- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- A-261-498-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Strial-avtotrans“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Strial-avtotrans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Strial-avtotrans“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Strial-avtotrans“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos (toliau – ir MD) 2008 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 1A-4.14.-63.
Pareiškėja paaiškino, kad 2006 m. birželio 17 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 4K-17.3/7-85, kuriuo pareiškėjai panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. iš dalies patenkino pareiškėjos skundą dėl minėto atsakovo sprendimo ir perdavė atsakovui nagrinėti TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimo pareiškėjai klausimą iš naujo. 2008 m. vasario 21 d. atsakovas priėmė naują sprendimą, kuriame panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą. Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant taisykles, įtvirtintas TIR konvencijos 38 straipsnį ir Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. 1B-1156 „Dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo laikymo sustabdymo arba panaikinimo“. Atsakovas neatliko naujo tyrimo ir nenurodė teisės aktų, kuriuos pareiškėja pažeidė savo veiksmais. Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir nenurodytos teisės normos, kaip reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Sprendime atsakovas remiasi tuo, kad tęsiamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-615-05, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. 2005 m. lapkričio 28 d. pareiškėja pagal UAB „Transervis ir ko“ krovinio pervežimo užsakymą, atvyko į Klaipėdos konteinerių terminalą, kuriame buvo pakrautas krovinys bei siuntėjo pateikti lydintys dokumentai. Pareiškėja įvykdė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) 8 straipsnyje nustatytą pareigą, t. y. patikrino krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą bei numeraciją važtaraštyje, krovinio bei pakuotės išorinę būklę. Vairuotojui nebuvo būtinybės ir galimybės tikrinti dėžių turinio. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnį siuntėjas privalo pateikti vežėjui reikiamus ir tinkamus dokumentus, susijusius su kroviniu ir reikalingus visiems muitinės formalumams atlikti, o vežėjas neprivalo tikrinti šios siuntėjo pateiktos informacijos teisingumo. Pakrauta transporto priemonė buvo pristatyta Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio padalinio muitinės pareigūnams, kurie įformino muitinės dokumentus, patikrinę krovinį užplombavo transporto priemonę. Pagal TIR konvencijos 19 straipsnį išvykimo šalies muitinė imasi visų būtinų priemonių, kad įsitikintų krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir uždėtų plombas. Pagal Muitinės konvenciją dėl Tarptautinio krovinių transporto su TIR knygelėmis 40 straipsnį išvykimo ir paskirties šalių muitinės nelaiko TIR knygelės savininko kaltu dėl pastebėtų neatitikimų, jeigu tie neatitikimai susiję su muitinės procedūromis, atliktomis prieš arba po TIR procedūros, kurioje TIR knygelės savininkas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja gabeno prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. TIR procedūra 2005 m. lapkričio 30 d. buvo įforminta Vilniaus teritorinėje muitinėje ir turėjo būti užbaigta 2005 m. gruodžio 7 d. Transporto priemonės su prekėmis šią dieną atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, kur buvo įformintas tranzito procedūros užbaigimas ir transporto priemonės nukreiptos į Baltarusijos postą. Tranzito procedūros užbaigimo metu prekės nebuvo tikrinamos. Tą pačią dieną transporto priemonės, neišvykę iš Lietuvos muitų teritorijos į Baltarusiją, grįžo į Raigardo kelio postą. Transporto priemonių vairuotojai kreipėsi į posto pareigūnus su prašymu įforminti prekių grąžinimą į Lietuvą. Muitinės pareigūnams nebuvo paaiškinta, kodėl prekės grąžinamos į Bendrijos muitų teritoriją. Asmuo, norintis tranzitu gabenamas prekes grąžinti atgal, vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1B-414 51 punktu, privalo pasirinkti, kokį muitinės sankcionuotą veiksmą jis nori įforminti, ir pateikti įforminimui būtinus dokumentus. Kadangi asmenys, turintys teisę disponuoti prekėmis, nesiėmė jokių veiksmų išgabenti prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba įforminti kitą muitinės sankcionuotą veiksmą, posto muitinės pareigūnai nusprendė patikrinti prekes. 2005 m. gruodžio 15 d. atlikus patikrinimą rastas didelis kiekis nedeklaruotų prekių. Per tikrinimą muitinei nebuvo paaiškinta, kodėl prekės nebuvo išgabentos ir kodėl vežėjas nesikreipė dėl kitos procedūros įforminimo. Pareiškėja pateikė TIR knygeles TIR procedūros įforminimui ne tik išvykimo, bet ir paskirties muitinės įstaigoje, nepasinaudojusi Bendrijos muitinės kodekso 42 straipsniu, prieš įforminant procedūrą Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio padalinyje ar Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste nesikreipė į muitinę su prašymu apžiūrėti prekes. Nurodė, kad nedeklaruotų prekių gabenimas yra muitų teisės aktų pažeidimas. Muitų teisės aktų atžvilgiu TIR knygelės turėtojas yra atsakingas muitinei už tinkamą TIR procedūros vykdymą ir už-savo darbuotojų veiksmus, susijusius su procedūros vykdymu. Pareiškėja pažeidė muitų teisės aktus, gabendama nedeklaruotas prekes.
Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.04-1-615-05 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl kontrabandos. Atsižvelgiant į 1975 m. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 38 straipsnį, 9 priedo II dalies 1 punkto d papunkčio, Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad padarytas grubus (rimtas) muitų įstatymų pažeidimas, o ginčijamas Muitinės departamento sprendimas – teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad 2008 m. sausio 30 d. raštu Muitinės kriminalinė tarnyba informavo, jog ikiteisminis tyrimas nurodytoje baudžiamojoje byloje dar tęsiamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja, turėdama TIR knygeles Nr. VX48371425 ir Nr. YX48371426, vykdydama TIR procedūrą, gabeno prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. TIR procedūra 2005 m. lapkričio 30 d. buvo įforminta Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio padalinyje ir turėjo būti užbaigta 2005 m. gruodžio 7 d. Iš TIR knygelės 8 langelio duomenų matyti, kad prie krovinio manifesto pridedami dokumentai yra prekių važtaraščiai CMR 433450 INV:P1-050462/P1-050482A/O/R ir CMR 433451, 2005 m. lapkričio 30 d. INV:P1050461R/P1-050482A/O/R, 10 langelyje išvardytos prekės ir jų kodai. Prekės buvo vežamos iš Lietuvos į Rusiją.
Administracinėje byloje Nr. I-7655-13/2007 nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyrius, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, gavęs Alytaus rajono apylinkės prokuratūros leidimą teikti ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, surinko ir perdavė Muitinės departamentui informaciją su dokumentais iš baudžiamosios bylos Nr. 04-1-615-05. Iš baudžiamosios bylos gauti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos transporto priemonės – vežėjos automobiliai Scania, valst. Nr. CH6849/A0069A-4, MAN, valst. Nr. CH6848/A0068A-4 su dideliu kiekiu prekių: dėžių, dėklų iš popieriaus ir kartono, kurių KN kodas (CMR važtaraštyje ir atitinkamame TIR knygelės langelyje) nurodytas 4819201000, užbaigus šio tranzito procedūrą turėjo išvykti iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką. Pateikti baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad 2005 m. gruodžio 7 d. pareiškėjos automobiliai atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, kur buvo įformintas tranzito procedūros užbaigimas ir transporto priemonės nukreiptos į Baltarusijos postą Grebnovo. Tranzito procedūros užbaigimo metu prekės nebuvo tikrinamos. Tačiau prekės nebuvo išvežtos į Baltarusijos teritoriją. Vairuotojai apsisuko pasienio zonoje ir stovėjo prie Vilniaus TM Raigardo kelio posto iki 2005 m. gruodžio 15 d. Tuomet Raigardo kelio posto pareigūnai atliko transporto priemonių detalų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad automobiliuose gabenamas didelis kiekis kitų pavadinimų prekių (įvairių dydžių lagaminai, futliarai, personalinių kompiuterių dėklai) nei nurodyta Carnet TIR knygelėse, rastos kitais kodais žymėtinos prekės, tokių prekių viename automobilyje rasta 169 127 Lt sumai, kitame 167 119 Lt sumai. Šią informaciją patvirtina 2005 m. gruodžio 15 d. Prekių tikrinimo aktai Nr. PTA A 000219 (Adm. byla Nr. I-7655-13/2007, 88-89), Nr. PTA A 000218 (Adm. byla Nr. I-7655-13/2007, 90-91), išskyrus gabento krovinio vertę, kiti baudžiamosios bylos dokumentai – įvykio vietos apžiūros protokolas (Adm. byla Nr. I-7655-13/2007 92-104), posto viršininko 2005 m. gruodžio 15 d. tarnybinis raštas Nr. 5VK80-033, Giedriaus Smaliuko 2006 m. sausio 20 d. (liudytojo) apklausos protokolas (Adm. byla Nr. I-7655-13/2007, 106-111).
Baudžiamojoje byloje esančio liudytojo Giedriaus Smaliuko 2006 m. sausio 20 d. apklausos protokolo duomenys (Adm. byla Nr. I-7655-13/2007, 106-111) bei šio liudytojo parodymai 2007 m. spalio 22 d. vykusiame teismo posėdyje patvirtina, kad TIR knygelę turinčios bendrovės atstovas, atvykęs į Raigardo kelio postą, liudytojui, posto viršininkui aiškino, kad transporto priemonėse yra deklaruotos kartotinės dėžės, o tai leidžia manyti, kad jose gali būti ir nedeklaruotų prekių. Dėl to muitinė ir atliko patikrinimą, kurio metu rado didelį kiekį nedeklaruotų prekių. Tai atitinka pareiškėjos skunde nurodytiems faktams, kad pareiškėja informavo muitinę apie įtarimus, kad gali būti vežamos nedeklaruotos prekės. Krovinys jau buvo praleistas per Raigardo pasienio postą ir turėjo įvažiuoti į Baltarusiją. Nurodytų faktinių aplinkybių šalys neginčija.
Teismas nurodė, kad pareiškėja, kaip TIR procedūros vykdytoja, privalo žinoti muitinės veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, negali perkelti savo atsakomybės dėl TIR procedūros pažeidimo nei krovinio siuntėjui, nei kitoms bendrovėms, kurios užsiima ekspedicija, nei krovinio gavėjui, nes pagal TIR konvencijos 9 priedo II dalies 1 punktą asmenims, norintiems naudotis TIR procedūromis, keliami reikalavimai yra mokėjimas dirbti pagal TIR konvenciją, šie asmenys neturi daryti grubių ar dažnų muitinės taisyklių arba mokesčių įstatymų pažeidimų.
Teismas pažymėjo, kad sprendimas panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą nebūtinai priimamas nustačius šios procedūros vykdytojo kaltę. Muitinės įstatymų ir kitų muitinės taisyklių pažeidimo sudėtis yra formalioji – t. y. pakanka nustatyti tam tikruose teisės aktuose esančių taisyklių pažeidimą. Pareiškėja neigdama savo kaltę vadovaujasi CMR konvencijos nuostatomis, t. y. 8 ir 11 straipsniais. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendime nustatė, kad ši konvencija nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Ši konvencija galėtų būti taikoma tik sprendžiant klausimus dėl vežėjo turimų dokumentų tinkamumo. Muitinės departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taikė Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) 38 straipsnio nuostatas (Žin., 2000 m. sausio 21 d., Nr. 6, publikacijos Nr. 155). TIR konvencijos 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena Susitariančioji šalis turi teisę iš bet kurio asmens, kuris rimtai pažeidė muitinės įstatymus ar kitas muitinės taisykles, susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu, laikinai arba visam laikui atimti teisę naudotis šia konvencija nustatytomis teisėmis. Ši muitinės teisė gali būti realizuojama pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-1156 „Dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo laikino sustabdymo arba panaikinimo“ nustatytas taisykles. Šiame įsakyme nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu bet kuriam TIR procedūros vykdytojui, kuris pažeidė teisės aktus, susijusius su tarptautiniu kroviniu gabenimu taikant TIR procedūrą <...>, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pagal teritorinės muitinės, Muitinės kriminalinės tarnybos ar kitos valstybės institucijos teikimą laikinai sustabdomas arba panaikinamas TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimas. TIR konvencijos 36 straipsnis nustato, kad šios Konvencijos nuostatų pažeidėjas baudžiamas tos šalies, kurioje padarytas pažeidimas, įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad leidimo galiojimo panaikinimas taikytas už tai, kad TIR knygelės turėtojas įmonė „Strial – avtotrans“ neužtikrino TIR procedūros tinkamo įvykdymo. Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. liepos 27 d. įsakymo Nr.1B-414 51 punkte įtvirtinta, kad jeigu per Bendrijos muitų teritoriją tranzitu gabentos prekės dėl tam tikrų priežasčių grąžinamos atgal per Lietuvos Respublikos muitinės įstaigą, veikiančią įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietoje, joms nustatyta tvarka gali būti įformintas laikinasis saugojimas arba vienas iš šių muitinės sankcionuotų veiksmų: išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, muitinio sandėliavimo procedūra, Bendrijos arba bendroji tranzito procedūra, prekių sunaikinimas muitinei prižiūrint. Asmuo, norintis tranzitu gabenamas prekes grąžinti atgal, privalo pasirinkti muitinės sankcionuotą veiksmą, kurį jis nori įforminti ir pateikti muitinės įstaigai įforminimui būtinus dokumentus. Byloje nustatyta, kad Raigardo kelio posto teritorijoje transporto priemonės stovėjo nuo 2005 m. gruodžio 7 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, asmenys, turintys teisę disponuoti prekėmis privalėjo arba imtis priemonių prekių išgabenimui iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba įforminti kitą muitinės sankcionuotą veiksmą. Nurodyti veiksmai atlikti nebuvo.
TIR procedūros vykdytojas privalo vadovautis TIR konvencijos, Bendrijos muitinės kodekso ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatuose įtvirtintais reikalavimais. Tinkamai vykdyti nurodytuose teisės aktuose TIR knygelės turėtojui nustatytas pareigas. Bendrijos muitinės kodekso 42 straipsnyje įtvirtinta, kad prieš įforminant TIR procedūrą, asmuo, turintis teisę pateikti prekes tokios procedūros įforminimui, pateikia muitinei prašymą apžiūrėti ir patikrinti prekes. Byloje nėra nustatyta, kad toks prašymas buvo pateiktas. Bendrijos muitinės kodekso 48 straipsnis nustato, kad muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi būti įforminti sankcionuoti muitinės veiksmai, 59 straipsnyje įtvirtinta, kad prekės, kurioms pageidaujama įforminti muitinės procedūrą, turi būti deklaruojamos atitinkamai muitinės procedūrai. Teismas pažymėjo, kad TIR konvencija nustato, jog TIR knygelės turėtojas reiškia asmenį, kuriam, vadovaujantis atitinkamomis Konvencijos nuostatomis, buvo išduota TIR knygelė ir kurio vardu išvykimo įstaigoje buvo pateikta muitinės deklaracija TIR knygelėje pareiškus norą, kad prekėms būtų įforminta TIR procedūra. Šis asmuo yra atsakingas už kelių transporto priemonės pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskirties muitinei bei už tinkamą kitų atitinkamų TIR konvencijos nuostatų laikymąsi. Teismas konstatavo, kad TIR procedūros vykdytojas – pareiškėja nesiėmė pagal TIR konvenciją būtinų veiksmų, nevykdė Bendrijos muitinės kodekse ir 2004 m. balandžio 27 d. MD direktoriaus įsakyme nustatytų pareigų. Negalima situacija, kad TIR procedūros vykdytojas, neatlikdamas teisės aktais nustatytų pareigų, gabendamas muitinėje nedeklaruotas prekes, išvengtų bet kokios atsakomybės. Pagal TIR konvencijos 38 straipsnį ir MD direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1B-1156 1 punktu, procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, jei procedūros vykdytojas pažeidė muitų įstatymus ir kitus teisės aktus.
III.
Pareiškėja Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Strial-avtotrans“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama TIR procedūrą, gabeno prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Teismas nurodė, kad prekės buvo vežamos iš Lietuvos į Rusiją, todėl teigtina, kad pareiškėja, vykdydama TIR procedūrą, prekes vežė ne tranzitu. TIR procedūra buvo pradėta Vilniaus teritorinės muitinės Naujamiesčio padalinyje, kuriame 2005 m. lapkričio 30 d. buvo užpildyti muitinės dokumentai, muitinės pareigūnai patikrino krovinį ir jį užplombavo.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neigdama savo kaltę vadovavosi išimtinai CMR konvencijos nuostatomis, t. y. 8 ir 11 straipsniais. Pareiškėja CMR konvencijos straipsnius nurodė, teigdama, kad vykdė visus vežėjui įstatymuose nustatytus įpareigojimus, įskaitant ir CMR konvencijos 8 bei 11 straipsnius. Pareiškėja aiškiai nurodė, kad nepažeidė TIR konvencijos ar muitinės teisės aktų nuostatų dėl kurių pažeidimo pagal 1975 m. TIR konvencijos 38 straipsnio 1 dalį bei TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komiteto darbo nuostatų 5.2 punktą.
3. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos neteisėtus veiksmus, o atsakovo argumentas, kad yra iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 199 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjai stabdomas TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimas, pažeidžia nekaltumo prezumpciją bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, kurioje aiškiai suformuluota, kad pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nelaikytinas pakankamu apelianto padaryto pažeidimo įrodymu (2004 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A5-922/2004).
3. MD direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr.l B-414 51 punktas taikomas tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių (neleista įvežti į trečiosios šalies teritoriją, sugedo transporto priemonė ir pan.) grąžinamos atgal per Lietuvos Respublikos muitinės įstaigą, veikiančią įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietoje, joms nustatyta tvarka gali būti įformintas laikinasis saugojimas arba vienas iš muitinės sankcionuotų veiksmų. Pareiškėja nutraukė vežimą dėl to, kad įtarė nedeklaruotų prekių pakrovimą į jam priklausančias transporto priemones. Pareiškėjas neturėjo tikslo grąžinti prekių atgal į Lietuvos teritoriją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismui konstatavus, kad pareiškėjui vietoj to, kad jis informuotų muitinės pareigūnus apie įtarimą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo, jis privalo įforminti laikinąjį saugojimą arba išleidimą į laisvą apyvartą procedūrą, formuojama ydinga praktika, suteikiant galimybes kontrabandos organizatoriams taikyti naujus kontrabandos modelius, kai nepavykus išgabenti krovinio, jis būtų grąžinamas atgal įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, išvengiant muitinio patikrinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymint, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų (dokumentų), pagrindžiančių skundo aplinkybes ir motyvus. Apeliantės teiginys, kad vykdydama TIR procedūrą, ji prekes gabeno ne tranzitu, įrodo, kad pareiškėja nežino ir nesupranta kokią procedūrą ji vykdo, todėl nesupranta ir muitinės procedūrų teisinio reglamentavimo.
Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 3 straipsnio 15 dalį ir 91 straipsnio 2 dalį TIR procedūra reiškia muitinio tranzito procedūros vykdymą supaprastinta tvarka gabenant prekes su TIR knygele ir garantuojant asociacijoms, kaip tai nustatyta 1975 m. Muitinės konvencijoje dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad nepriklausomai nuo teisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-615-05 rezultato, muitų teisės aktų pažeidimai yra.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis TIR konvencijos 38 straipsniu ir Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-1156 1 punktu, Muitinės departamento direktorius turi teisę panaikinti procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, jei procedūros vykdytojas pažeidė muitų įstatymus ir kitus teisės aktus.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Atsakovo 2008 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 1A-4.14.-63, kurį ginčija pareiškėja, patvirtina, kad pareiškėjai buvo panaikintas TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimas dėl to, kad pareiškėja, būdama TIR procedūrų vykdytoja ir gabendama prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, padarė muitų teisės aktų pažeidimą, nes gabeno muitinėje nedeklaruotas prekes.
Pareiškėja neginčija neteisėto prekių gabenimo fakto, tačiau nurodo, kad nedeklaruotų prekių vežimas buvo nutrauktas jos iniciatyva. Šios aplinkybės atsakovas nepatvirtina ir nurodo, kad prekių patikrinimas įvyko muitinės darbuotojų iniciatyva, o ne pagal vežėjo prašymą. Pareiškėja savo pozicijai pagrįsti įrodymų nepateikė ir jų buvimo nenurodė. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja nesivadovavo Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. liepos 27 d. įsakymo Nr.1B-414 51 punktu, kuriuo nustatyta, kad jeigu per Bendrijos muitų teritoriją tranzitu gabentos prekės dėl tam tikrų priežasčių grąžinamos atgal per Lietuvos Respublikos muitinės įstaigą, veikiančią įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietoje, joms nustatyta tvarka gali būti įformintas laikinasis saugojimas arba vienas iš šių muitinės sankcionuotų veiksmų: išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, muitinio sandėliavimo procedūra, Bendrijos arba bendroji tranzito procedūra, prekių sunaikinimas muitinei prižiūrint. Asmuo, norintis tranzitu gabenamas prekes grąžinti atgal, privalo pasirinkti muitinės sankcionuotą veiksmą, kurį jis nori įforminti ir pateikti muitinės įstaigai įforminti būtinus dokumentus. Prekių grąžinimui yra nustatyta speciali procedūra, kurios pareiškėja nesilaikė, ginčo situacijoje nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis pagal nustatytą tvarką, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjos pozicija apie tai, kad ji ėmėsi priemonių nutraukti nedeklaruotų prekių gabenimą ir kad ji pranešė apie daromą nusikaltimą. Todėl tokia pareiškėjos pozicija vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas.
Raigardo kelio posto teritorijoje transporto priemonės su kroviniu stovėjo nuo 2005 m. gruodžio 7 d. ir iki 2005m. gruodžio mėn.15 d. kada muitinės pareigūnai pradėjo detalų prekių tikrinimą. Šis laikotarpis buvo pakankamas pareiškėjai, kad pradėti prekių grąžinimo procedūras bei imtis priemonių, būtinų susijusiai padėčiai sureguliuoti, tai yra remiantis Bendrijos muitinės kodekso 42 straipsniu teikti prašymą apžiūrėti prekes.
Esant šioms aplinkybėms atsakovas turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėja gabeno nedeklaruotas prekes. Toks pažeidimas vertintinas kaip rimtas muitų įstatymo pažeidimas ir tai yra pagrindas panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Strial-avtotrans“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.