaltimą. Po to, jis nukentėjusiajai sudavė du smūgius į galvą, atsisėdo jai ant krūtinės, rankomis spausdamas nukentėjusiosios kaklą, ją smaugė ir šiuo psichiniu bei fiziniu smurtu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą, palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, tenkino aistrą oraliniu būdu prieš jos valią. Ši V. V. veika atitinka BK 150 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Dėl veikos, numatytos BK 180 str. 1 d.

Pirmos instancijos teismas V. V. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1d. dėl L. P. turto užvaldymo plėšimo būdu. Tą pagrindžia nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma.

V. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis yra nekaltas ir išteisintinas, yra deklaratyvūs.

Kad V. V. padarė šį nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiosios L. P. parodymai: po to, kai V. V. ją smaugė ir seksualiai prievartavo, jis ėmė plėšti nuo jos auskarus, liepė išsiimti ir atiduoti. Ji atidavė jam auskarus, žiedus, grandinėlę nuo kaklo, V. V. pats nuplėšė grandinėlę nuo rankos. Nueidamas V. V. sudavė kumščiu jai į galvą, pagrasino, kad ji nesiskųstų; J. V. parodymai: L. P. išeidama iš jos buto turėjo papuošalus - ant kaklo storą grandinėlę, žiedus, apie 4.00-4.30 val. atvykusi su policijos pareigūnu L. P. sakė, kad ją sumušė, apiplėšė, išprievartavo ar bandė išprievartauti. Liudytoja matė sumušimo žymes jos veide; asmens kratos protokolo duomenys: V. V., kelnių kišenėje rasti ir paimti du geltono metalo auskarai, geltono metalo vestuvinis žiedas, geltono metalo žiedas su akmenukais ir baltais metaliniais lapeliais, balto metalo žiedas su akmenukais, geltono ir balto metalo apyrankė sugadintu užsegimu (1t. b.l.28); daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo duomenys: L. P. atpažino šiuos daiktus, nurodydama, kad juos pagrobė V. V. (1t., b.l .47-48, 49-50, 51-52, 53-54, 55-56); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys: L. P. atpažino V. V. kaip asmenį, su kuriuo bendravo 2007 12 15 vakare bei kuris bandė ją išžaginti, pagrobė jos papuošalus ir pinigus (1t.b.l. 74-76) bei kiti byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji L. P. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3679,81 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro: 364,00 Lt – pagrobtas ir negrąžintas auksinis pakabukas, 1735,00 Lt – pagrobta ir negrąžinta auksinė grandinėlė, 1000,00 Lt – pagrobti ir negrąžinti pinigai, 50,00 Lt – žiedo ir apyrankės remonto išlaidos, 391,01 – išlaidos vaistams, 94,80 Lt – kelionės pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, gydytojus, advokatą išlaidos. Prašydama priteisti 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji neturtinę žalą grindė tuo, jog patyrė dvasinius pergyvenimus ir sutrikimus, pablogėjo gyvenimo kokybė, radosi nepatogumai buityje. Po nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją įvykdymo, ji tapo užsidariusi savyje, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko sveikata, po užpuolimo konstatuotas CNS sutrikimas, jaučiasi pažeminta, pasireiškia depresijos požymiai, dažnai patiria baimės jausmą.

Apylinkės teismas nukentėjusiosios L. P. ieškinį dalyje dėl 1000,00 Lt turtinės žalos priteisimo iš V. V. atmetė, likusioje ieškinio dalyje dėl 2818,18 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo pripažino L. P. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti iš V. V. 3818,18 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmos instancijos teismas dalyje ieškinio dėl turtinės žalos bei neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai nurodė, jog nėra pakankamai duomenų ieškiniui išspręsti. Todėl nuosprendis civilinio ieškinio išsprendimo dalyje keistinas ( BPK 328 str. 4 p.).

Išdėstydamas įrodyta pripažintas veikos aplinkybes, teismas nuosprendyje nustatė, jog V. V. plėšimo būdu iš nukentėjusiosios L. P. pagrobė 400 Lt vertės auksinį žiedą, 370 Lt vertės balto aukso žiedą, 360 Lt vertės auksinį žiedą, 300 Lt vertės geltono-balto aukso auskarus, 500 Lt vertės apyrankę, 1700 Lt vertės auksinę grandinėlę su 250 Lt vertės pakabuku, iš viso 3880 Lt vertės turto. Nei nukentėjusioji, nei prokuroras apeliaciniais skundais šioje dalyje nuosprendžio neginčija. Iš bylos matyti, jog nukentėjusiajai iš pagrobtųjų daiktų negrąžinta V. V. pagrobta auksinė grandinėlė su pakabuku.

Spręsdamas dėl civilinio ieškinio, prieštaraudamas savo išvadoms, teismas nepagrįstai pasisakė, jog neaiški iš nukentėjusiosios pagrobtų ir negrąžintų grandinėlės ir pakabuko vertė ir be pagrindo paliko spręsti šį klausimą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiajai turi būti atlygintina nuosprendžiu teismo nustatyta ir apeliaciniais skundais neužginčyta šių pagrobtųjų daiktų vertė, t.y., 1700 litų ir 250 litų, iš viso 1950 litų.

Pirmos instancijos teismas, nuteisdamas V. V. už plėšimą, nenustatė, jog jis užvaldė nukentėjusiosios pinigus – 1000 litų. Apeliaciniais skundais toks teismo sprendimas nėra užginčytas ir nuteistojo padėtį bloginančia linkme negali būti svarstomas. Kadangi, vadovaujantis BPK 109 str., baudžiamojoje byloje nagrinėjami civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos, to pasekoje priteisti L. P. šiuos 1000 litų baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo.

Iš nukentėjusiosios L. P. parodymų ir pakvitavimo (1t., b.l.57) matyti, jog buvusi 500 litų vertės apyrankė iš V. V. jai grąžinta sugadinta, tuo nukentėjusiajai taip pat padaryta turtinė žala. Nors nukentėjusioji nepateikė dokumento, patvirtinančio jos išlaidas grandinėlei sutaisyti, tačiau dėl šio daikto sugadinimo jos prašoma priteisti 50 litų suma nėra aiškiai per didelė ir ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Nukentusioji prašė priteisti 94,80 Lt išlaidų, susijusių su vykimu pas advokatą, gydytojus, į Kėdainių rajono PK. Nukentėjusioji gyvena Panevėžyje, o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Kėdainiuose. Iš bylos matyti, jog Kėdainių r. policijos komisariate veiksmai su nukentėjusiaja buvo atliekami 4 skirtingas dienas. Nukentėjusiąją atstovavo advokatas. Be to, nukentėjusiajai buvo konstatuoti sužalojimai, todėl neabejotina, jog turėjo vykti į ir gydymo įstaigas. Nors nukentėjusioji pateikti autobusų bilietai tik gali dalinai patvirtinti jos turėtas išlaidas, susijusias su bylos tyrimu bei gydimuisi, tačiau nukentėjusiosios nurodyta 94,80 lito kelionės išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, neviršija būtinumo ribų ir ieškinys šioje dalyje turi būti tenkinamas.

Nukentėjusioji ieškinyje prašė priteisti 391,01 Lt išlaidų už vaistus, gydantis nuo V. V. padarytų sveikatos sutrikdymų. Vėliau, baigiamųjų kalbų metu, prašė papildomai priteisti dar 138,99 Lt. Pastarasis reikalavimas baudžiamojoje byloje pagal BPK 112 str. 1 d. nesvarstytinas, kadangi pateiktas jau pradėjus įrodymų tyrimą. Byloje yra pateikti vaistinių čekiai 532,31 Lt sumai (2t., b.l.127-130, 149-150). Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai pasisakė, jog nukentėjusioji turi sveikatos problemų, invalidumą, gydosi apie 10 metų (2t., b.l.118). Vien iš byloje pateiktų duomenų, neatidėjus bylos nagrinėjimo, negalima nustatyti, kuriuos medikamentus nukentėjusioji pirko dėl V. V. padarytų sužalojimų, kuriuos gydydama jau turėtas negalias. Taigi, šioje dalyje be papildomos medžiagos negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dėl sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, todėl, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., pirmos instancijos teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra pagrįstas.

Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog negalima apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. , atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Duomenų įvertinti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą byloje pakanka. Nuteistasis V. V. nukentėjusiajai L. P. neturtinę žalą padarė tyčiniais smurtinio pobūdžio nusikaltimais, nukreiptais į žmogaus sveikatą, seksualinį neliečiamumą, nuosavybę. Du iš šių nusikaltimų yra sunkūs. Nukentėjusioji patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusioji po įvykio nuo 2007-12-29 gydėsi dėl CNS sutrikimų, kuriais serga jau 5 metus. 2008-01-29 išrašyta iš ligoninės, medicininiame išraše pažymint, jog jos būsena pagerėjusi, išlieka perdėta emocijų išraiška ir teatrališkumas (t.2, b.l. 118). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą: girtavimą su nuteistuoju, neatsakingą nuteistojo provokavimą, ką patvirtina bute buvusios blaivios liudytojos S. B. apklausos duomenys, jog girta L. P. kalbėjo taip, lyg viliotų V. V., nukentėjusioji įsivėlė į konfliktą su sugėrovais, pati triukšmavo. Todėl atsižvelgus į visumą neturtinės žalos nustatymo kriterijų, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis žymiai mažintinas, nukentėjusiajai priteistina 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bausmių.

Teisėjų kolegija, skirdama V. V. bausmes už veikas, numatytas 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei BK 150 str. 1 d., atsižvelgia, jog šios veikos yra sunkūs nusikaltimai, pirmoji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, antroji baigta. V. V. ne kartą teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, nedirba ir darbo biržoje neįsiregistravęs. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina pačios nukentėjusiosios rizikingas elgesys, prieš įvykį girtaujant su kaltinamuoju. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstant. V. V. už šias veikas skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, artimesnės sankcijų vidurkiams.

Skiriant bausmę pagal BK 284 str. 1 d., atsižvelgiama į aptartus V. V. asmenybę apibūdinančius duomenis, jog jis padarė smurtinio pobūdžio tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems, nusikaltimas truko neilgai ir sunkesnių pasekmių nesukėlė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstant. Kaip recidyvistui V. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau švelnesnė už sankcijos vidurkį.

Paskirdamas bausmę už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, bausmę paskyrė sankcijos ribose, sprendimą dėl bausmės skyrimo motyvavo. Prokuroras ir nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose prašo skirti griežtesnę bausmę, tačiau šie prašymai skunduose nepagrįsti jokiais motyvais, todėl keisti V. V. pagal BK 180 str. 1 d. paskirtą bausmę kolegija neturi pagrindo.

Subendrindama bausmes, kolegija taiko BK 63 str. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,

NUSPRENDĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį:

V. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria V. V. nuteistas pagal BK 140 str. 1d.:

perkvalifikuoti veiką, pripažįstant V. V. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir nubausti:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., bausmes, paskirtas pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., pagal BK 150 str. 1 d. bei Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtąją pagal BK 180 str. 1 d., bendrinti iš dalies sudedant bei apimti bausmę, paskirtą pagal BK 284 str. 1 d., ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams atlikti pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje:

L. P. priteisti iš V. V. 7000 litų neturtinės ir 2094,8 lito turtinės žalos atlyginimo. Pripažinti L. P. teisę į civilinio ieškinio tenkinimą dėl turėtų gydymo išlaidų, perduodant klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Teisėjai Eligijus GladutisSigitas BagdonavičiusTomas Zdanavičius