Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1298-1199/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
1-1298-1199/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
J. V.
Civilinis ieškovas
V. A.
Advokatai
Syverynas Bacevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1298-1199/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21755-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Jolantai Voleikienei, Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenko (nuotoliniu būdu),kaltinamajam J. V. (J. V.), jo gynėjui advokatui Syverynui Bacevičiui,civilinei ieškovei V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vienuolika kartų, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) p. p. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant intensyvią priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi panaikintas arešto vykdymo atidėjimas, pasiunčiant J. V. atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 90 parų arešto bausmę, 2023 m. kovo 31 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimų atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. birželio 14 d., apie 17.26 val., kelio (duomenys neskelbtini) pirmajame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu J. V. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną jie susiskambino su V. A., susitarė, kad atvažiuos pas ją į svečius ir jie nuvažiavo. Pas V. buvo jis su savo žmona, V. A. kaimynas ir ji pati. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, tada sumanė į parduotuvę nuvažiuoti. V. padavė jam 20 Eur ir tada V. pasiūlė paimti jos mašiną, pasakė jam kur guli raktai, tiksliau mašinos užvedimo kortelė. Jie su kaimynu P. nuvažiavo iki parduotuvės, nupirko ko reikia. Važiavo atgal ir juos sustabdė policija. Davė jam pūsti ir jis pripūtė 1,93 promilių. Tada paskambino savo žmonai, kuri tuo metu buvo pas V., ir pasakė kas nutiko. Žmona atvažiavo taksi, juos pasiėmė su P. ir jie kartu nuvažiavo pas V. į namus. Mašinos kortelę pasiėmė kaimynas, o automobilį vairavo kaltinamasis. Vartojo alkoholinius gėrimus, kažkur nuo 14–15 val., o policija juos sustabdė apie 17.30 val. Kad gali paimti mašinos raktus, jiems pasakė pati mašinos savininkė, tai yra V. A.. Gėrė alkoholį ir pritrūko pavalgyti, neturėjo kuo užkąsti, todėl nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Dėl civilinio ieškinio, o tiksliau, dėl moralinės žalos priteisimo nesutinka, o dėl mokesčio už mašinos stovėjimo aikštelę, tai sumą reikėtų dalinti per pusę, tarp jo ir civilinės ieškovės. Mašina prastovėjo stovėjimo aikštelėje apie mėnesį, jie ir tyrėja civilinei ieškovei skambino ir sakė, kad ji pasiimtų mašiną iš aikštelės. Žmona civilinei ieškovei skambino ikiteisminio tyrimo metu. Turi keturis nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su juo. Po to, kai žmona pasiėmė jį ir P. atvažiavusi taksi automobiliu, jie grįžo į V. A. namus. Kai sustabdė policija, iškarto paskambino civilinei ieškovei. Dėl baudos sumokėjimo ir atidėjimo termino dviem metams sutinka. Viską pripažįsta, labai gailisi, dėl prokuroro siūlomos bausmės sutinka (b. l. 128–131).

Civilinė ieškovė V. A. teisiamuosiuose posėdžiuose parodė, kad ji yra mašinos savininkė. Jai paskambino J. žmona. Prieš tai ji ją buvo mačiusi tik vieną kartą, tačiau sutiko susitikti, nes jai reikėjo advokato pagalbos dėl vyro, o J. V. žmona žadėjo padėti. Jie atvežė 0,7 l degtinės ir visi keturiese su kaimynu gėrė. Pritrūkus alkoholinių gėrimų, ji davė 20 Eur. Manė, kad jie nueis iki kito kaimyno ir paprašys, kad juos pavežtų iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Negalvojo, kad važiuos su jos automobiliu. Nepasiėmė iš karto automobilio iš stovėjimo aikštelės, nes kaltinamasis ir jo žmona jai primelavo, kad už automobilį viskas sumokėta. Jai reikėjo dar prokuroro leidimo. Kai jai prokuroras leido pasiimti mašiną, ji visą savo turėtą auksą pridavė į lombardą ir pasiėmė automobilį, sumokėjusi už aikštelę. Negalėjo anksčiau pasiimti automobilio, nes neturėjo tam pinigų. Kai kaltinamasis išvažiavo į parduotuvę, net neatkreipė dėmesio, kad mašinos užvedimo kortelės nėra. Ji, kai kalbėjo apie nuvykimą iki parduotuvės, pasakė, kad jie gali paprašyti kito kaimyno. Tačiau J. V. taip neapsielgė. Atvažiavę po to, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, jai pasakė, kad viskas gerai, kad ji ryt galės nuvažiuoti ir pasiimti mašiną, tačiau taip nebuvo. Kol jie važinėjo, ji užmigo, tada kaimynas P. iš J. žmonos atėmė jos mokėjimo kortelę, kurią ji buvo davusi. Sužinojo apie tai, kad J. su kaimynu buvo paėmę jos mašiną, tik tuomet, kai jie jau atvažiavo su taksi pas ją namo ir jai pasakė, kad sustabdė policija. Pridėjo prie civilinio ieškinio pinigų pervedimo kvito kopiją, patvirtinančią, kad ji sumokėjo už aikštelę. Negirdėjo, kad mašina išvažiuoja iš kiemo. Pagrindas moralinei žalai priteisti yra tas, kad ji labai blogai jautėsi, pakilo spaudimas, pradėjo atiminėti ranką nerviniu pagrindu, ji liko laikinai nedarbinga, turėjo nedarbingumą, patyrė didelį stresą. Neturtinę žalą vertina, kaip patirtą stresą ir sveikatos negalavimus, ir dar, dėl to kad negali disponuoti savo turtu nes uždėtas areštas. Buvo nusipirkus bilietus ir negalėjo nuvykti pas vyrą į Šiaulių kalėjimą, iki Vilniaus tokiu metu nėra jokio transporto, tad į traukinį nespėjo, negalėjo atsiskaityti kalėjimo parduotuvėje. Iki šios dienos yra uždėtas areštas automobiliui, nori jį parduoti. Kalbant apie turtinę žalą, didesnę sumos dalį, apie 200 eurų, yra už tralą kuris paėmė mašiną. Neturtinę žalą grindžia savo išgyvenimais ir traukinio bilietais, sąskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad už bilietus ji buvo sumokėjusi iš savo sąskaitos. Prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nedidina. Prašo priteisti 277,38 eurų. Anksčiau nepateikė ieškinio, nes buvo labai ilgas tyrimas. Nuo birželio 14 d. L. V. jai skambino kiekvieną dieną, kad bus apmokėta, ji turi tai patvirtinančias SMS žinutes. Ji net negalvojo, kad P. ir J. gali paimti mašinos raktus. Raktai gulėjo verandoje prie įėjimo. Kas buvo kambaryje, kai siūlė eiti pas kaimyną, tiksliai negali pasakyt, nes neužsifiksavo. Gali būti, kad P. negirdėjo, nes ir L. sakė, kad jie tai ateidavo, tai išeidavo iš kambario. Ji nežino, ar prieš nusprendžiant važiuoti į parduotuvę buvo ta kalba. Visi kalbėjo, kad reiktų į parduotuvę, bet apie mašinos vairavimą tikrai jokios kalbos nebuvo. Ji iš piniginės padavė 20 eurų ir kaimynas su J. išvažiavo. Kai padavė pinigus už stalo visi 4 sėdėjo. Prieš tai buvo kalba apie kaimyną. Kambaryje, kuriame buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, prie lango stovi minkštas kampas ir sėdint tikrai nesimato nei kelio, nei mašinos. Garsų jokių nesigirdėjo, nes buvo įjungtas televizorius. Išvažiavus kaltinamajam ir kaimynui, jos su L. paprasčiausiai šnekėjo įvairiomis temomis. Ar girdėjo jos žodžius kas dėl kreipimosi į kaimyną dėl pavežėjimo, negali pasakyt. Kokiu būdu jie ruošėsi važiuoti iki parduotuvės nežino. Vyrai išėjo iš kambario, o kada jie tą kortelę paėmė ji net negali pasakyt, nes jos su L. buvo kambaryje. Tiksliai negali pasakyt, kada kalbėjo apie raktus ar kortelę, nes jie apie daug ką bendravo ir negali žodis žodin pasakyt kada buvo apie tai kalbama. UAB „ARRO“ yra Šalčininkų automobilių stovėjimo aikštelė, Minsko plente. Ji susimokėjo Liepkalnio Maximos parduotuvėje per Perlo terminalą. Rekvizitus apmokėjimui jai atsiuntė iš aikštelės. Ji tada žinojo sumą, jai atsiuntė sąskaitą. Nuėjo su čekiu ir tada jai atidavė mašiną (b. l. 128–131, 145-153).

Liudytojas P. T. (P. T.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jokių santykių su civiline ieškove nėra, tai jo kaimynė. Kaltinamąjį matė du kartus. Įvykio dieną paskambino V., kad atvažiuos svečiai, pasakė ateiti pasėdėti. Atvažiavo J. ir jo žmona, atvežė 0,7 l butelį. Išgėrė, buvo mažai. Užsimanė dar išgerti. Tada V. davė 20 Eur, kad nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) degtinės. Automobilio raktai gulėjo ant stalo. Sprendė kas važiuos ir J. V. pasakė, kad jis važiuos. Paėmė raktus ir jie nuvažiavo. Nuvažiavo į parduotuvę paėmė du butelius degtinės, liudytojas sau paėmė 4 butelius alaus. Nuvažiavo atgal. Pusiaukelėje juos sulaikė policija. J. davė pūsti, o liudytojas sėdėjo mašinoje. Jis važiuot nenorėjo, bet J. pasakė, kad nežino kur parduotuvė. Visi pasiūlė važiuoti pirkti alkoholio. V. davė pinigų. Kai išeidinėjo iš kambario su automobilio raktais, kambaryje liko V. ir J. žmona. Raktai gulėjo ant stalo verandoje. Jie išgėrinėjo kitoje patalpoje. Raktai gulėjo prie įėjimo. Iš to kambario, kur gėrė, matosi stalas su raktais. Važiavo J., liudytojas neturi teisių. Ruošėsi važiuoti degtinės su V. mašina. Kai kartu visi dar sėdėjo už stalo, J. pasakė aiškiai, kad važiuos su V. mašina. V. girdėjo J. žodžius. Jis jau buvo išėjęs ir negirdėjo, ką V. į tai atsakė. Paėmė J. raktus nuo stalo ir nuvažiavo. Niekas nematė, kad raktus paėmė, nes ten niekas daugiau neužeina. V. sėdėjo ant kėdės prie stalo. J. žmona nematė, V. irgi nematė. Negirdėjo kalbos, kad galėtų pavežti kaimynas. Iki parduotuvės dar galėjo važiuoti su dviračiu, bet nesvarstė tokios galimybės. Pirmą butelį, kurį atvežė J., visi keturiese gėrė, V. gėrė su jais. Po to, kai pareigūnai sustabdė automobilį, atvažiavo tralas, pareigūnai jį iškvietė, pakrovė mašiną ant tralo, o liudytoją ir kaltinamąjį paleido namo. Jie tik iki pusiaukelės nuėjo ir juos sutiko taksi. Taksi sustojo, ten sėdėjo J. žmona ir taksistas. Jie atsisėdo į taksi. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) išgryninti pinigų. J. žmona nežinojo kur bankomatas, jis jai parodė, ji nuėjo nuimti pinigų. Grįžtant, policija su tralu dar stovėjo, J. V. su žmona nuėjo pas juos, o liudytojas liko su taksistu mašinoje. Jie grįžo. Taksistas nuvežė juos namo pas V.. Nuėjo pas V., ji miegojo. Kitą dieną V. parodė mobiliajame telefone, kad nuimta 700 eurų. J. su žmona išėjo, taksistas jų laukė, jis irgi išėjo namo. Prieš išeidamas, liudytojas V. A. mokėjimo kortelę padėjo ant stalo. V. miegojo. Kaimynai paveža kai paprašai tik reikia susimokėti. Įvykio dieną, kai išgėrė, nieko jų pavežti neprašė (b. l. 147–150).

Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vyras važiavo girtas už vairo, policija atėmė mašiną. Buvo svečiuose pas V. A.. Paskambino V. jai, jos pasišnekėjo. Pasiūlė jai atvažiuoti. Jiems su vyru atvažiavus į svečius, V. su P. išgėrinėjo, jau buvo girti. Jie atsisėdo su V., labai gerai pasišnekėjo. Po to jie sėdėjo ir norėjo į parduotuvę nuvažiuoti. V. A. pasakė: „J., paimk mašiną ir važiuok“. Jos su V. toliau šnekėjo ir bendravo, kol jų nebuvo. Jų nebuvo labai daug laiko. J. paskambino iš P. numerio ir pasakė, kad policija juos sustabdė. Ji ne visą laiką buvo prie stalo. Laikas jau buvo važiuoti į parduotuvę. Jų kaime iki parduotuvės ilgas kelias. Taksi reikia ilgai laukti apie pusę valandos ar 40 min. Ką pirkti parduotuvėje sprendė kiti. Jie visi kartu siūlė nuvažiuoti į parduotuvę. Į parduotuvę važiavo už V. pinigus. V. paprašė P., kad paduotų piniginę. Jis padavė piniginę, ji padavė pinigus ir J. pasakė, kur kortelė nuo mašinos guli. V. pasakė važiuoti, dokumentai mašinoje. J. paklausė kur rakteliai, ji sako pas mane ne rakteliai, o kortelė, ant komodos ar stalas, ten gulėjo. Sėdo J. su P. ir išvažiavo. Jos su V. liko. Tai yra viena patalpa, vienas didelis kambarys pas V.. Ten kur V. sėdėjo, matosi ta komoda, ant kurios gulėjo raktai. Kai užėjo į kambarį, ji nematė nei spintelės, nei raktų, nes jai neįdomu, kas pas ją. Atvažiavo pasėdėti ir pabendrauti, o su mašina įvyko kas įvyko. Ji buvo prie stalo tuo metu, kai jau ruošėsi važiuoti. V. pati pasakė: „Imkit mano mašiną ir važiuokite su P.“. Kitos kalbos nebuvo, kad važiuotų kitu būdu. Kambaryje yra langas, iš kambario automobilis matėsi. Jos su V. nesiklausė, ar mašina išvažinėja iš kiemo. Kai paskambino J. ir pasakė, kad sustabdė policija, V. taip pat iš karto nepatikėjo, kad policija sustabdė. Vėliau patikėjo, kai jau sužinojo. Kai vyrai paskambino, kad sustabdė policija, V. pasakė paimk mano kortelę, iškviesk taksi ir nuimk pinigus. Liudytoja pasakė, kad nežino kur bankomatas. O V. A. liepė pasiimti kartu P.. Liudytoją pastarąjį ir savo vyrą sutiko miške, jie ėjo atgal į namus. Paėmė juos ir nuvažiavo, išgrynino pinigus. Nuvažiavo prie mašinos, paprašė, bet sakė, kad tralas jau paėmęs tą mašiną ir jūs nieko negalit padaryt. Jie grįžo pas V.. V. jai skambino kiekvieną dieną ir sakė: „Atiduok man mašiną“. Ji sako: „Važiuok paimk mašiną Minsko pl.“, tačiau V. A. nevažiavo. Po dviejų savaičių sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas. Ji paprašė advokato, kad padėtų susitarti su V.. Kambaryje, kuriame buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, langai yra paaukštinti ir sėdint nesimato mašinos. Ji matosi tik atsistojus (b. l. 145–147).

2023 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra kelias (duomenys neskelbtini), šio kelio 1-as km., kelio teritorija vaizdo stebėjimo kameromis neįrengta. Iš kairės kelio pusės griovys, toliau laukas, už lauko miškas. Dešinėje pusėje nuo kelio kelkraštis, bei šalia gyvenamieji namai. Kelkraštyje dešinėje pusėje stovi lengvasis automobilis pilkos spalvos Renault Laguna, valt. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis purvinas, pabraižytas, kairės pusės priekinės durys kitos spalvos. Ant automobilio stogo pritvirtinti stogo skersiniai. Automobilio salone mėtosi tušti plastmasiniai bei kiti buteliai, salonas visas purvinas. Automobilio salone jaučiasi alkoholio kvapas. Automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos paimtas bei priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 15–22).

2023 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad J. V., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, ARJK-0136, pirmu pūtimu nustatytas 1,99 promilės neblaivumo laipsnis, antru pūtimu nustatytas 1,93 promilės neblaivumo laipsnis. Be to, pastarajam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 11).

Alkotesterio šaknelėse užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, ARJK-0136, 2023 m. birželio 14 d., 17.27 val., J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,99 promilių neblaivumo laipsnis; 2023 m. birželio 14 d., 17.42 val., J. V. nustatytas 1,93 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 13–14).

2023 m. birželio 14 d. surašytu priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), privestinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 23).

Išraše iš VĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad automobilio Renault Laguna, kurio gamybos periodas yra 2001–2005 m. m., variklio darbinis tūris 2 188 cm³, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 430 eurų (b. l. 26).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės esančiais duomenimis nustatyta, kad automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 2 188 cm³, pirmos registracijos data 2003 m. kovo 18 d., valdytoja-savininkė yra V. A. (b. l. 25).

2023 m. birželio 29 d. nutarimu, tenkinus tos pačios dienos V. A. prašymą, automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui savininkei (b. l. 27, 30, 32, 34–35).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad J. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Teismas savo išvadas grindžia byloje surinktais įrodymais: paties kaltinamojo, neneigiančio kaltinime nurodytų aplinkybių, parodymais; liudytojo P. T. parodymais, kad įvykio dieną važiavo kartu su prieš tai alkoholinius gėrimus vartojusiu vairuotoju J. V.; civilinės ieškovės V. A. ir liudytojos L. V. parodymais, kad įvykio dieną prieš nusikalstamos veikos padarymą, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus; neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. V. atliktas (ne)blaivumo patikrinimas, 17.42 val. jam buvo nustatytas 1,93 prom. girtumas; alkotesterio duomenimis, kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. K., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nes kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes.

Įvertinus pirmiau aptartas nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. birželio 14 d., apie 17.26 val., kelio (duomenys neskelbtini) pirmajame kilometre, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 1,93 promilių neblaivumas. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus, J. V. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas pagal šias byloje nustatytas aplinkybes J. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kiti klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 dalis). J. V. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 58–64), administracine tvarka baustas (b. l. 65–70), nedirbantis (b. l. 76), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 73), vedęs, turi nepilnamečių vaikų (b. l. 74). Byloje nėra duomenų apie J. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad viso proceso metu J. V. davė išsamius parodymus, visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su baudžiamojo proceso baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą anksčiau teistas nebuvo, įrodymų tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo atliktas siekiant tinkamai išspręsti byloje pareikštą civilinį ieškinį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įstatyme nustatyto minimalaus dydžio – 50 MGL (2 500 eurų), baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į J. V. paskirtos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, augina nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, jog J. V. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, jam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad J. V. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (b. l. 75), be to, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. V. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, J. V. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,93 promilės alkoholio, beveik penkis kartų viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas ketverių metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 22 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. V. paskyrimo dienos (b. l. 92–95).

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. vairavo svetimą, V. A. priklausantį, automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 25). Bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek apklausiant pačią V. A., tiek liudytojus P. T., L. V. buvo siekiama nustatyti, ar civilinė ieškovė pati perleido savo turtą kaltinamajam, žinodama ar galėjusi ir turėjusi žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio4 dalies 1 punktas), ar tas turtas buvo panaudotas nusikaltimui daryti be jos žinios. Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad neginčijamos išvados dėl pačios V. A. jai priklausančios transporto priemonės perdavimo kaltinamajam daryti negalima. Tiek pats kaltinamasis, tiek V. A., liudytojai P. T. ir L. V. nurodė, kad įvykio dieną jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau visų buvo nuspręsta važiuoti į parduotuvę, V. A. tam davė 20 eurų. Tačiau kaltinamasis ir jo kaip liudytoja nagrinėjamoje byloje apklausta sutuoktinė nurodo, kad V. A. pati davė J. V. savo automobilį, o V. A. savo ruožtu teigė negalvojusi ir nesupratusi, kad į parduotuvę bus važiuota su jai priklausančiu automobiliu. Pasak civilinės ieškovės, automobilio užvedimo kortelė gulėjo kitoje patalpoje nei buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Civilinė ieškovė ją visada ten laiko, o nuo tos vietos, kur ji buvo kaltinamajam išvykstant iš jos namų, tos vietos nesimatė. V. A. taip pat nurodė, kad kalbėjo apie tai, kad kaltinamąjį ir liudytoją P. T. galėtų pavežti kaimynas, tačiau nebuvo tikra dėl to, kas galėjo girdėti tuos jos žodžius. Pažymėtina, kad kaip liudytojas apklaustas P. T. parodė, kad J. V. buvo pasakęs, jog važiuos su V. A. priklausančia mašina, tačiau, ką į tai atsakė V. A. teigė negirdėjęs. Liudytojas taip pat parodė, kad automobilio užvedimo kortelė gulėjo verandoje, prie įėjimo į namus, o jie alkoholinius gėrimus vartojo kitoje patalpoje, kambaryje. Patvirtino tą aplinkybę, kad jie paėmė su kaltinamuoju automobilio užvedimo kortelę, tačiau, anot liudytojo, šio fakto niekas, tarp jų ir V. A., nematė. Byloje taip pat nustatyta, kad iš kambario, kuriame buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, sėdėdama, civilinė ieškovė negalėjo tiesiogiai stebėti jai priklausančios transporto priemonės. Tą galėtų daryti tik atsistojusi. V. A. teismui paaiškino, kad jokių įtartinų garsų taip pat negirdėjo, nes buvo įjungtas televizorius, be to, ji bendravo su L. V.. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo vartoti civilinės ieškovės namuose, t. y. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kur ji laiko jai priklausančius daiktus, tarp jų ir automobilio užvedimo kortelę, jai įprastose vietose, neprivalėdama jų slėpti, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad automobilis buvo perduotas kaltinamajam pačios civilinės ieškovės.

Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina nusikaltimo padarymo metu jo vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys), kuri, remiantis VĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, sudaro (su PVM) 1 430 eurus (b. l. 26).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė V. A. pateikė civilinį ieškinį dėl jos patirtos 277,38 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 114). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. birželio 14 d. kaltininkas J. V., būdamas neblaivus, vairavo jos automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis po J. V. sulaikymo buvo pristatytas į stovėjimo aikštelę saugojimui. Po dviejų savaičių civilinė ieškovė atsiėmė savo automobilį iš stovėjimo aikštelės, prieš tai 2023 m. birželio 29 d. už automobilio nutempimą ir saugojimą sumokėjusi 277,38 Eur. Civilinė ieškovė taip pat nurodė, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, stresą, nes negalėjo ir iki šiol negali disponuoti jai priklausančiu turtu, jai buvo pakilęs spaudimas, ji turėjo nedarbingumą. Pagrįsdama reiškiamą civilinį ieškinį, V. A. pateikė teismui Perlo pinigų pavedimą (b. l. 135). Taip pat civilinės ieškovės į bylą buvo pateikti, anot jos, jos pačios įsigyti ir nepanaudoti traukinio bilietai. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinės ieškovės V. A. pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinė ieškovė dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra pagrįsta ir įrodyta. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad civilinės ieškovės patirtos jai priklausančio automobilio nutempimo ir jo saugojimo automobilių stovėjimo aikštelėje išlaidos yra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika. Teismo vertinimu, šis priežastinis ryšys nėra nutolęs, nes civilinės ieškovės patirtos išlaidos kilo dėl J. V. nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėtų veiksmų – civilinei ieškovei priklausančios transporto priemonės vairavimo, jam būnant neblaiviam. Byloje taip pat nustatytos ir kitos, šiame procesiniame sprendime aptartos, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kilusi žala.

Grįsdama patirtos turtinės žalos dydį, civilinė ieškovė pateikė į bylą 2023 m. birželio 29 d. Perlas Finance pinigų pervedimo kvito kopiją, kuria nustatyta, kad už paslaugas gavėjui UAB „ARRO“ ji sumokėjo 275,88 eurų ir už aptarnavimą Perlas Finance – 2 eurus, iš viso 277,88 eurų, mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini) (b. l. 135). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – V. A. (b. l. 24, 25). 2023 m. birželio 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu minėtas automobilis vilkiku nuvežtas į Minsko pl. 21, Vilnius, aikštelę (b. l. 23). 2023 m. birželio 29 d. V. A. prokurorui pateikė prašymą grąžinti jai priklausantį minėtą automobilį (b. l. 27). Tą pačią dieną priimtas nutarimas grąžinti daiktus, o V. A. savo ruožtu pasižadėjo automobilį saugoti, tol kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 34–36). 2023 m. birželio 29 d. pakvitavimu automobilis grąžintas savininkei (b. l. 32). Civilinė ieškovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vien transporto priemonės nutempimas jai kainavo du šimtus eurų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tinklalapyje skelbiamais viešai prieinamais duomenimis dėl paslaugų įkainių nustatyta, kad Šalčininkų r. savivaldybei transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikia UAB „ARRO“, taikomas transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimo įkainis – 217,80 eurų su PVM, taikomas transporto priemonės iki 3,5 t. saugojimo įkainis – 3,63 eurų (interaktyvus) <https://vilnius.policija.lrv.lt/lt/administracine-informacija/viesieji-pirkimai/paslaugu-ikainiai>. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė buvo nuvežta saugojimui 2023 m. birželio 14 d., o civilinė ieškovė transporto priemonę atsiėmė 2023 m. birželio 29 d., kiekvieną dieną skaičiavosi po 3,63 eurų transporto priemonės saugojimo išlaidos (16 d. x 3,63 Eur = 58,08 eurų). Viso civilinė ieškovė transporto priemonės atsiėmimo metu už jos automobilio nutempimą ir saugojimą turėjo sumokėti 275,88 Eur (217,80 + 58,08 Eur = 275,88 Eur), t. y. tokią pinigų sumą, kuri yra nustatyta byloje. V. A. taip pat sumokėjo už Perlas Finance pinigų pervedimo aptarnavimą 2 eurus, iš viso 277,88 eurus (b. l. 135).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis už automobilio saugojimą prašė proceso išlaidas paskirstyti per pusę su civiline ieškove, nes ji, pasak jo, neatsiėmė automobilio iš karto. Šis kaltinamojo teiginys nepagrįstas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinė ieškovė nurodė, kad negalėjo atsiimti anksčiau automobilio, nes neturėjo pinigų. Ši jos nurodyta aplinkybė nėra paneigta. Be to, automobilis buvo saugomas pakankamai neilgą laiko tarpą, t. y. vos virš 2 savaičių, o didžiąją civilinės ieškovės patirtų išlaidų dalį sudarė, kaip ji ir minėjo teismo posėdžio metu, automobilio nutempimo į automobilio saugojimo aikštelę išlaidos. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą ir į tai, kad transporto priemonę civilinė ieškovė pagal savo turėtas turtines galimybes atsiėmė per pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. per dviejų savaičių laikotarpį, taip išvengdama didesnių ateityje susidarysiančių išlaidų, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant V. A. iš J. V. 277,88 eurus (BPK 115 straipsnis).

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei iš kaltinamojo priteisimo atmestina. Priimdamas tokį sprendimą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas, kalbant apie baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) nagrinėjamoje byloje taikymą, šiame procesiniame sprendime aptartas byloje nustatytas aplinkybes. O būtent į tai, kad, teismo vertinimu, civilinė ieškovė, vartodama alkoholinius gėrimus kartu su kitais asmenimis, matydama ir suvokdama, kad jie išvyksta į pakankamai toli esančią parduotuvę, nebuvo pakankamai apdairi, neįsitikino, kad buvo išvykta ne jai priklausančiu automobiliu, tinkamai nesirūpino jai priklausančiu turtu. Teismo jau buvo minėta, kad šios byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis sprendžiant klausimą dėl civilinei ieškovei priklausančio automobilio konfiskavimo, tačiau jos yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl civilinės ieškovės apdairumo ir rūpestingumo civilinės teisės prasme ir pasisakant dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos (ne)priteisimo V. A.. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, kalbėdama apie jos patirtą neturtinę žalą, be traukinio bilietų, civilinė ieškovė nepateikė jokių ją (jos dydį) patvirtinančių įrodymų. Vertindamas pastaruosius į bylą pateiktus dokumentus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant pačios civilinės ieškovės ankstyvo traukinio išvykimo laiko, ji kartu su kaltinamuoju ir kitais asmenimis vartojo išvakarėse alkoholinius gėrimus, nors jos paties teigimu, turėjo vykti į Vilnių pati jai priklausančiu automobiliu. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje tirtos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. A. civilinis ieškinys dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas bei nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti klausimai

J. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 79–82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus − panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su teismo posėdžio vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. V. (J. V.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 22 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. V. (J. V.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 4 (ketverius) metus, J. V. (J. V.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. V. (J. V.) automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 430 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų).

Civilinės ieškovės V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. V. (J. V.) 277,88 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 88 ct.) turtinės žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

J. V. (J. V.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus − panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su teismo posėdžio vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos.

J. V. (J. V.) išaiškinti, kad:

1) nuosprendžiu paskirta bauda per dvejus metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova