Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-550-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-27
Bylos Nr.
2-550-805/2013
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00341-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
L. M.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-550-805/2013Teisminio proceso Nr.2-34-3-00341-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 128.2. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 27 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. M. patikslintu pareiškimu (b.l.2-3) prašo mirusio tėvo R. M. turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas pareiškimu ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri po savo mirties testamento nepaliko. Mirus V. M. atsirado palikimas į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, esančių Sodų (duomenys neskelbtini). Nurodytą turtą jo tėvai R. M. ir V. M. įgijo gyvendami santuokoje. Po motinos mirties tėvas R. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Jis savo sutuoktinę palaidojo, liko gyventi tame pačiame būste, kuriame gyveno kartu su palikėja iki šios mirties, naudojosi likusiais asmeniniais ir buities daiktais, pats vienas tvarkėsi sodyboje ir ją prižiūrėjo. Pareiškėjas ir jo brolis A. M. po motinos mirties palikimo nepriėmė. Pareiškėjo tėvas ir palikėjos sutuoktinis R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarą dėl tėvo R. M. palikimo priėmimo ir tada sužinojo, kad po motinos mirties tėvas nebuvo tinkamai susitvarkęs paveldėjimo dokumentų. Nurodė, kad jo brolis A. M., gyvenantis Rusijoje, į tėvo palikimą nepretenduoja, jis atsisakė savo dalies palikimo, apie bylą žino ir pareiškimui neprieštarauja. Paaiškino, kad motinos pavardė skirtinga, kadangi, šeimai grįžus iš Rusijos į Lietuvą, reikėjo keistis pasus, o vertėjas jų pavardes neteisingai išvertė. Mama nenorėjo persitvarkyti per naują dokumentų, kadangi jau buvo pateikti duomenys pensijai gauti, todėl jos pavardė ir liko M..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 5) (b.l. 11). R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo palikėjos sutuoktinis (b.l. 15, 16, 25). Pareiškėjas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus, įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis (b.l. 17, 18, 25). Prienų rajono III-ojo notarų biuro liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotame 2013-03-22, pažymėta, kad paveldėjimo byla į V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą neužvesta (b.l. 12). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-03-19 pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad paskutinė palikėjos V. M. gyvenamoji vieta nuo 1979-10-09 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaužo seniūnijos 2013-04-22 raštas Nr. S-20 patvirtina, jog po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno tuose pačiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), skolų už namų valdą neturėjo (b.l. 26). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius - kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2013-04-10 pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad R. M. mirė našliu (duomenys neskelbtini), jo buvusi sutuoktinė V. M. mirė (duomenys neskelbtini), jų šeima turėjo vaikus - A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir L. M., gimusį (duomenys neskelbtini). (b.l. 25). A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų rajono III – ajam notarų biurui 2012-11-06 pateiktu pareiškimu apie atsisakymą nuo tėvo R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo, nurodė, jog atsisako savo paveldėjimo dalies (b.l. 47-48).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado V. M. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjo L. M. tėvas, o palikėjos sutuoktinis R. M. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinės V. M. mirties pareiškėjo tėvas R. M. priėmė mirusiosios palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, prižiūrėjo palikėjos turtą, juo rūpinosi. R. M. sutuoktinę palaidojo, jai mirus liko gyventi namuose, kuriame gyveno kartu su palikėja V. M., tęsė naudojimąsi palikėjos turtu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius (b.l. 26), t.y. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai D. J. ir M. M., nurodydami, kad pareiškėjo tėvai R. M. ir V. M. kartu gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Mirus V. M., jos sutuoktinis R. M. žmoną palaidojo, toliau pasiliko vienas gyventi toje pačioje sodyboje, ją tvarkė ir prižiūrėjo, dirbo aplink namus esančią žemę, auginio bulves, pomidorus, kitas daržoves, laikė ir prižiūrėjo bites. Liudytojai nurodė, kad žino, jog pareiškėjo brolis A. M., gyvenantis Rusijoje, savo dalies palikimo atsisakė ir į ją nepretenduoja, į Lietuvą atvažiuoja labai retai.

Taigi, nors pareiškėjo tėvas R. M. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pareiškėjui pradėjus faktiškai paveldimą turtą, kurio nekilnojamojo ½ dalies savininkas yra jis pats, kitiems įstatyminiams įpėdiniams - sūnums nepriėmus palikimo faktinio valdymo būdu, notarų biure paveldėjimo byla neužvesta) laikytina, kad pareiškėjo tėvas po sutuoktinės V. M. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, sutapo detalėse, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė