Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims neteisėtas materialias laikmenas su audiovizualiniais, muzikiniais kūriniais (BK 48 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5 dalies 3 punktas); pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims materialias laikmenas su pornografiniais kūriniais (BK 48 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims neteisėtas materialias laikmenas su audiovizualiniais, muzikiniais kūriniais ir materialias laikmenas su pornografiniais kūriniais.

Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį A. Š. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2004 m. lapkričio 12 d., kol ši jo neteisėta veika buvo užkardyta policijos pareigūnų, Panevėžio turgavietėje, esančioje Ukmergės g. 26, jam priklausančioje prekyvietėje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) 15 straipsnio 2 dalį ir 73 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turėdamas komercinį tikslą, laikė 123 neteisėtas muzikos kūrinių kopijas, atgamintas 126 muzikinėse kompaktinėse plokštelėse (CD), kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 3313,20 Lt; 145 neteisėtas muzikos kūrinių kopijas, atgamintas 146 DVD kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 10 567,40 Lt; 45 neteisėtas muzikos kūrinių kopijas, atgamintas 45 garsajuostėse (MC), kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 590,50 Lt; 1342 neteisėtas muzikos kūrinių kopijas, atgamintas 32 muzikinėse kompaktinėse plokštelėse (CD) MP3 formatu, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 10 547,21 Lt; 159 neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, atgamintas 128 DVD kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 7551,35 Lt; iš viso neteisėtai komercijos tikslais laikė 1814 muzikos ir audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 32 569,66 Lt ir kurias komercijos tikslu parduodamas platino, t. y. 2004 m. lapkričio 12 d. pardavė R. Šimulevičiui 2 kompaktines plokšteles su neteisėtomis audiovizualinių kūrinių „Aš robotas“, “Žmogus voras 2“; „Fredi prieš Džeisoną“, “Svetimas prieš grobuonį“ įrašų kopijomis už 28 Lt;

2) tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2004 m. lapkričio 12 d., kol ši jo neteisėta veika buvo užkardyta policijos pareigūnų, toje pačioje vietoje jam priklausančioje prekyvietėje parduodamas platino pornografinio turinio dalykus: 2004 m. lapkričio 12 d. pardavė R. Šimulevičiui 1 kompaktinę plokštelę su pornografinio turinio audiovizualiniu kūriniu „Privat penthouse too many women for man“ už 15 Lt.

Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais kasatorius nurodo, kad R. Šimulevičius jį provokavo, ragino surasti erotinį įrašą. Pareigūnui raginant, kasatorius tokį įrašą pirko iš kito prekeivio, taigi atliko tik tarpininko vaidmenį. Nusikaltimas, numatytas BK 309 straipsnyje, padaromas tik tiesiogine tyčia. Kasatorius tvirtina, kad jis nežinojo, kokio turinio plokštelę perdavė R. Šimulevičiui. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius turėjo suprasti, jog perduota kompaktinė plokštelė yra pornografinio turinio, yra nepagrįsta, nes jis jos netyrinėjo, todėl negalėjo suprasti, kad tai yra pornografinio turinio plokštelė. Be to, R. Šimulevičius, neturėdamas leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, užpirko ir jį išprovokavo, nes, nesuradęs jokių pažeidimų jo veikloje, pradėjo provokuoti surasti jam erotinį įrašą. Šio pareigūno veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas jį nuteisė už visiškai kitokio pavadinimo kompaktinės plokštelės įrašo pardavimą, nei nurodytas 2005 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje Nr. 41. Kasatoriaus manymu, tai yra skirtingi kūriniai. Apeliacinėje nutartyje neneigiama, kad tai yra skirtingos plokštelės, tačiau nurodoma, kad plokštelės yra vienos serijos. Tokiu atveju teisme turėjo būti apžiūrėtos abi kompaktinės plokštelės. Taigi pagal BK 309 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai.

Taip pat kasatorius teigia, kad teismo nuosprendžiu jam paskirtas draudimas yra nesuprantamas, nerealus, be to, nesuderintas su ATGTĮ numatyta tokių kūrinių pardavimo, naudojimo tvarka. Atsakomybė pagal BK 309 straipsnį atsiranda tik už pornografinio turinio produkcijos gaminimą, platinimą ar viešą demonstravimą. Taigi nuosprendžiu nustatytas draudimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatos, draudimai nenumatyti įstatyme, todėl turi būti panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, faktų aspektu įvykių traktavimo versijos netikrinamos, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami.

A. Š. skunde yra argumentų, kuriais ginčijamos teismų išvados, susijusios ne vien su teisės taikymu pagal teismų sprendimuose nustatytus faktus, bet ir su tam tikrų faktų konstatavimu, taip pat pateikia naują jų vertinimą, neigia tam tikras teismų nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymų vertinimą, nenurodydamas konkrečių esminių BPK normų pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. kasacinio skundo argumentai faktų ir įrodymų vertinimo aspektu yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams. Dėl jų apeliacinėje nutartyje motyvuotai pasisakyta.

Taigi tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėti.

Dėl BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties

Kasatoriaus manymu, teismai nenustatė BK 192 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objekto, taip pat jo veikoje neįrodytas būtinas subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.

BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektas yra literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio autoriaus turtinės teisės ir teisėti interesai, o dalykas – neteisėtai atgamintas ir nukopijuotas literatūros, mokslo ar meno kūrinys, įskaitant kompiuterio programas ir duomenų bazes bei audiovizualinius kūrinius ar fonogramas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką neteisėta kūrinio atlikimo įrašo (fonogramos) kopija kartu yra ir neteisėta kūrinio kopija ir taip pat yra BK 192 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–618/2003, 2K–799/2003, 2K–218/2004). Teismų sprendimais nustatyta, kad A. Š. neteisėtai laikė ir platino muzikos ir audiovizualinių kūrinių neteisėtas kopijas, taigi nusikaltimo objektas nustatytas.

Pagal ATGTĮ 15 straipsnį kūrinio atgaminimas bet kokia forma ir būdu (ir kopijuojant teisėtai) yra galimas tik tada, kai tai daro arba leidžia daryti pats autorius. Pagal 35 straipsnio 1 dalį autorius savo išimtines teises, numatytas 15 straipsnio 1 dalyje, gali perduoti kitiems asmenims autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi. Tokia įstatyme nustatyta forma autorius išreiškia savo sutikimą atitinkamu būdu panaudoti jo kūrinį – atgaminti, bet kokia forma ir būdu platinti kūrinio originalą ar jo kopijas ir pan., ir tik tokių sutarčių pagrindu ir jų subjektų pagamintos kūrinio kopijos yra teisėtos. Kūrinių kopijoms platinti, už kurias nuteistas, kasatorius neturėjo nei sutarčių, nei licencijų.

Kasatoriaus versiją, kad kūrinių kopijas, kurias jis pardavė, jis įsigijo teisėtai, teismai tyrė, vertino pateiktą 2004 m. spalio 12 d. sąskaitą – faktūrą ir šią versiją motyvuotai paneigė. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, jeigu jis turėtų tinkamus kompaktinių plokštelių ir garsajuosčių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nes A. Š. nuteistas ne už neteisėtą kūrinių kopijų įsigijimą (beje, BK 192 straipsnis nenumato baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kūrinių ar jų kopijų įsigijimą), o už neteisėtų kopijų laikymą ir platinimą komerciniais tikslais.

Kasatorius tvirtina, kad laikmenų apipavidalinimas, žymėjimai ir kt. neturi jokios reikšmės joje įrašytam kūriniui, jo paskelbimo teisėtumui ar autoriaus teisėms ir kad šios tvarkos nereglamentuoja nei baudžiamasis įstatymas, nei kiti teisės aktai.

Kompaktinių plokštelių, kaip laikmenų, savybių tyrimas ir panaudojimas įrodinėjimui negali būti atmetamas, ypač tais atvejais, kai atitinkamos savybės panaudojamos kompaktinėms plokštelėms platinti, pardavinėti. Specialisto išvados Nr. 11-371(05), 11-3671 (04) patvirtina, kad dauguma pateiktų tirti audiovizualinių kopijų (CD, DVD, MC, CD su įrašais MP3 formatu) neatitinka teisių subjektų (licenciarų) reikalavimų net pagal kelis privalomus požymius, kurie keliami kūrinio kopijoms. Šie duomenys patvirtina, kad laikmenų apipavidalinimas yra sudedamoji dalis visų kriterijų, keliamų teisėtai pagamintoms kūrinio kopijoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šioje baudžiamojoje byloje laikmenas tyrusių specialistų išvadas vertino kaip vieną iš įrodymų šaltinių, o kasatoriaus kaltę pagrindė surinktų įrodymų visetu.

Nors kasatorius ginčija liudytojų policijos pareigūnų L. Lukošiaus ir R. Šimulevičiaus parodymų vertinimą, tačiau neteigia, kad jie neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Taigi teismai, remdamiesi byloje surinktų įrodymų visetu, teisingai konstatavo, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 192 straipsnio 1 dalis – A. Š. padarytai veikai pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 309 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasatorius nurodo, kad erotinį įrašą R. Šimulevičiui jis pirko iš kito prekeivio ir kad nežinojo, kokio turinio ši kompaktinė plokštelė yra iš tikrųjų, todėl jo veikoje nėra tyčios.

BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus.

Žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatyta, kad nuteistasis pardavė R. Šimulevičiui 1 kompaktinę plokštelę su pornografinio turinio audiovizualiniu kūriniu „Privat penthouse too many women for man“, t. y. platino pornografinio turinio dalykus. Tokią išvadą teismai padarė išsamiai išanalizavę ir įvertinę visus bylos duomenis. Nuteistojo versijos, kad jis atliko tik tarpininko vaidmenį ir kad nežinojo, kokio turinio iš tiesų yra kompaktinė plokštelė, motyvuotai paneigtos. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo apžiūrėta minėta kompaktinė plokštelė. Šios instancijos teismas, apžiūrėjęs kompaktinės plokštelės įpakavimą, konstatavo, kad pavadinimas „Private penthouse“ yra ne paties kūrinio (filmo), o visos pornografinio turinio kolekcijos pavadinimas, o paties filmo pavadinimas yra „Too many women for a man“.

Taigi pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 309 straipsnis – A. Š. padarytai veikai pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo

Kasatorius teigia, kad jam paskirtas draudimas yra nesuprantamas, nerealus, be to, nesuderintas su ATGTĮ numatyta tokių kūrinių pardavimo, naudojimo tvarka ir neatitinka BK 309 straipsnio nuostatos, todėl turi būti panaikintas.

BK 48 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pagal to paties straipsnio 7 dalį vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad bet kuris teismo nustatytas draudimas turi būti suprantamas ir įvykdomas.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam laisvės apribojimo bausmę ir uždraudęs jam įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims neteisėtas materialias laikmenas su audiovizualiniais, muzikiniais kūriniais ir materialias laikmenas su pornografiniais kūriniais, BK 48 straipsnio nuostatas pritaikė pagrįstai ir tinkamai, paskirtas draudimas yra aiškus, konkretus ir suprantamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį nuteistojo skundo argumentą, visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad juo siekiama užtikrinti, kad nuteistasis ateityje nedarytų analogiškų nusikalstamų veikų.

Dėl BPK 159 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorius teigia, kad R. Šimulevičius neturėjo leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, be to, užpirkdamas jį išprovokavo. Todėl šio pareigūno veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais (BPK 159 straipsnio 3 dalis).

Jau buvo minėta, kad BK 192 straipsnis bei 309 straipsnio 1 dalis draudžia neteisėtą autorinių ir gretutinių teisių objektų kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais bei pornografinio turinio dalykų platinimą, tačiau BK nenumato baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kūrinių ar jų kopijų įsigijimą bei pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami pilnamečiai asmenys, įsigijimą. Taigi liudytojo R. Šimulevičiaus veiksmai nebuvo nusikalstami, todėl jam nereikėjo gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnio 1 dalis). Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą R. Šimulevičius turėjo teisę atlikti kontrolinį pirkimą ir patikrinimą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis buvo provokuojamas parduoti pornografinio turinio kompaktinę plokštelę.

Dėl BPK 289 straipsnio taikymo

Kasatorius skunde nurodo, kad kompaktinių plokštelių, už kurias yra nuteistas, nematė, su jomis nesupažindintas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, teisme jos, kaip daiktiniai įrodymai, neapžiūrėtos. Taip atimta teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Vadovaujantis BPK 205 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. lapkričio 12 d. iš A. Š. prekyvietės bei vietos, kur buvo laikomos prekės, patikrinimo ir apžiūros metu buvo paimta 1814 įvairių kompaktinių plokštelių, kurios buvo supakuotos į penkias dėžes, jos užplombuotos popieriaus juostelėmis su įvykio vietos apžiūros dalyvių, tarp jų ir nuteistojo A. Š., parašais. Paimamos prekės buvo nufotografuotos. Visos šios laikmenos buvo apžiūrėtos specialistų ir tai detaliai užfiksuota jų išvadose. Su bylos medžiaga A. Š. susipažino. Šios aplinkybės patvirtina minėtų duomenų patikimumą, kuriais teismams nebuvo pagrindo abejoti.

Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti BPK 289 straipsnyje numatyti reikalavimai. BPK 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisme apžiūrimi tie daiktiniai įrodymai, kuriuos būtina apžiūrėti teismo nuomone ar proceso dalyvių prašymu. Vadinasi, daiktinių įrodymų apžiūra teisiamajame posėdyje yra diskrecinė teismo teisė arba teismo pareiga, jeigu to prašo proceso dalyviai. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teisme daiktiniai įrodymai – įvairios kompaktinės plokštelės – nebuvo apžiūrėtos. Tačiau teisiamojo posėdžio protokolas taip pat nepatvirtina, kad nuteistasis prašė apžiūrėti daiktinius įrodymus, bet teismas atsisakė tai daryti, nes protokole toks prašymas neužfiksuotas. Pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo neišsamumo ar neteisingumo nei nuteistasis, nei jo gynėjas BPK 261 straipsnio nustatyta tvarka nepareiškė, todėl BPK 289 straipsnyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta pornografinio turinio kompaktinė plokštelė.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, savo nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nurodė pakankamus argumentus, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas. Taigi apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo skundo esminius argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Š. kasacinį skundą atmesti.