- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-20737-962/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11879-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., D. M., R. M., O. Ž., M. B., J. P., A. M.
- Advokatai
- Arūnas Lasinskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., R. M., O. Ž., K. M., M. B., J. P., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo tėvo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties nei pareiškėja, nei kiti galimi paveldėtojai – pareiškėjos sesuo O. Ž., brolis J. M., mirusiojo sutuoktinė D. S. į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2011 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu J. M. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 3 d. sprendimu J. M. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvas žodžiu buvo išreiškęs valią, jog pareiškėja rūpintųsi pirmiau nurodytu turtu, jį valdytų. Iki pat tėvo mirties pareiškėja rūpinosi tėvu, tėvui mirus, jį palaidojo, pareiškėjai liko visi tėvo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, be to, tėvo turtu pareiškėja rūpinasi ir po tėvo mirties. Prašo pareiškimą tenkinti, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
3. Pareiškėjos atstovas posėdyje palaiko pareiškimą, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimu sutinka su pareiškimu. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
5. Suinteresuoti asmenys D. M., R. M., O. Ž., M. B., J. P., A. M. atsiliepimais neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys posėdyje nedalyvauja, atsižvelgiant į jų prašymus, byla teismo posėdyje išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
7. Nustatyta, kad J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė D. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)), vaikai: O. Ž., J. M. (mirė (duomenys neskelbtini)), J. J. (el. b. l. 13, 15). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimu J. M. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu J. M. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16).VĮ Registrų centro duomenimis J. M. Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų neturi (el. b. l. 11). Po J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir jo sutuoktinės D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo bylos neužvestos (el. b. l. 12). J. M. sūnus J. M. mirė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė D. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)), vaikai: R. M., K. M. (el. b. l. 14, 17).
8. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
9. Po tėvo J. M. mirties nei pareiškėja, nei kiti galimi paveldėtojai įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, į notarą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir J. M. sutuoktinės D. S. paveldėtojai. Byloje nėra duomenų, kad po J. M. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepareiškė nurodydami, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.
10. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. M. paaiškinimus posėdžio metu, daroma išvada, jog pareiškėja iki tėvo mirties juo rūpinosi, tėvui mirus, jį palaidojo, pareiškėjai liko visi mirusiojo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, be to, tėvo turtu pareiškėja rūpinasi ir po tėvo mirties, t. y. savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Konstatuojam, kad pareiškėja po savo tėvo J. M. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėja J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.