Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai D. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, viduriniojo išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau buvo teistas, šiuo metu teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2015-01-23 savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), 2015-01-07 pažymoje apie asmeniškai gautą Vilniaus apygardos teismo nutartį, (registracijos Nr. RN 512442857LT) parašė žeminančias frazes: „Vilniaus apygardos teisme įdarbintos korumpuotos aferistės ir dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčia nusikalstamai suklastotą tikrą oficialų teismo dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2014-12-31 „Nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ formoje, gavau 23.01.2015“ bei 2015-02-28 savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nutarties įteikimo 2015-02-18 pažymoje (registracijos Nr. RN 081145878LT), grąžinamojoje Vilniaus apygardos teismui, parašė žeminančias frazes: „Teisme įdarbintos teisėjos pareigose įžūlios aferistės ir korumpastinės dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčiniais savanaudiškais korupciniais tikslais žinomai tyčia suklastotą tikrą teismo oficialų dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2015 vasario 18 d. „Nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ formoje, šios korumpuotos aferistės teigimu suklastotą pagal man 2015.01.23 įteiktą pirminį šio aferistinio proceso žinomai tyčia suklastotą tikrą teismo dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2014.12.31 „Nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ formoje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o dabar susklastotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gavau 28.02.2015“. Tokiu būdu oficialiai raštiškai patvirtinu, kad 28.02.2015 gavau asmeninį valinį aferistės ir korumpastės D. K. oficialiai pareikštą atsisakymą įvykdyti jos, kaip tikro teismo tikro pareigūno konstitucines pareigas, privalomas įvykdyti pagal mūsų pateiktus reikalavimus...“., ir tokiais savo veiksmais viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdžiusią Vilniaus apygardos teismo teisėją D. K. dėl jos veiklos.

Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą parodymus duoti iš viso atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo parodęs, kad neprisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Nors kaltinamasis R. Ž. ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, teisme iš viso atsisakė duoti parodymus, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad priėmė atskirąją nutartį, kuria kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kai nagrinėjo R. Ž. civilinį ieškinį. Gavusi jo ieškinį ir nustačiusi, kad jis yra su trūkumais ir neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų, priėmė nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, nustatė ieškovui terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Kuomet teismui buvo grąžinta 2015-01-07 pažyma apie tai, kad nutartis įteikta R. Ž. asmeniškai. Joje be to, kad buvo nurodyta, jog Ž. nutartį gavo asmeniškai, jis dar buvo užrašęs, kad gavo „Vilniaus apygardos teisme įdarbintos korumpuotos aferistės ir dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčia nusikalstamai suklastotą tikrą oficialų teismo dokumentą“. Tai neatitinka pagarbos teismui reikalavimų. Jeigu kaltinamojo nuomone dokumentas buvo suklastotas, tai jis galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, bet to nepadarė. Todėl tai vertintina, kaip nepagarba teisėjui ir teismui. Vėliau po to, kai pagal priimtą nutartį ieškovas trūkumų nepašalino, 2015-02-18 ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas R. Ž., V. Ž. ir M. L. Ž.. Buvo vėl tai pat paštu išsiųsta ši nutartis. R. Ž. vėl priimdamas nutartį dar kartą parodė nepagarbą teismui, nurodydamas dokumentų įteikimo pažymoje, kad „Teisme įdarbintos teisėjos pareigose įžūlios aferistės ir korumpastinės dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčiniais savanaudiškais korupciniais tikslais žinomai tyčia suklastotą tikrą teismo oficialų dokumentą“. Tokiu išsireiškimu R. Ž. nurodė, kad ji yra aferistė, korumpastė, kas rodo, kad tai pakartotinis nepagarbos rodymas teismui, todėl būtina reaguoti į šio asmens veiksmus. Visi procesiniai dokumentai R. Ž. buvo siunčiami per Lietuvos paštą. Įteikimo pažyma grįžta į teismą per kurjerį. Įteikimo pažymas gauna tam tikras skyrius teisme ir tada sekretorė atneša šiuos dokumentus teisėjui. Nutartis su pažyma iš teismo išsiunčiami voke. Kai pašto darbuotojas atplėšia voką, gavėjas pasirašo vienoje pažymos dalyje, o kita dalis lieka jam su įteikiamais dokumentais. Likusi pas paštininką dalis grąžinama teismui ne voke, o atvirai. Kiek yra žinoma, ir kitų teisėjų atžvilgiu ieškovas R. Ž. vykdė analogiškus veiksmus, rodė nepagarbą teismui. Bendraudama su kolegomis išsiaiškino, kad jis gaudamas ir jų nutartis taip elgėsi. Jis įteikimo pažymose nurodydavo analogiškus žodžius. Nukentėjusiosios nuomone, R. Ž. veiksmai netoleruotini. Jis turi norą ir rodo nepagarbą teismą, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už savo elgesį.

Liudytojas A. J. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad pašte dirba 3 metus. 2 metus dirba toje teritorijoje, kur gyvena Ž.. Jis nešiodavo jam korespondenciją. Daugiausiai tai būdavo teismo procesiniai dokumentai. Ž. gautus teismo pranešimus priimdavo asmeniškai, pažymose apie įteikimą pasirašydavo, tik jis dar prirašydavo daug komentarų. Užtrukdavo laiko, kol jis tai padarydavo. Originalą atšviesdavo ir suplėšydavo, o jam atiduodavo kopiją. Kartais prierašus rašydavo ir ant atiduodamo originalo. Jis rašė įvairius komentarus daugiau kaip pusę metų. Jis tai darydavo ant dokumentų įteikimo pažymos. Ji teismui turimas grąžinti pažymas, gautas su Ž. parašu grąžindavo savo viršininkui, po to per skirstytoją šakneles apie įteikimą grąžindavo į teismą. Nei viena Ž. užrašyta pažymose frazė jam neįstrigo, nors jis savo tokiu elgesiu buvo išskirtinis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. buvo parodęs, kad R. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), žino, nes ne kartą įteikęs laiškus. R. Ž. pažįsta tik kaip laiškininkas. Pagal nustatytą tvarką įteikdamas teismo laišką turi nustatyti ir įsitikinti asmens tapatybe. R. Ž. kiekvieną kartą asmens dokumento neprašo, nes jį jau pažįsta. 2015-01-23 atvykęs pas R. Ž. į namus minėtu adresu įteikti jam registruotą laišką iš teismo, įėjo pas jį namus, atplėšė laišką ir įteikė šaknelę pasirašyti. Kol R. Ž. nepasirašo šaknelės, dokumentų neįteikia. Šiuo atveju ant šaknelės pasirašė pats R. Ž., taip pat ir kitą tekstą, į kurį nesigilino ir neskaitė, parašė R. Ž.. Jam svarbiausia, kad asmuo pasirašytų, jog gavo teismo dokumentus. 2015-02-28 analogiškai įteikiant teismo dokumentus R. Ž. jo gyvenamuoju adresu ant atšviestos grąžinamosios pažymos jis surašė tekstą, pasirašė, kad dokumentus gavo, jis, kaip laiškininkas pasirašė apačioje, kad įteikė ir atidavė registruotą laišką. Nuo pat darbo pradžios pašte aptarnavo R. Ž. gyvenamą rajoną ir gatvę. Šiam žmogui apie 2 metus įteikinėjo registruotus laiškus. Būdavo atvejų, kai jis originalius dokumentus atšviesdavo ant balto lapo, ten surašydavo tai, ko jis nori, o originalų dokumentą suplėšęs prisegdavo prie grąžinamųjų dokumentų. Visais atvejais registruotus laiškus jam įteikdavo asmeniškai ir pasirašytinai. Abejais minėtais atvejais 2015-01-23 ir 2015-02-28 ant teismo grąžinamųjų pažymų pasirašė ir tekstą parašė R. Ž.. Kol R. Ž. rašydavo tekstą ant grąžinamųjų pažymų, jis visuomet laukdavo, nes kitu atveju negalėtų įteikti dokumentų jam nepasirašius. (b.l. 16-17)

2015-01-07 Vilniaus apygardos teismo pažymoje dėl 2014-12-31 teismo nutarties kopijos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo nurodyta, jog R. Ž. gavo asmeniškai nutartį, bei nurodyta, kad „Vilniaus apygardos teisme įdarbintos korumpuotos aferistės ir dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčia nusikalstamai , priimtą patvirtintą 2014.12.31 „Nutartis Nr. 2-6753-275/2014“ formoje, gavau 23.01.2015“ (1 t., b.l. 8).

2015-02-20 Vilniaus apygardos teismo pažymoje dėl 2015-02-18 teismo nutarties kopijos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo nurodyta, jog R. Ž. gavo asmeniškai nutartį, bei nurodyta, kad „Teisme įdarbintos teisėjos pareigose įžūlios aferistės ir korumpastinės dokumentų klastotojos D. K. žinomai tyčiniais savanaudiškais korupciniais tikslais žinomai tyčia suklastotą tikrą teismo oficialų dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2015 vasario 18 d. „Nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ formoje, šios korumpuotos aferistės teigimu suklastotą pagal man 2015.01.23 įteiktą pirminį šio aferistinio proceso žinomai tyčia suklastotą tikrą teismo dokumentą, priimtą ir patvirtintą 2014.12.31 „Nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“ formoje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o dabar suklastotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gavau 28.02.2015“ (t 1, b.l. 9).

BK 232 str., numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui, dėl ko kaltinamasis ir buvo kaltinamas, tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.

BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 476/2014).

Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl tam, kad pripažinti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, privalu nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – demokratinėje visuomenėje yra nustatytos saviraiškos laisvės ribos

Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000).

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. Ž. 2015-01-23 ir 2015-02-28 pasirašytose Vilniaus apygardos teismo 2015-01-07 ir 2015-02-18 pažymose apie šio teismo jam siųstų procesinių dokumentų (2014-12-31 nutarties ir 2015-02-18 nutarties) įteikimą be raštiško patvirtinimo, kad jis šiuos dokumentus gavo, jis taip pat raštu, aiškia kalba, nenaudodamas dviprasmiškų žodžių, specialių terminų, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja tyčia, savanaudiškais ir korupciniais tikslais, suklastojo 2014-12-31 nutartį, taip pat 2015-02-18 nutartį, išvadino minėtą teisėją dokumentų klastotoją ir aferiste bei „korumpaste“, atsisakančia vykdyti Konstitucijoje įtvirtintas pareigas.

Taigi, nurodyto turinio įrašai pažymose apie procesinių dokumentų įteikimą vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis jais nesiekė pateikti savo pozicijos civiliniame procese kilusiais procesiniais klausimais, ar nurodyti teisinius argumentus dėl nukentėjusiosios Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. K. priimtų ir jam pasirašytinai įteiktų procesinių sprendimų, o abiem atvejais 2015-01-07 ir 2015-02-18 pažymose surašė nepagrįstus, žeminančius, užgaulius, 2014-12-31 ir 2015-02-18 nutartis civiliniame procese priėmusią teisėją su nusikaltimų darymu siejančius teiginius.

Teismas pažymi, kad vertinant kaltinamojo R. Ž. 2015-01-07 ir 2015-02-18 pažymose parašytus žodžius (turi savanaudiškus ir korupcinius tikslus, aferistė, korumpastė, klastoja dokumentus ir kt.) tiek atskirai, tiek ir visumoje, jų tiesiogine prasme, šie žodžiai ir teiginiai apie teisėjos neteisėtus ir net nusikalstamus tikslus bei veiką vienareikšmiškai yra suprantami kiekvienam, net ir vidutinių gabumų ar išsilavinimo, su jais susipažinusiam asmeniui kaip užgaulaus pobūdžio, žeminantys teisėją, jos reputaciją, garbę, orumą.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad vien tik tai, jog, kaltinamojo R. Ž. manymu, civilinio proceso metu buvo netinkamai sprendžiami jo keliami klausimai ar nepagrįstai atmetami jo prašymai, nesuteikia jam teisės į teismo veiksmus ar sprendimus reaguoti tokia forma. Kaltinamojo padarytų įrašų turinys, naudojamų žodžių aiškiai užgaulus pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad pateikdamas tokio turinio įrašus dokumentų įteikimo pažymose teismui R. Ž. suprato, jog viešai raštu išdėstė žeminančius, užgaulius ir nepagrįstus teiginius apie teisėją D. K. ir to siekė.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais (nukentėjusiosios D. K., liudytojo A. J. parodymais, 2015-01-07 ir 2015-02-18 pažymomis), būtinas nusikalstamai veikai, numatytai BK 232 str., konstatuoti viešumo požymis byloje taip pat nustatytas. Kaip matyti iš pačių pažymų turinio, jas, kaip įteikiantysis laiškininkas pasirašė A. J.. Laiškininko pasirašyta yra tomis pačiomis dienomis kaip ir kaltinamojo padaryti įrašai. Pats laiškininkas nurodė, kad prirašytas kaltinamojo komentarų pažymas grąžindavo savo viršininkui, o po to jos jau per skirstytoją būdavo grąžinamos į jas kartu su įteikti reikalingais procesiniais dokumentais atsiuntusį teismą. Šie įrodymai patvirtina, kad su kaltinamojo R. Ž. padarytais įrašais procesinių dokumentų įteikimo pažymose, kurios grąžinamos teismui atvirai, nededant į pašto vokus, ir šiuose įrašuose užfiksuota informacija susipažino ne tik tiesiogiai procesinius dokumentus R. Ž. įteikęs bei iš jo pažymas priėmęs laiškininkas A. J., bet ir kiti Lietuvos pašto (tiek Kauno, tiek ir Vilniaus skyrių) darbuotojai, Vilniaus apygardos teismo raštinės darbuotojai. Todėl konstatuotina, kad teisėjos D. K. pažeminimą matė ir suvokė daugiau nei vienas trečiasis asmuo. Tuo pačių tai rodo, kad R. Ž. padaryta veika buvo tokio pavojingumo laipsnio, už kurį turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Aptartais įrodymais taip pat neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kur 2015-01-23 ir 2015-02-28 pažymose padarė kaltinime nurodytus įrašus, todėl kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas bei vieta tikslintini nurodant minėtus adresą bei įrašų pažymose padarymo datas.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 232 str. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nors šią veiką padarė jau būdamas anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė jau teistumui išnykus, dėl ko laikoma, kad yra neteistas ir nėra sistemingai nusikalstantis asmuo. Tai rodo, kad R. Ž. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinė žala, kad kaltinamasis yra vedęs, nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 232 str. sankcijoje, bauda. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas artimas baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus minimumui (maksimali galima skirti bauda iki 500 MGL dydžio).

Kadangi R. Ž. esant suimtam bylos nagrinėjimo metu gynėjas privalomai turėjo dalyvauti procese, dėl ko teismo nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatė Angelė Fominienė buvo paskirta ginti kaltinamąjį, tai advokato užmokesčiui turėtos tarnybos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 str. ir paskirti jam bausmę – baudą 50 MGL (1883 Eurų).

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-02-03 (20 dienų), kai jis buvo suimtas, prilyginant 1 (vieną) suėmimo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 10 MGL (376,60 Eurų) bauda.

Išaiškinti R. Ž., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. Ž. nepriteisti.

R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus (t 1, b.l. 63, 83) su informacija, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.