- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- e2YT-19879-191/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15026-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M.
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. M. (apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė iš motinos pusės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmusi palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio Č. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus močiutei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėja K. K., jos įpėdinė pagal testamentą, įgijusi teisę gauti informaciją apie testatorės turtą, sužinojo, jog G. L. įstatymų nustatytu terminu nesikreipė dėl jos sutuoktinio Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo ir jai nebuvo išduotas liudijimas apie šio palikimo priėmimą. Nepaisant to, G. L. po sutuoktinio mirties 1997 m. birželio 22 d. pradėjo valdyti visą likusi mirusiojo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki pat savo mirties. 1955 m. vasario 20 d. G. A. Kazlų Rūdos Civilinės būklės aktų įrašų biure įregistravo santuoką su V. N. (įrašo Nr. 29). Po šios santuokos G. A. tapo G. N.. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė dukra R. N.. 1977 m. gruodžio 30 d. R. N. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su B. K. (įrašo Nr. 4222). (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė pareiškėja K. K.. 1978 m. kovo 31 d. G. N. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su Č. L. (įrašo Nr. 786), po kurios tapo L.. Pareiškėja K. K. yra G. L. vaikaitė. Po močiutės mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja tapo jos testamentine įpėdine. Dėl šių priežasčių pareiškėja yra suinteresuota, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos testatorė G. L. mirus sutuoktiniui priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas turėtų teisinių pasekmių pareiškėjai priėmus G. L. palikimą. 1978 m. kovo 31 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota G. L. ir Č. L. santuoka (įrašo Nr. 786). Nuo to laiko sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Sutuoktiniai gyveno 1992 m. balandžio 28 d. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotame G. L. vardu. 1997 m. birželio 22 d. mirus Č. L. liko santuokos su G. L. metu bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgytas turtas: butas, bendrai santuokoje įgyti įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, baldai. Taip pat po Č. L. mirties liko jo asmeniniai daiktai: rūbai, nuotraukos, užrašai, taupomoji knygelė. Po sutuoktinio mirties G. L. nei į notaro biurą, nei į teismą nesikreipė, tačiau, nepaisant to, nuo pat 1997 m. birželio 22 d. ji pradėjo minėtus daiktus valdyti, jais naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė - valdė juos kaip savo. G. L. ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir išlaikė: remontavo, sudarė sutartis su komunalinių paslaugų bei telekomunikacijų tiekėjais bei apmokėdavo teikiamas paslaugas pagal anksčiau sudarytas sutartis. Dėl ilgo laikotarpio, praėjusio nuo Č. L. mirties, dalis sutarčių ir mokėjimų nėra išlikę, o iš kitos dalies dėl didelės apimties teikiame tik dalį išlikusių mokėjimo kvitų. Sutuoktiniui mirus likusius daiktus G. L. išsaugojo iki savo mirties. Darytina išvada, jog G. L. savo aktyviais veiksmais pradėjusi valdyti priėmė mirusio sutuoktinio Č. L. palikimą. Kitas įstatyminis įpėdinis - Č. L. dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja suinteresuotą asmenį paskutinį kartą matė per Č. L. laidotuves, G. M. buvo atvykusi su savo dukra R.. Kitų pirmos eilės įpėdinių pareiškėjos žiniomis nėra, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą laiką niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, todėl laikytina, kad palikimo kiti asmenys nepriėmė. Nesant kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatytina, jog G. L. priėmė sutuoktinio Č. L. palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Savo pareiškimą pareiškėja grindė : santuokos liudijimais, gimimo liudijimais, mirties liudijimu, Kauno m. 13-ojo notarų biuro 2016-06-07 liudijimu not. reg. Nr. 2659, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 1992-04-28 buto pirkimo sutartimi, namų knygos kopija, Kauno m. 13-ojo notarų biuro 2016-06-02 raštu Nr. 69, mokesčių mokėjimo dokumentais, paslaugų teikimo sutartimis, asmens tapatybės kortelės kopija.
Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja K. K. yra G. L. vaikaitė iš motinos pusės (b.l. 6-10). G. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). K. K. yra G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą (b.l. 13). G. L. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Minėtas turtas įgytas 1992 m. balandžio 28 d. sutarties pagrindu ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė G. L. ir Č. L. (b.l. 15-20). Č. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 32). Tačiau pareiškėjos senelė G. L. po sutuoktinio Č. L. mirties rūpinosi butu, visapusiškai jį prižiūrėjo, mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, perėmė asmeninius daiktus, fotografijas, užrašus ir pan., t.y. palikimą po sutuoktinio mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento pradėdama faktiškai valdyti jo iki mirties įgytą turtą (b.l. 21-31).
Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).
Pareiškėjos K. K. mirusi senelė G. L. buvo mirusiojo Č. L. sutuoktinė, todėl galėjo paveldėti su pirmos eilės įpėdiniu (CK 573str. 1 d.), t.y. suinteresuotu asmeniu G. M., kuri dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė (b.l. 32, 38). Todėl G. L. priėmė sutuoktinio palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, po sutuoktinio mirties rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktais ir perėmė juos faktiškai valdydama.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str. 2 d., jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos senelė iš motinos pusės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmusi palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio Č. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta, todėl pareiškimas tenkintinas. Sutinkamai su 1964 m. CK 587 str., neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė iš motinos pusės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmusi palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio Č. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.