Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, teistas: 1998-11-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 3 dalį; 2000-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 3 dalį; 2005-04-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 14 val., netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), šalia esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ priėjęs prie R. K. delnu ne mažiau kaip penkis kartus smogė nukentėjusiajai R. K. į galvą, tuo nukentėjusiajai R. K. sukeldamas fizinį skausmą.

jis 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.10 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuriame tuo metu buvo R. K., ir jai atidarius automobilio dureles, sugriebė nukentėjusiąją R. K. už plaukų, o kita ranka delnu ne mažiau kaip du kartus sudavė R. K. per galvą. Dėl A. K. suduotų smūgių ir tampymo už plaukų R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad jie su R. K. buvo sugyventiniai, pastaruosius 8 metus pastoviai gyveno kartu. Jis yra labai pavydus ir dėl pavyduliavimo pradėjo daryti nusikaltimus. Nei šiuo metu, nei 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais jie kartu jau nebegyveno, nes jis sužinojo, kad R. K. turi kitą draugą. Po įvykio prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jie nustojo kartu gyventi. Tą dieną jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, pamatė R. K. ir ją patempė už plaukų. Jis buvo piktas, kad R. jam uždraudė bendrauti su vaiku. Jis priėjo prie R. K. ir ją tempė už plaukų, tačiau nukentėjusiosios nemušė. Tąkart jis R. K. specialiai nelaukė, ją pamatė atsitiktinai. Kitas įvykis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. 2011 m. lapkričio 25 d. jis automobiliu „Passat“ kartu su A. ir S. atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Jie pamatė, kad aikštelėje stovi R. K. automobilis „BMW“. Jie privažiavo prie jos automobilio, jis išlipo, priėjo prie minėto automobilio, pamatė, kad jame sėdi R. K.. Tuomet jis pradėjo atidarinėti „BMW“ automobilio dureles, prasidėjo konfliktas. R. K. jam sudaužė akinius, o jis pradėjo R. tempti už plaukų. Patampius už plaukų, jie išsiskyrė. Jis automobilio durelių netrankė, smūgių delnu R. K. per galvą nesudavė. Jam priėjus prie automobilio, R. K. užsirakino dureles, jam pabeldus, ji dureles atidarė. R. K. sėdėjo už vairo, šalia sėdėjo jos draugė ir sesuo. R. K. pradėjo šaukti, išlipo iš automobilio ir jam sudaužė akinius. Juos pradėjo raminti jo draugai, S. pakėlė nuo žemės akinius. Jis prie R. K. priėjo todėl, kad neturėjo kitos galimybės su ja pasikalbėti. Jis nukentėjusiajai sutinka atlyginti 5 000 litų. Žinutes nukentėjusiajai siuntė iš pavydo, jautė nuoskaudą. Jie kartu su R. gyveno jos močiutės bute.

Apklausta teisiamajame posėdyje R. K. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 12 val. ji iš A. K. pradėjo gauti grasinančias žinutes su necenzūriniais žodžiais. Jai atvažiavus pasiimti iš mokyklos dukrą, jos jau laukė A. K.. Jai išlipus iš mašinos, A. nieko nesakydamas, prie jos priėjo ir pradėjo mušti, sudavė keletą kartų jai per galvą. Po to A. K. pradėjo keiktis, nešinąs kišenėje buteliu nubėgo į mokyklos teritoriją pas dukrą, o grįžęs vėl jai trenkė keletą smūgių. A. K. jai trenkė į viršugalvį, ji nuo A. K. smūgių jautė stiprų fizinį skausmą. Iš viso A. K. jai ranka sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą, nuo kurių ji pajuto stiprų fizinį skausmą, jai aptemo akyse, dėl to net nebėjo pasitikti dukros, dukra pati atėjo iš mokyklos. Prie dukros A. K. jos nemušė. A. K. prie dukros keikėsi, gėrė iš butelio brendį, kuomet ji su dukra atsisėdo į mašiną, A. K. pribėgo, įlipo į mašiną ir joms neleido važiuoti namo, trankė kumščiais per pavarų dėžę. Prie dukros A. K. kalbėjo necenzūriniais žodžiais, už tai yra gavęs administracinę nuobaudą. 2011 m. lapkričio 25 d. ji su drauge ir seserimi privažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir sustojo. Maždaug po kelių minučių privažiavo su savo draugais A. K., kuris išbėgo iš automobilio, pradėjo trankyti per jos automobilio stiklą iš vairuotojo pusės. Ji atidarė dureles ir ramiai A. paklausė, ko jam reikia. A. K. kalbėdamas kalėjimo žargonu pradėjo ją tempti iš mašinos, paėmęs už plaukų, ji išlipo iš mašinos. Gal ir sudaužė tuo metu A. akinius, bet tai padarė netyčia. Ji gynėsi. Kuomet A. K. ją ištempė iš automobilio, jie abu stovėjo lauke, ir A. K. ją stumdė, sakydamas necenzūrinius žodžius, ir sudavė smūgius į galvą. A. K. jai sudavė smūgius apatine delno dalimi, pagrinde smūgiai buvo į viršugalvį ir pakaušį. Į veidą A. K. nesudavė smūgių. Priėjęs A. K. draugas ėmė jį laikyti, kad A. K. nuo jos pasitrauktų. To draugo vardo ji nežino. Tuo viskas nesibaigė, jos iškvietė policiją, po to nuvažiavo į 5 PK, jos dukra tuo metu buvo palikta pas E. P.. Ji civilinį ieškinį pareiškė dėl patirtos moralinės žalos, už jai sukeltą fizinį skausmą. Ji nuo smūgių sudavimo, tampymo už plaukų jautė stiprų fizinį skausmą, po to jai pastoviai skaudėjo galvą, kreipėsi į Centro poliklinikos Naujamiesčio filialą, jai gydytojas išrašė vaistų, kuriuos šiuo metu vartoja. Po to ji bijojo išeiti iš namų, kadangi A. K. kasdien jai siunčia grasinančias SMS žinutes, persekioja, teismo išvakarėse ji taip pat matė A. K., kuris jos namo kieme daužė jos mašiną. Ji kartu su A. K. gyveno nepilnus 8 metus, kartu su juo turi bendrą vaiką, bet vaiką materialiai aprūpina tik ji pati, iš A. K. nėra jokios pagalbos.

Po nukentėjusiosios apklausos kaltinamasis A. K. paaiškino, kad mašiną daužo dėl to, kad nukentėjusioji jį demonstratyviai provokuoja, duodama automobilį savo draugui, o į šį automobilį jis įdėjo labai daug pinigų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. P. parodė, kad ji pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją, kuri yra jos geriausia draugė. Žino, kad A. yra buvęs R. sugyventinis. Lapkričio 25 d. vakare nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, už vairo sėdėjo R., ji – šalia jos, o automobilio gale sėdėjo V.. Maždaug po dviejų minučių privažiavo baltos spalvos mašina. R. iškart pamatė, kad iš jos išlipo A. ir užspaudė mašinos durų mygtuką. Pribėgęs A. K. visa jėga trenkė į durų stiklą, R. atidarė duris, norėjo išlipti, bet A. ją pačiupo ir ištraukė iš mašinos už plaukų. Po to iš mašinos išlipo V., kuri pradėjo sakyti, kad A. jos sesers nemuš ir netampys už plaukų. Visi išlipo į lauką, ji stovėjo prie lempų, automobilio priekyje, V. nuėjo. A. trenkė R. per galvą, ji pradėjo šaukti, kad šis liautųsi. Ji matė, kad A. sudavė R. smūgius į galvą, smūgiavo ranka. Ji matė, kad A. tikrai sudavė 2-3 smūgius. Smūgiai buvo suduoti lauke, o automobilyje A. tampė R. už plaukų. Vienas vaikinas iš mašinos, kuria atvažiavo A. K., taip pat išlipo į lauką ir A. sakė baigti, važiuoti. A. taip pat apstumdė ir V.. V. buvo atsistojusi per vidurį, kuomet A. trenkė R. per galvą, ji atsitrenkė į mašiną nugara. A. tikrai sakė necenzūrinius žodžius ir buvo girtas. Ji pažįsta A., tuo metu jis kalbėjo ne kaip blaivas žmogus, pakeltu balsu, o tai jis visada daro, kuomet būna girtas. R. po A. smūgių prašė ją paleisti, sakė, kad jai skauda. Po įvykio A. ir jo draugai išvažiavo, o jos labai ilgai laukė policijos. Prieš atvykstant policijai, dar buvo sugrįžęs vienas mašinos, kuria atvažiavo A. su draugais, vairuotojas. Bet A. nebuvo grįžęs. Po to, kai grįžo iš policijos komisariato ir pas ją į namus atvažiavo pasiimti dukters, A. K. laukė laiptinėje ir ją apstumdė. Ji nepamena, ar įvykio prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės metu buvo sudaužyti A. K. akiniai. Ji, stovėdama automobilio priekyje dešinėje pusėje prie žibinto, matė, kaip A. suduoda smūgius R.. Lauke konfliktas tarp A. ir R. vyko prie automobilio kairės pusės galinių durų. Jai po sumušimų R. sakė, kad skaudėjo galvą, pora dienų buvo bloga, negalėjo eiti į parduotuvę, nes jai svaigo galva.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. parodė, kad ji yra R. K. sesuo. Kaltinamasis būdamas girtas elgiasi agresyviai. Įvykio dieną prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelėje, joms atvažiavus, po kelių minučių automobiliu „Passat“ privažiavo A., kuris pribėgo ir pradėjo ranka daužyti jų automobilio durelių kairės pusės stiklą. R. atidarė dureles, A. ją pačiupo už plaukų ir keikdamasis ištempė R. iš mašinos. R. prašė ją paleisti, sakė, kad jai skauda. Kuomet A. ištempė R. už plaukų, ji išlipo į lauką ir pribėgo, pradėjo atstumti A., bet tai nieko nepadėjo, po to A. R. trenkė, ji atsitrenkė į dureles. Po to išlipo A. draugas, kuris pradėjo jį raminti, atitraukti. Tas draugas taip pat buvo išgėręs. Ji matė, kaip A. sudavė smūgį R. per galvą delno apatine dalimi. Kad būtų sudaužyti A. akiniai, nematė. Ji prisimena, kad R. kaltinamasis sudavė daugiau nei vieną smūgį. Po sumušimo R. dėl šios situacijos skundėsi, net prašė, kad ji važiuotų pas ją nakvoti. Psichologiškai ji buvo palaužta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad maždaug trejus metus pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusiąją. Jokių piktumų ar nesutarimų su jais neturi. Važiuojant pro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę A. pamatė R. mašiną ir jie privažiavo, nes A. norėjo su R. pasikalbėti. A. išlipo ir priėjo prie R. mašinos, kurioje ji sėdėjo su draugėmis. Jis sėdėjo kitoje mašinoje ir matė, kaip tarp jų kilo konfliktas, jie susikibo, kiek pamena, A. paėmė R. už plaukų, ji irgi pradėjo jį draskyti, A. nukrito akiniai. Jis išbėgo iš mašinos ir juos išskyrė. Nematė, kad kaltinamasis atliktų kažkokius smurto veiksmus, pastarasis išlipo pirmas iš mašinos ir norėjo su R. pasikalbėti. R. sėdėjo už vairo. Negirdėjo, kad kaltinamasis sakytų kokius nors necenzūrinius žodžius. Iš pradžių jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, maždaug trijų metrų atstumu. A. išlipdamas iš automobilio nesakė, dėl kokių priežasčių jis ėjo prie nukentėjusiosios automobilio. Tai paaiškėjo vėliau, kad buvo konfliktas dėl dukros, kurią jis norėjo pamatyti. Jis nematė, kas atidarė automobilio dureles – ar A., ar pati R.. Nematė, kaip R. išlipo iš mašinos. Nebuvo taip, kad A. rautų R. plaukus, jis laikė už jos plaukų apatinės dalies, jie abu buvo susikibę.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. spalio 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. skundėsi, kad 2011-09-29 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo draugas A. K. delnu kelis kartus sudavė į dešinę galvos pusę. Nugriuvusi nebuvo, pas medikus nesikreipė, po sumušimo skaudėjo galvą. R. K. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l. 14-15).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. skundėsi, kad 2011-11-25 apie 23 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pažįstamas A. K. jai sėdint automobilyje, atidarė automobilio dureles, pešė galvos plaukus, ištempė iš automobilio, delnu sudavė į galvą. Po konflikto skaudėjo galvą, medicininės pagalbos nesikreipė. R. K. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (b. l. 35-36).

Apklaustas teismo posėdyje kaip specialistas teismo medicinos ekspertas V. K. paaiškino, kad jis minėtas išvadas davė apžiūrėjęs nukentėjusiąją R. K.. Abiem atvejais objektyvių kūno sužalojimų nebuvo konstatuota. Fizinis skausmas yra subjektyvus jausmas, teismo medicinos ekspertas to patvirtinti negali. Jie (ekspertai) apžiūros metu objektyviai fizinio skausmo pagrįsti negali. Tai yra paciento žodžiai. Tampant už plaukų, subjektyviai nukentėjusiajam gali skaudėti. Tam neturi įtakos, ar plaukai natūralūs, ar priauginti, nes tampant už priaugintų plaukų, tempiami ir savi plaukai, skausmas gali būti jaučiamas.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamajam A. K. pareikštas kaltinimas dėl dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Pasisakydamas dėl kaltinimo sukėlus nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą 2011 m. rugsėjo 29 d. teismas atkreipia dėmesį, kad privataus kaltinimo skunde (ir vėliau pateiktame patikslintame skunde) nekonkretizuotas A. K. nukentėjusiajai R. K. suduotų smūgių skaičius, pateikiant formuluotę „kelis kartus smogė į galvą“. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismo vertinimu, suduotų smūgių skaičiaus (smūgių sudavimo faktui pasitvirtinus) patikslinimas šiuo atveju nepažeistų kaltinamojo teisės į gynybą, priešingai, inkriminuojama veika būtų aprašyta aiškiau ir tiksliau.

Kaltinamasis A. K. iš esmės neneigia, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 14 val. netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) jis, pamatęs nukentėjusiąją R. K., ją dėl piktumo ir pavyduliavimo tampė už plaukų, nors ir neigė sudavęs smūgius delnu. Kaip paaiškino teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K., fizinis skausmas yra subjektyvius nukentėjusiojo pojūtis, tačiau jis gali būti juntamas ir nuo tampymo už plaukų. Nukentėjusioji R. K. nuosekliai parodė, kad ji dėl A. K. veiksmų jautė fizinį skausmą. Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad nurodytu laiku ir vietoje A. K. ją mušė, sudavė ne mažiau penkių smūgių delnu į galvą. Šie nukentėjusiosios R. K. parodymai yra nuoseklūs, todėl teismas jais remiasi priimdamas A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Štai, kitą dieną po įvykio rašytame patikslinime Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Lazdynų policijos nuovadai, R. K. nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo jos buvęs sugyventinis A. K. priėjo prie jos, sukėlė konfliktą, pradėjo grasinti, vėliau penkis kartus dešinės rankos delnu sudavė jai per galvą ir ji pajuto fizinį skausmą (2011 m. rugsėjo 30 d. patikslinimas – b. l. 116). Analogiškas aplinkybes R. K. pakartojo ir teisiamajame posėdyje, nurodydama, kad A. K. jai sudavė penkis kartus į galvą ir nuo šių smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Todėl teismas laiko nustatyta aplinkybę, jog A. K. 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 14 val. netoli (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ranka sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai R. K. į galvos sritį, nuo kurių nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Akivaizdu, kad taip elgdamasis A. K. veikė tyčia, kadangi suvokė, kad savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai.

Pasisakydamas dėl antros inkriminuojamos nusikalstamos veikos, būtent, dėl kaltinimo sukėlus nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.10 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad kaltinamasis A. K. neneigia tampęs už plaukų nukentėjusiąją R. K., tačiau, kaip ir pirmuoju atveju, neigia sudavęs jai smūgius. Šie kaltinamojo parodymai iš dalies vertintini kritiškai. Pirmiausia, kaip ir pirmuoju atveju, nukentėjusioji R. K. nuosekliai teigė, kad ją už plaukų ištempęs iš automobilio, kaltinamasis A. K. delnu jai sudavė smūgius į galvą, konkrečiai, į viršugalvį ir pakaušį, nuo kurių ji pajuto fizinį skausmą. Kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali pajausti fizinį skausmą, patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K.. Nors byloje pateiktas vaizdo įrašas dėl prastos kokybės yra neinformatyvus, tačiau netikėti nukentėjusiosios R. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Šiuos parodymus visiškai patvirtina kartu su ja buvusių liudytojų E. P. ir V. K. parodymai. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. K. iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus, tai yra, kad jis tik tampė nukentėjusiąją už plaukų, bet nesudavė smūgių. Tačiau netikėti anksčiau minėtų liudytojų parodymais, kurie patvirtina ir papildo nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo. Beje, tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojos E. P. bei V. K. parodė, kad A. K. draugas jį mėgino raminti, siūlė baigti muštis, kas iš esmės atitinka ir liudytojo A. K. parodymus, kad jis kaltinamąjį ir nukentėjusiąją išskyrė. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai šiek tiek nesutampa tik dėl kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai R. K. suduotų smūgių skaičiaus – pats smūgių sudavimo faktas yra neabejotinai nustatytas. Teismas, visas abejones dėl suduotų smūgių skaičiaus vertindamas kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. 2011 m. lapkričio 25 d. apie 23.10 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. K. tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius, tampė už plaukų, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės apie grasinančio pobūdžio žinutes, kurias kaltinamasis A. K. siuntė nukentėjusiajai R. K. (tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai), A. K. veiksmai gadinant nukentėjusiosios automobilį (ką jis pats pripažino teisiamajame posėdyje), nors ir neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal pareikštus baudžiamojo įstatymo straipsnius, tačiau parodo kaltinamojo požiūrį į nukentėjusiąją ir atskleidžia tyčinį jo veiksmų pobūdį.

Apibendrindamas teismas laiko, kad kaltinamojo A. K. veiksmai kvalifikuotini kaip dviejų savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, realioji sutaptis.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytus nusikaltimus ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji R. K. kaltinamajam A. K. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir paprašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. K. tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka dvi savarankiškas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortą, baimę. Nors objektyviai nukentėjusiajai R. K. kūno sužalojimų nekonstatuota, tačiau neturtinės žalos atsiradimui pakanka sukelto fizini skausmo ir nurodytų pasekmių nukentėjusiosios dvasinei sveikatai. Todėl teismas konstatuoja, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, tai yra sąmoningai siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, tai buvo nevienkartinio pobūdžio veiksmai, be to, kaltinamasis nukentėjusiajai siuntė ir grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas laiko, kad pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai R. K. padarytos neturtinės žalos dydį – 5 000 Lt. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo teisiamajame posėdyje išreikštą sutikimą atlyginti būtent tokio dydžio (5 000 Lt) žalą nukentėjusiajai.

Nukentėjusiosios prašymas iš kaltinamojo išieškoti jos turėtas išlaidas (2011-10-21 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatui Gintarui Algirdui Peredniui sumokėta 3 000 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Faktinių aplinkybių konstatavimo, vertimo išlaidos bei išlaidos už teismo medicinos eksperto apžiūrą (pajamų orderis, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymai (b. l. 19-20, 23) patvirtina, kad nukentėjusioji R. K. sumokėjo atitinkamai 242 Lt, 25 Lt ir 44 Lt) yra proceso išlaidos, todėl išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. K. 2011 m. rugsėjo 29 d.) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. K. 2011 m. lapkričio 25 d.) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės A. K. neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai R. K. 5 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai R. K. 3 000 Lt, patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai R. K. 311 Lt patirtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.