Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lenkijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalusis, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, taikytas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. buvo kaltinamas neteisėtai disponavęs nešaunamuoju ginklu – nunčiakais, tai yra, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nunčiakus, kurie yra triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, draudžiamiems civilinėje apyvartoje, neteisėtai laikė juos savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. birželio 19 d. apie 20.40 val. juos rado Kauno apskrities VPK PR patruliai.

Kaltinamasis V. L. parodė, kad maždaug prieš 20 metų niunčiakus gavo dovanų. Jo nuomone, nunčiakai naudojami kaip treniruoklis – dvi sujungtos lazdos – treniruoja reakciją, tačiau jis jų nenaudojo, su jais gatvėje nevaikščiojo. Senovės Kinijoje tai buvo žemės ūkio įrankis grūdų kūlimui. Namuose pas jį taip pat buvo rastas Čepajavo kardas, mačetė, skirta ir mėsai kapoti, kurią nusipirko parduotuvėje. Pripažįsta, kad laikė nunčiakus, suprato, kad tai ginklas, nors netikras. Kaip jie naudojami, jam buvo žinoma iš filmų, tačiau jų niekada nenaudojo.

2018 m. birželio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, taip pat užfiksuoti nukentėjusiojo Z. L. parodymai, jog neblaivus sūnus V. L. su kirviu rankoje grasino jį užmušti, nužudyti (b. l. 7–10).

2018 m. birželio 19 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad Kauno apskrities VPK vyr. patrulė I. S. tyrimui pateikė įvykio vietos apžiūros metu paimtus: du medinius pagaliukus, kirvį, kardą su dėklu, mačetę su dėklu (b .l. 21–22).

2018 m. liepos 4 d. Kauno apskrities VPK KTV Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-830 nustatyta, kad kirvis, mačetė, kardas prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriami. Nunčakai yra priskiriami D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamasis ginklas, jie yra savadarbiai (b. l. 25–29 ).

2018-0-10 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl veikos užfiksuota, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl 2018-06-19 V. L. veiksmų Z. L. atžvilgiu, nesant V. L. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nesant realaus grasinimo (b. l.68–70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

BK 258 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ar nešiojimą.

Tačiau asmens nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimo ar nešiojimo sąlyga yra šių faktų (įgijimo ar nešiojimo) nustatymas ir pagrindimas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. O apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi teismas privalo kiekvieną kaltininkui inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį pagrįsti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais ir nei vienam iš alternatyviai straipsnio dispozicijoje išvardytų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kada, kur, iš ko, kokiomis aplinkybėmis nuteistasis įsigijo nešaunamąjį ginklą – nunčiakus, o įsigijimo faktas kaltinime tiesiog preziumuojamas remiantis nuosprendyje nustatytu šio daikto radimu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, bylos nagrinėjimo metu be kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis minėtą nešaunamąjį ginklą gavo dovanų prieš 20 metų (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš 12 metų) taip pat nebuvo pateikta jokių nešaunamojo ginklo – nunčiakų įsigijimo faktą patvirtinančių objektyvių įrodymų, kaltinamasis V. L. dėl šios veikos išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako taip pat tas, kas neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo turėjimo su savimi – nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą, neturint leidimo, nešaunamojo ginklo nešiojimą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kyla tada, kai neabejotinai nustatoma ir įrodoma, kad šis ginklas yra įgyjamas ar nešiojamas neteisėtai, t. y. neturint leidimo. Šaltasis ginklas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme, priskirtinas D kategorijos ginklams (nešaunamasis šaltasis smogiamojo pobūdžio ginklas), kuriuos Lietuvos Respublikoje draudžiama nešiotis, o tokio draudimo, t. y. draudimo nešiotis šaltąjį ginklą, pažeidimas kvalifikuotinas kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu, smogiamojo pobūdžio šaltasis ginklas yra draudžiamas ginklas.

Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Taigi akivaizdu, kad sąvoka ginklo „laikymas“ nėra tapatu sąvokai „nešiojimas“. Tačiau įstatymu nėra kriminalizuotas nešaunamojo ginklo laikymas, t. y. turėjimas savo žinioje namuose. Smogiamosios paskirties daikto laikymas su savimi namų sąlygomis neatitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, taigi kaltinamojo veiksmuose nėra ir minėto straipsnio dispozicijoje numatyto alternatyvaus požymio – nešiojimo.

Todėl byloje nesant jokių objektyvių duomenų/įrodymų apie nešaunamojo ginklo įgijimo/nešiojimo aplinkybes, kaltinamasis V. L. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nunčiakai, kaip šaltasis nešaunamas ginklas, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, draudžiamiems civilinėje apyvartoje, 2018 m. rugsėjo 13 d. kvitu Nr.0058479 priduotas saugoti Kauno apskrities VPK (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. L. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nunčiakus, kaip šaltąjį nešaunamą ginklą, priskiriamą prie D kategorijos nešaunamųjų šaltųjų ginklų, draudžiamų civilinėje apyvartoje, 2018 m. rugsėjo 13 d. kvitu Nr.0058479 priduotus saugoti Kauno apskrities VPK (b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.