Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-112-366/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-25
Bylos Nr.
1S-112-366/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
1S-112-366/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus direktoriaus J. Š. skundą dėl 2010 m. gruodžio 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-10-29 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr.: 66-1-0403-09 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. Z. ir G. K. kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. padarymo ir N. Z. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d.

2010-11-24 Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu VSDFV Kėdainių skyriaus direktoriaus skundas dėl 2010-10-29 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo N. Z. ir G. K. atžvilgiu, atmestas.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-12-22 nutartimi atmetė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau - VSDFV) Kėdainių skyriaus skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr.: 66-1-0403-09 N. Z. ir G. K. atžvilgiu.

VSDFV Kėdainių skyriaus direktorius J. Š. skundžia 2010-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo šią nutartį panaikinti, o ikiteisminį tyrimą dalyje N. Z. ir G. K. atnaujinti.

Skunde dėstomi faktai ir aplinkybės, kurie pareiškėjo manymu rodo N. Z. ir G. K. kaltę dėl joms inkriminuotų veiksmų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N. Z. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale kasos piniginių srautų judėjimas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-07-01 rodo, kad neturėta pakankamai lėšų kasoje, todėl nustatant atlyginimą G. K. yra akivaizdus naudos siekimas susitarimo būdu neteisėtai gauti didesnes motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Taip pat nurodoma, kad vietoj G. K. , kitų darbuotojų N. Z. nepriėmė.

N. Z. pateikė 2006-01-01 įsakymą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad N. Z. individualioje veikloje samdomi darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, tuo tarpu samdomas darbuotojas priimtas dirbti tik 2006-11-15.

Nurodo, kad N. Z. pateikti 2008 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai supildyti neteisingai - nėra nurodyta, kad G. K. dirbo savaitgaliais, nors nurodomas 8 darbo valandos per dieną, tačiau neaišku kokiu laiku G. K. dirbo.

Nurodo, kad N. Z. grąžinus dokumentus, jokių pretenzijų iš jos nebuvo, jog grąžinti ne visi jos pateikti dokumentai Sodrai. Nurodo, kad N. Z. apie tai, kodėl įrašai daryti pajamų-išlaidų žurnale iš dalies nepagrįsti apskaitos dokumentais, paaiškinti negalėjo, o dėl dokumentų apie veiklos pajamas ir išlaidas, nurodė, kad jų už 2008-09-01 - 2009-01-01 ir 2008-07-12 - 2009-01-01 nepateikė, nes šie dokumentai įtakos atliekamam tyrimui neturėjo, kadangi tyrimas buvo atliekamas G. K. darbo laikotarpiu, o ši nėštumo ir gimdymo atostogų išėjo 2008-07-01.

Nurodo, kad N. Z. 2007 m. pajamų-išlaidų apskaitos žurnale neapskaityti 200 Lt veiklos pajamų ir 2008 m. nepagrįstos 8916 Lt veiklos pajamos, nepateikė šiai sumai išrašytų pirkimo-pardavimo kvitų.

Teigia, kad N. Z. apgaulė pasireiškė darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildyme, socialinio draudimo pranešimuose, kurie pateikti VSDFV Kėdainių skyriui. N. Z. pateiktų dokumentų, įrodančių G. K. darbą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.

Šalies argumentai

N. Z. nurodė, kad G. K. dirbdavo po paskaitų, vakarais ir savaitgaliais, tačiau užuolaidų salonų ((duomenys neskelbtini), Kėdainiai) darbo laikas nustatytas pirmadieniais-penktadieniais nuo 12-18 val., o šeštadieniais nuo 10-14 val., o darbo sutartyje nurodyta G. K. darbo vieta - (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ir pas kokius klientus vykdavo G. K. , kaip kad nurodė N. Z. .

Teigia, kad prokuroro nutarime nurodyta, jog atlyginimai, atskaičius mokesčius, pakankamai realūs tuo laikotarpiu ir tokiose pareigose, tačiau tai nepagrįstas faktas. Priešingai, pagal jų turimus ir pateiktus 2009-11-12 VSDFV Kėdainių skyriaus duomenis matyti, kad yra registruoti 34 asmenys, vykdantys individualią veiklą ir turi samdomų darbuotojų, asmenų, dirbančių pas asmenis, kurie vykdo individualią veiklą vidutinis mėnesinis atlyginimas 2007 m. I pusmetyje buvo 480 Lt, 2008 m. I pusmetyje - 711 Lt.

Taip pat skunde pareiškėjas remiasi ir cituoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateiktą specialisto išvadą.

Šalies argumentai

Dėl G. K. skunde pareiškėjas nurodo, kad G. K. priimta dirbti 2008-01-17, tačiau už laikotarpį nuo 2008-01-17 iki 2008-01-30 išmokėtas viso mėnesio darbo užmokestis, t. y. 2500,00 Lt. G. K. nors nurodė, kad buvo susikaupę daug darbo ir dirbo daugiau laiko, tačiau nei vieno užsakovo tyrimo metu nenurodė.

Skunde pažymima, kad G. K. gimė sunūs, kurio tėvas yra V. Z. (N. Z. vyro E. Z. brolis). Be to, G. K. mokosi Kauno technologijos Universiteto dieninėse studijose. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta, ar G. K. negyveno Universiteto bendrabutyje ar nuomojosi butą. Iš pateikto Universiteto lankymo žurnalo matyti, jog G. K. didžiąją paskaitų dalį lankė, todėl teigia, atitinkamai proporcingai turėjo būti jai paskaičiuotas darbo užmokestis pagal išdirbtą laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas faktas, kad G. K. atliko darbą pagal darbo sutartį. G. K. šiuo metu niekur nedirba.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka ir su G. K. teiginiu, jog kai ji įsidarbindama, nežinojo, kad yra nėščia, nes iš byloje pateiktų G. K. nėštumo eigos įrašų matyti, kad nėštumo įskaitoje G. K. įrašyta 2008-02-25, nėštumas 20 savaičių, pirmieji vaisiaus judesiai 2008-02-14, gimdymo terminas 2008-07-17. Nurodo, kad byloje pateiktas G. K. prašymas (Mažylio gimdymo namams), kuriame ji parašo, kad nėštumo ir gimdymo atostogų išleistų ne 30 nėštumo savaitę, o nuo 2008-07-01 dėl asmeninių priežasčių. Prašymas pateiktas 2008-05-08, kada G. K. suėjo 30 nėštumo savaitė, t. y. nuo kada suteikta teisė būti išleistai nėštumo ir gimdymo atostogoms, tačiau ši data nubraukta ir įrašyta kita data - 2008-07-01 - 2008-11-03.

Teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis įtariamųjų parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad G. K. dirbo N. Z. individualioje veikloje, nebuvo nustatyta G. K. nei darbo kiekybės nei darbo kokybės, nebuvo nustatyta jokių G. K. darbo apimčių.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skundu yra prašoma dalyje atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą G. K. ir N. Z. atžvilgiu ir skundžiamą nutartį panaikinti. Kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neatlikti ir ką būtina atlikti atnaujinus ikiteisminį tyrimą, skunde nenurodyta, be to, BPK 217 str. 1 d. numato, jog ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu ir šis procesinis veiksmas yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija, todėl skundo reikalavimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą paliktinas nenagrinėtas.

Pagal BPK 64 str. 2 d. nuostatas, teismas nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti, tačiau pats nepriima sprendimų, kurie yra prokuroro kompetencija.

Teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, kas leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus pripažinti nepagrįstais.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. BPK 212 str. 2 p. nurodyta, kad nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 216 str. 1 d. Čia nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas BPK 214 str. numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris privalo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju 2010-10-29 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0403-09 nutrauktas įtariamųjų G. K. , N. Z. , E. Z. atžvilgiu (E. Z. atžvilgiu skundų dėl jam nutraukto ikiteisminio tyrimo nepaduota) LR BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. Z. ir G. K. kaltę jiems padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., N. Z. kaltę jai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Šiame prokuroro nutarime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas išnaudojus visas galimybes paneigti visų trijų įtariamųjų – E. Z. , G. K. ir N. Z. parodymus apie tai, kad E. Z. ir G. K. N. Z. įmonėje realiai dirbo. Prokuroras nurodė, kad įvertinus įtariamųjų parodymus įmonės veikloje, įtariamųjų darbas pagal jo pobūdį ne visada gali būti atvaizduojamas įmonės dokumentuose, tačiau, teigia, kad šiuo atveju, G. K. darbo atlikimą įmonėje patvirtino kiti byloje surinkti duomenys – įtariamųjų parodymai, rašytiniai įrodymai, taip pat tai, kad atlyginimai buvo išmokėti, įmonės apyvarta, nors nebuvo didelė, atlyginimus mokėti leido. Išsamesnio byloje surinktų duomenų vertinimo prokuroras savo sprendimui pagrįsti nepateikė, taip pat neįvardijo konkrečių rašytinių įrodymų, kurie jo teigimu pagrindžia G. K. darbo atlikimą. Baudžiamojoje byloje jokių rašytinių duomenų, priešingai nei teigia prokuroras, patvirtinančių G. K. atliktą darbą, nėra. Nėra nei darbų priėmimo – perdavimo aktų, nei G. K. priimtų darbų užsakymų ar sutarčių.

Aukštesnysis prokuroras, palikdamas galioti 2010-10-29 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė iš esmės tik tai, kad N. Z. galėjo įdarbinti kokius nori asmenis, o duomenų apie tai, kad įtariamosios susitarė, jog įdarbinimas yra dėl motinystės pašalpų gavimo ateityje, nesurinkta, taip pat pažymėjo, kad asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką prielaidomis grindžiama negali būti. Nei dėl N. Z. nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo, nei dėl inkriminuoto apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo jokių argumentų neišdėstyta.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyta tik tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. su N. Z. sudarė fiktyvią darbo sutartį ir turėjo tikslą apgaule įgyti teisę gauti iš VSDF biudžeto lėšas ir, kad prielaidomis įtariamųjų kaltės grįsti negalima, konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, tačiau nepasisakė ar išnaudotos visos galimybės surinkti objektyvius įrodymus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką įtariamojo, kaltinamojo kaltė yra įrodinėjama ne tik paties įtariamojo, kaltinamojo parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis. Kaip minėta, BPK 212 str. 2 p. pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir prieš tai aptartų procesinių sprendimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atmesti skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad iš esmės ikiteisminis tyrimas N. Z. ir G. K. atžvilgiu dėl BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutrauktas įvertinus tik jų pačių parodymus dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tuo tarpu iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas N. Z. ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir dėl to pateikta FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada (t. 2., b.l. 64-81). Šios specialisto išvados prokurorai nutarimuose ir ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje neanalizavo. Tai rodo ir ta aplinkybė, jog 2010-10-29 prokuroras nutarime, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą nurodė, kad N. Z. įmonės apyvarta nebuvo didelė, tačiau leido mokėti 2000 ir 2500 litų atlyginimus, kai iš minėtos specialisto išvados dėl tiriamo 2008 m. laikotarpio matyti, kad nuo 2008-01-18 iki 2008-07-01 veikla buvo nuostolinga, vien darbuotojai išmokėtas atlyginimas sudarė 11410,80 Lt iš 61849,60 Lt turėtų išlaidų per visą tiriamąjį laikotarpį, be to, nurodyta, kad paskaičiuotas E. Z. , G. K. darbo užmokestis tiesiogiai įtakojo nuostolingą veiklą (t.2., b.l. 76). Taip pat pažymėtina, kad prokuroras negalėjo padaryti išvados, jog pakako lėšų atlyginimams išmokėti ir dėl to, kad specialisto nebuvo tirta, ar išmokant atlyginimą darbuotojai atitinkamai tą dieną įmonė realiai turėjo tokią sumą lėšų. Teismo nuomone, šios aplinkybės yra tirtinos specialistui užduodant papildomą užduotį.

Pati įtariamųjų N. Z. ir G. K. apklausa abstrakti, neišsami ir neinformatyvi. N. Z. nurodo, kad G. K. priėmė į darbą ir pradžioje netgi mokėjo visą mėnesio atlyginimą nors ji dirbo tik pusė mėnesio, kadangi įmonėje buvo susikaupę labai daug darbo. Toks teiginys niekuo nepagrįstas. Nesiaiškinta kokia to darbo apimtis (kiek buvo užsakymų – dešimtys, šimtai ar dar daugiau). Apklausiama G. K. į kelis elementarius klausimus neatsakė, nurodydama, kad į juos atsakys teisme. Tai reiškia, jog ji galėtų į juos atsakyti, tačiau tos apklausos metu nežinojo tikslaus atsakymo. Kaip matyti byla teismo nepasiekė ir klausimai liko neatsakyti. Be to G. K. teigia, jog nepamena adresų kur ji vyko priiminėti užsakymų, tačiau tai galėtų pasakyti pažiūrėjusi į įmonės dokumentus. Tai rodo, kad įmonės buhalterijoje turi būti duomenys apie užsakovus ir juos ištyrus paaiškėtų realios darbo apimtys. Iš byloje esančio 9-o priedo prie specialisto išvados matyti, kad yra nurodytos užsakovų pavardės ir kokias paslaugas jie užsakė. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos. Tiek N. Z. , tiek G. K. teigimų, pastaroji priiminėjo užsakymus ir modeliavo būtent užuolaidas. Iš jau minėto 9-o priedo prie specialisto išvados matyti, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio vidurio iki tų pačių metų liepos mėnesio yra užfiksuoti tik trylika užsakymų susijusių su siuvimo paslaugomis. Šie duomenys arba paneigia įtariamųjų teiginius apie nepaprastai didelį darbo krūvį tuo laikotarpiu, arba leidžia manyti, jog buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Galiausiai ikiteisminio tyrimo metu bent jau turėjo būti atliekamas G. K. parodymų patikrinimas vietoje siekiant nustatyti ir patikrinti jos nurodomas aplinkybes, jog ji turėjo klientų užsakymų, pas juos važiuodavo, derindavo spalvas ir modelius prie interjerų. Tai tyrimo metu nebuvo atlikta.

Baudžiamojoje byloje yra Kauno Technologijos universiteto 2008-12-22 raštas, kuriame nurodyta, kad G. K. šiame universitete studijuoja dienine studijų forma. Apklausiama G. K. paaiškino, kad dirbo pagal galimybes, priklausomai nuo užsakymų kiekio, nuo darbo krūvio, jos darbo vieta buvo užuolaidų salone, esančiame Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) g. ir namuose Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , su N. Z. buvo sutarusi, kad ji dirbs ir namuose (t. 3., b.l. 71-72). Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad G. K. tuo pačiu metu studijavo dienine forma kitame mieste – Kaune, ir dirbo Kėdainiuose, tyrimo metu turėjo būti aiškintasi, kur ji tuo laikotarpiu faktiškai gyveno (pavyzdžiui ar universitete nebuvo jai skirtas bendrabutis). Taigi tuo tikslu neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų lieka neatmestina galimybė, jog ji studijuodama galėjo gyventi ir kitame mieste nei dirbo. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios nustatinėjant G. K. darbų faktą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kuomet sukčiavimu siekiama įgyti teisę į motinystės pašalpą ar didesnę motinystės pašalpą asmenų veiksmai gali būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog jie nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Šioje nutartyje aptarti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog G. K. , samdoma N. Z. , atliko realų darbą ir galimybės šiam faktui nustatyti yra išnaudotos. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad išnaudotos toli gražu ne visos galimybės objektyviai tiesai nustatyti. Todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas G. K. ir N. Z. atžvilgiu nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis naikintini, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra įpareigotina organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Taip pat teismas, konstatuoja, kad nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir dėl N. Z. pareikštų įtarimų pagal BK 222 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. Šioje dalyje nutraukiant ikiteisminį tyrimą ir pripažįstant, kad jis nutrauktas pagrįstai, tuo pagrindu, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę, prokurorų sprendimai nemotyvuoti apskritai. Tokia išvada prieštarauja specialisto išvadai, kur ištyrus įmonės veiklą nuo 2006 11 01 iki 2008 12 31 pasakyta, kad dėl nustatytų apskaitos tvarkymo, ūkinių operacijų, apskaitos dokumentų surašymo bei išsaugojimo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti N. Z. individualios įmonės veiklos, turto, bei nuosavo kapitalo (t. 2, b.l. 80). Tokia specialisto išvada atitinka tiek BK 222 str. tiek 223 str. dispoziciją. Prokuroras niekuo nemotyvuoja kokiais pagrindais jis atmeta specialisto išvadą. Ir šiuo atveju kyla klausimas ar prokuroras turi pakankamai specialių žinių ginčyti specialisto išvadą.

2010-10-29 prokuroro nutarime netgi nurodyta, kad N. Z. individualios veiklos buhalterinė apskaita ir nebuvo visiškai ir pilnai tiriama už kitus laikotarpius, tokio būtinumo nebuvo, nes tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas ir atliekamas dėl N. Z. individualios veiklos galimai piktnaudžiaujant LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Toks teiginys visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimams. Kaip jau minėta specialistas tyrė N. Z. įmonės veiklą nuo 2006 11 01 iki 2008 12 31, o LR BPK 2 str. įsakmiai nurodo, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju visai nesvarbu, kad tyrimas buvo pradėtas dėl kitos veikos, tačiau iš specialisto išvados paaiškėjus, kad yra požymių, jog buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, ši veika turėjo būti pilnai ir visapusiškai ištirta.

Apylinkės teismo teisėjo nutartyje pasisakyta dėl N. Z. pareikšto įtarimo pagal BK 222 str. 1 d. nurodant, jog nenustatyta, kad N. Z. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukusi suklastotus dokumentus, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 m., todėl jos veiksmuose nėra ir BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Kaip matyti iš pranešimo apie įtarimą (t. 3, b.l. 30 – 33) N. Z. buvo pareikštas įtarimas ir pagal BL 223 str. 1 d., tačiau teismas visai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal šį straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-12-22 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro N. G. 2010-10-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.: 66-1-0403-09 įtariamosios G. K. ir N. Z. atžvilgiu ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. 2010-11-24 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti prokuroro 2010-10-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. K. ir N. Z. atžvilgiu, panaikinti ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrą įpareigoti organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius