Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji T. M. ir G. D. 2009 m. balandžio 25 d., apie 18 val., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, G. D. sugriebus už megztinio ir prievarta ištempus T. A. iš buto koridoriaus į laiptinę, taip pastarajam suplėšydamas megztinį, T. M. smogus T. A. vieną kartą kumščiu į smilkinio sritį, ko pasekmėje šis trenkėsi galva į durų staktą, ir kumščiu smogus vieną kartą į nugaros sritį, po to G. D. ir T. M. sudavus rankomis tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau trijų smūgių T. A. į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. A. poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, abiejuose žastuose ir nugaroje, ir tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d., apie 18 val. su sugyventine A. A., sūnumi N., L. M. ir I. V. ėjo į V. butą, esantį penktame aukšte, nes buvo sutarę pasiruošti vakarienę. Laiptinės antrame aukšte susitiko G. D., kuris pasakė, kad eina aukštyn pasikalbėti su kaimynais, iš kurių buto balkono kažkas spjaudosi ir mėto nuorūkas. Besišnekėdami visi kartu užlipo į ketvirtą aukštą, kur D. paskambino į vieno buto duris, kurias atidarė vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo T. A. patėvis J. G. Jis stovėjo netoli D. ir viską girdėjo. D. jo neprašė stovėti, tiesiog buvo įdomu, kas darosi. D. to vyriškio paklausė, jog kažkas iš jų buto balkono spjaudosi ir mėto nuorūkas, o vyriškis atsakė, kad nėra kam čia spjaudytis ir mėtyti nuorūkas. Tuomet D. mandagiai atsiprašė, kad sumaišė aukštus ir su žmona ėmė lipti laiptais žemyn, o jie lipo laiptais į penktą aukštą. Tuo metu staiga vėl atsidarė to paties buto durys ir į laiptinę išėjo girtas T. A., kuris sušuko "kuriam čia" ir be priežasties pirmas smogė jam kumščiu į kairį skruostą. Jis, nesuprasdamas už ką gavo smūgį, suveikus savisaugai, su kumščiu trenkė A. atgal. Pradėjo abu stumdytis, susikibo, A. jį pastūmė, jis susvirduliavo nuo smūgio ir nenorėdamas nukristi nuo laiptų ant nugaros, rankomis įsikibo A. į megztinį ties krūtine. Tuo metu J. D. stovėjo ant laiptų ir jie abu su A. vos neužšoko ant jos. A. įsikibo jam į drabužius ir jie abu stumdydamiesi, rėkaudami, vartodami keiksmažodžius, nusileido laiptais į aikštelę tarp trečio ir ketvirto aukšto. Kai A. jam sutrenkė, išsigando jo mažametis vaikas 5 metų amžiaus ir pradėjo rėkti, todėl jo draugė A. su verkiančiu vaiku, išsigandę tokio T. A. elgesio, nusileido laiptais žemyn į trečią aukštą. A. stengėsi jam suduoti, tačiau jis vis jį atstumdavo. Netrukus iš to paties buto išėjo A. brolis, kuris nusileido prie jų ir stovėjo jo dešinėje pusėje. Tuo metu laiptais prie jų nusileido M., ir A. puolant, M. bandė jį sulaikyti, neleido muštis. Iš to buto išėjo ir T. A. mama, žmona, patėvis. Laiptinėje buvo riksmai, triukšmas, keiksmažodžiai. Po to M. patempė T. A. link ketvirto aukšto, link laiptų, praktiškai buvo užlipę vieną ar du laiptelius, M. laikė T. A. už skverno, tačiau A. išsisuko ir šoko tiesiai nuo laiptų ant G. D. ir smogė su kumščiu į žandikaulį. D. nuo to smūgio susmuko ant grindų, iš burnos pasirodė kraujas. Jis su M. priėjo prie D., o T. A. dar bandė koja spirti susmukusiam G. T. A. atrodė neblaivus, alkoholio kvapas nuo jo ėjo, kaip nuo statinės ir jam buvo visiškai viskas vienodai. Kai T. A. motina ir patėvis pamatė, kad D. iš burnos bėga kraujas, staiga jie nubėgo į savo butą, kartu nusivedė ir T. A. Po muštynių G. D. jie išvežė į ligoninę. Policijai iš karto nepranešė, nes svarbiausia buvo D. pristatyti į ligoninę. Po to D. vežė į Kauną pas gydytojus. Po įvykio D. parašė pareiškimą policijai dėl žandikaulio sulaužymo. Dėl to T. A. yra iškelta baudžiamoji byla, kuri dar neišnagrinėta, vyksta posėdžiai, sprendimas nepriimtas. Jis A. sudavė tik vieną smūgį, sudavė gindamasis, tai buvo atsakomasis smūgis. Daugiau jokių smūgių nepripažįsta. Jų stumdymąsi matė jo sugyventinė A. A., I. V., L. M. ir J. D. Konflikto metu buvo jo mažametis vaikas N. M. Jis tą dieną buvo blaivus. A. anksčiau nepažinojo ir tą kartą jį matė pirmą kartą. Jis supranta, jog neturi teisės muštis, bet suveikė savigynos jausmas ir jis gynėsi nuo T. A., kuris jam pirmas sudavė smūgį. G. D. nukentėjusiajam T. A. nieko nedarė, jokių smūgių nesudavė, net nepalietė. Jis po to įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, neatsiprašė ir jokių pretenzijų nereiškė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes reikalauja už tai, ko nebuvo. Įvykio metu A. buvo su džinsais ir gal su bliuzonu. Kai jie susikibo su A., kai susikibę šokinėjo laiptais į apačią, gal ir plyšo tas bliuzonas ar megztinis, nežino, nes nejautė plyšimo, kadangi aplinkui buvo triukšmas, visi rėkavo. T. A. mėlynės ant šonų, ant nugaros galėjo atsirasti kai jie buvo susikibę už megztinio, ar bliuzono, kai trenkėsi vienas į kitą, galėjo susitrenkti į laiptų turėklus, sieną, į džiovyklos durų staktą.

Kaltinamasis G. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis T. M., papildomai nurodydamas, jog jis ėjo pas kaimynus tik pasakyti, kad nešiukšlintų, nors nėra nei namo pirmininkas, ar policijos darbuotojas, kad nežino, iš kur T. A. atsirado penki smūgiai pagal specialisto išvadą, nes jam tik vieną smūgį sudavė M., buvo apsistumdymas, gal atsitrenkė į duris, kad jo žmona ėjo laiptais su juo kartu, nes jam atidarius duris, išgirdo kalbant drauges, todėl išėjo su jomis pasikalbėti, kad po įvykio su T. A. nebendravo, nes jo nepažįsta, o M. jam pasakojo, kad po įvykio, kitą dieną darbe kalbėjosi su T. A., kuris klausė, kaip viskas tenai baigėsi ir M. pasakė, kad D. lūžo žandikaulis, kad A. to galėjo klausti, nes konflikto metu buvo labai išgėręs ir galėjo neatsiminti, ką darė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nėra kaltas.

Įrod y m a i

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. A. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d., apie 13 val., su žmona G. A. atvažiavo pas jo motiną švęsti jos gimtadienio. Kartu buvo motinos sugyventinis J. G. Po kokios valandos atvažiavo brolis M. A. Atvykus broliui, visi sėdėjo prie stalo, valgė, kalbėjosi ir kartas nuo karto su broliu išeidavo į balkoną parūkyti, o nuorūkas ir pelenus dėjo į lėkštutę ant balkono krašto, per balkoną jokių nuorūkų nemėtė. Apie 17 val. su broliu vėl išėjo parūkyti į balkoną ir išgirdo, kad apačioje kažkas su kažkuo šnekasi, o apie ką negirdėjo. Parūkę abu su broliu grįžo į kambarį, brolis atsisėdo prie stalo, o jis nuėjo į tualetą ir tuo metu išgirdo durų skambutį. Kas atidarė kambario duris nežino, ką kalbėjo taip pat negirdėjo. Išėjęs iš tualeto, už atidarytų durų laiptinėje pamatė du nepažįstamus vaikinus, kaip vėliau sužinojo tai buvo M. ir D., o trečias vaikinas stovėjo jiems už nugaros, gal kokio metro ar pusantro metro atstumu. Vienas iš jų G. D. pasakė, kad „tą gaidį reikia iškirsti“, įžengė į buto koridorių, čiupo jam už megztinio ir ištraukė į laiptinę. Ištempus į laiptinę, jis atsistūmė ir pajuto smūgį į dešinį smilkinį, kurį jam sudavė iš dešinės stovėjęs M. Nuo smūgio jis priklupo ir palinkęs į kairę pusę trenkėsi galva į durų staktą. Jam atsistojus, D. vėl jį sugriebė, pradėjo tampytis ir taip besitampydami artėjo link laiptų, kurie vedė iš ketvirto aukšto į trečio aukšto aikštelę. Jiems besitampant, jis pajuto dar vieną smūgį į nugarą. Pajutęs smūgį į nugarą, nebeišlaikė lygsvaros, stūmė nuo savęs G. D. ir pats krito žemyn į aikštelę tarp ketvirto - trečio aukšto. Jiems nukritus, pamatė, kad G. D. susiėmęs už veido tupi atsirėmęs į sieną, o prišokęs M. bandė dar kažką aiškinti. Tuo metu išbėgo į laiptinę jo žmona, šaukė, kad reikia kviesti policiją, į trečio aukšto aikštelę nusileido ir jo patėvis su broliu ir mama. Mama klausinėjo jų, ko atėjo, ko nori, tačiau niekas nieko neaiškino, tik sakė, kad „prisidirbote, dabar turėsite problemų“. Žmona priėjusi prie jo prašė baigti, kvietė eiti į kambarį ir jie visi užlipo į viršų ir suėjo į butą. Dar kurį laiką nevažiavo namo, nes neaišku ko reikėjo tikėtis išėjus į lauką, todėl dar pabuvę pas mamą apie valandą laiko, išvažiavo namo. A. G. D. jis nepažinojo, pažinojo tik M., nes dirbo statybinių medžiagų parduotuvėje pardavėju, o M. dirbo apsaugos darbuotoju ir atėjus į darbą reikėdavo pas apsauginį pasirašyti. Nežino, kodėl D. puolė jį mušti, gal dėl to, kaip jis sako, kad purtė pelenus, tačiau jie pelenų nepurtė. Po konflikto jam kelias dienas skaudėjo smilkinį ir labai skaudėjo nugarą. Jam besitampat su D., kai pajuto smūgį į nugarą, už nugaros stovėjo M. ir jo brolis, todėl jis mano, kad į nugarą jam sudavė M. D. smūgio nesudavė, kas D. sulaužė žandikaulį nežino, nebent jis kliudė D. su galva, kai gavęs smūgį į nugarą, nebeišlaikęs lygsvaros, iš inercijos stumdamas D., galėjo jam suduoti, bet tai buvo ne specialiai suduotas smūgis. Konflikto metu laiptų aikštelėje stovėjo M., o jam už nugaros stovėjo mama, patėvis. Jokių moterų ir vaiko jis nematė, tik girdėjo moterų balsus. Konflikto metu jie pasimetė, todėl neiškvietė policijos, nes žmona bandė skambinti, tačiau iškrito telefonas ir nebepaskambino. Į ekspertus kreipėsi sekančią darbo dieną. Policija atvažiavo pas jį į darbovietę gal po kokių dviejų dienų. Sužalojimų jam nebuvo padaryta, gydėsi namuose ambulatoriškai. Nuėjęs į vaistinę papasakojo vaistininkei, kokie yra sumušimai ir nusipirko vaistų nuo mėlynių, nuo skausmo. Reiškia 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes patyrė fizinį skausmą, nepatogumus darbe, kadangi kelias dienas skaudėjo galvą, ranką, labai skaudėjo nugarą, negalėjo dirbti fizinio darbo. Dar ir dabar jaučia baimę, bijo nuvažiuoti pas tėvus, nes nežino, ką gali padaryti jo mašinai, gal padangas subadys. Už megztinio suplėšymą reiškia 300 litų civilinį ieškinį. Megztinį jam suplėšė D. Jis tą dieną buvo išgėręs tik butelį alaus, todėl įvykio eigą atsimena gerai, alkoholis neturėjo įtakos, visas aplinkybes prisimena puikiai ir darbe M. nieko neklausė, tik M. jam sakė, jog bus blogai, nes sulaužė D. žandikaulį. Policijai megztinį pateikė tada, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis policijoje parašė kažkokį prisipažinimą, nes išsigando, kadangi K. ant jo šaukė, gąsdino, liepė rašyti prisipažinimą, kad viskas išsispręs, išsiaiškins, o jeigu nerašys, tai jam bus blogai. Su policija nebuvo turėjęs jokių reikalų, nežinojo, kokie yra įstatymai, todėl ir parašė. Jis iš pradžių galvojo, kad gal geriau nutraukti bylą, susitaikyti, bet daugiau pasitarė su žmona, su tėvais, kad nesijaučia kaltas, nieko nepadaręs, kodėl turėtų taikytis ir pripažinti kaltę. Joniškio policijoje iš viso jo pareiškimą priėme nelengvai, atmetinėjo, prokurorė net megztinio nenorėjo paimti, kol jis nepasinaudojo advokato pagalba, kol nebuvo apskųsti tam tikri veiksmai, tol nieko nebuvo.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. šventė sugyventinės G. A. gimtadienį. Apie pietus atvyko sugyventinės vaikai T. A. su žmona G., o vėliau M. A. T. ir M. A. vis išeidavo į balkoną parūkyti. Jis irgi su jais kartu išeidavo, nors nerūko. Kad jie rūkydami būtų mėtę nuorūkas per balkoną ar barstę pelenus jis nematė. Bešvenčiant, apie 17 valandą kažkas paskambino į duris. Jis atidaręs buto duris, laiptinėje pamatė gal tris vyriškius. Ką su jais kalbėjo, nepamena, nes buvo stipriai išgėręs. Vienas iš tų vaikinų pasakė, kad ne čia pataikė. Kiek dar pamena, kad iš buto išėjo T. A. ir laiptinėje pradėjo stumdytis su tais vyriškiais. Kas pradėjo konfliktą dėl girtumo jis neprisimena. Kas vyko toliau taip pat dėl girtumo negali paaiškinti. Kiek dar prisimena, girdėjo kaip T. A. žmona šaukė, kad reikia ieškoti telefono ir skambinti policijai. Su D. jie gyvena vienoje laiptinėje. Prieš tą įvykį ir po įvykio su kaimynu D. konfliktų nėra buvę. Dabar po konflikto jaučiasi nejaukiai, nemaloniai. Kaltina juos, kadangi jie ėjo ieškoti kažkokios teisybės, tam yra policija, galėjo skambinti. Kas bus, jeigu visi asmeniškai pradės daryti tvarkas. Po to įvykio T. mamą aplanko labai retai, gal dėl kaimynų, gal dėl to konflikto. Po to įvykio su kaimynu ta tema neteko kalbėtis.

Liudytoja G. A. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d., šeštadienį, šventė savo gimtadienį. Apie 13 valandą atvažiavo sūnus T. A. su žmona G. A. ir gal po kokio pusvalandžio atvažiavo sūnus M. A. Kartu buvo jos sugyventinis J. G. Sėdėdami prie stalo vyrai gurkšnojo alų, o ji gėrė šampaną, vyną, o G. A. alkoholio nevartojo, nes vairavo autotomobilį. Sūnūs kartas nuo karto išeidavo į balkoną rūkyti, tačiau kur jie metė nuorūkas, ji nematė. Prieš konfliktą ji su sūnumis stovėdama tarp balkono ir kambario, šnekučiavosi. J. G. ir marti buvo kambaryje prie stalo ir ji netrukus atėjo prie stalo. Sūnūs baigę rūkyti grįžo į kambarį. Marti G. nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos. Ji, G. ir sūnus M. sėdėjo prie stalo. Kažkas paskambino į duris. Sugyventinis priėjo prie buto durų, ir kaip tik iš virtuvės kartu su juo prie durų priėjo marti G., o jiems sėdint ant sofos pakankamai gerai matėsi buto lauko durys. Per atidarytas duris ji pamatė laiptinėje stovinčius tris jaunuolius, vienas iš jaunuolių paburbuliavo, kad ne šitas, ne tas, ir jai susidarė įspūdis, jog jie ieškojo konkretaus žmogaus. Bet tuo tarpu iš priešpriešais esančio tualeto išėjo sūnus T. A. Buvo minučių reikalas, buvo įpulta, pagriebtas jos sūnus ir ištemptas į laiptinę. Į buto koridorių įžengė D. ir jis ištempė T. į laiptinę. Kol ji ir sūnus M. išbėgo į laiptinę, konfliktas jau buvo įvykęs, ji jo nematė. Matė tik, kad D. kažkur pagal duris susirietęs tupėjo, o tolėliau už krūtinės M. buvo paėmęs jos sūnų, ir ji įlindo į jų vidurį, klausė kas atsitiko. Žemiau, trečiame aukšte, stovėjo daugiau žmonių, girdėjosi gan neblogi pasižodžiavimai, merginos ar moterys sakė, kad jai reikia duoti į galvą. Iš tos laiptinės, kur stovėjo tos moterys, laiptinės, kurioje vyko konflikas, gerai nesimato, nebent pasilipus ant laiptų. Tuo metu tos moterys nei viena ant laiptų nestovėjo. Paskui konfliktas baigėsi, nes sūnų T. paėmė sūnus M. su sugyventiniu ir nuvedė į butą. Atsimena, kad konflikto metu marti nubėgo į kambarį kviesti policijos, griebė telefoną, tačiau telefonas nukrito ir ištiško ant žemės. Po konflikto grįžus visiems į kambarį, ji pamatė, kad T. suplėšytas džemperis ir kad dešinėje veido pusėje buvo mėlynė. T. buvo išgėręs gal stikinę alaus, stiprių gėrimų negėrė, nes buteliai net nebuvo pradaryti. Butas yra ne jos, o sugyventinio G., su kuriuo gyvena jau 7 metus. Prieš tai su kaimynu D. jokių konfliktų nėra turėję, po įvykio taip pat neturėjo. Dabar nesipyksta, pasisveikina ir praeina, santykiai yra normalūs. Baimė yra kai namuose lieka viena, nežino dėl ko, bet yra. Po įvykio į policiją neskambino ir dėl to ji kalta, nes sakė, kad „susistumdėte, gal nieko baisaus, būna dar ne taip“. Gal padarė klaidą, kad nepaskambino policijai, gal viskas būtų išsisprendę kitaip.

Liudytoja G. A. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusysis T. A., liudytojai J. G. ir G. A., papildomai nurodydama, jog ji matė du smūgius, suduotus jos vyrui T. A., iš kurių vienas smūgis buvo į veidą, o kitas į nugarą ir abu smūgius sudavė T. M., bei tai, kad vyro megztinis, kuris kainavo apie 500 litų, buvo suplėšytas nepataisomai, todėl net nebandė jo taisyti.

Liudytojas M. A. davė analogiškus parodymus, kaip nukentėjusysis T. A., liudytojai J. G., G. A. ir G. A., kadangi perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d., apie 18 val. su draugu T. M., mažamečiu sūnumi N. ir draugais L. M. bei I. V. ėjo pas Inetą į svečius. Lipant laiptais į penktą aukštą, antro aukšto laiptinėje sutiko pažįstamus G. D. ir J. D. Paklausė, kur jie eina, ir G. D. pasakė, kad eina pas ketvirtame aukšte gyvenančius kaimynus sudrausminti dėl šiukšlinimo, nes mėto nuorūkas, spjaudosi. Lipant į viršų visi kalbėjosi. Ketvirtame aukšte G. D. paskambino į vieno buto duris, kurias atidarė pagyvenęs žmogus. G. D. pasakė, kad iš jų buto mėtomos nuorūkos, spjaudomasi, tačiau vyriškis atsakė, kad iš jų buto niekas nemėto nuorūkų ir nesispjaudo. D. atsiprašė, kad gal sumaišė butus ir ėmė lipti laiptais žemyn. Tuo metu ji su sūnumi ir draugais lipo į penktą aukštą. Staiga iš to paties buto iššoko T. A. ir trenkė T. M. į veidą. Vaikas išsigando, kad muša jo tėtį, ėmė verkti ir ji su vaiku bei su I. V. išsigandusios nubėgo laiptais į apačią. Kas vyko toliau nebematė. Dar matė, kai T. A. sudavė smūgį su kumščiu T. M. į veidą, tada T. M. sudavė atgal A. lygtai į veidą, o ar su kumščiu neatsimena. Iššokęs pro duris T. A. pradėjo rėkauti, pasakė lygtai “kuris čia”, tiksliai neatsimena, ir trenkė T. M. D. nebuvo įėjęs į butą. Po to konflikto D. buvo sulaužytas žandikaulis, kurį sulaužė A. Ji nematė, kaip sulaužė, bet matė kruviną veidą ir D. jai pasakė, kas sulaužė. Toliau vežė D. į ligoninę. Kai D. paskambino į to buto duris, jai atrodo, kad jie stovėjo ant laiptų dar iki buto. Prieš jas stovėjo vyrai, o ji su draugėmis kalbėjosi stovėdamos daugiau į apačią. Ji stovėjo šonu į duris. Visko nematė, kas ten vyko, matė tik kaip A. pradėjo rėkauti, kaip sudavė jos T., kaip T. trenkė A. atgal, tada pradėjo verkti vaikas, nes išsigado, jog muša tėtį ir tuo metu jie nubėgo į apačią, kad vaikas daugiau nieko nematytų. Į apačią kartu su ja ir vaiku nusileido I. V. Jai atrodo, kad D. su jomis kartu į apačią nesileido.

Liudytoja J. D. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. apie 16 val. G. D. išėjo į balkoną parūkyti ir ji išgirdo, kaip G. kažkam pasakė, kad nesispjaudytų. Grįžęs iš balkono, jis pasakė, kad kažkas iš viršuje esančio balkono mėto nuorūkas bei spjaudosi ir nutarė eiti jų sudrausminti. G. D. išėjus iš buto, atidariusi duris ji išgirdo laiptinėje kalbantis T. M., A. A. su sūnumi, I. V. ir L. M., todėl nuėjo prie jų. Visi kalbėdamiesi pradėjo lipti laiptais į ketvirtą aukštą. G. D. lipo pirmas, ketvirtame aukšte paskambino į duris ir jas atidariusio pagyvenusio vyriškio paklausė, kas pas juos iš balkono mėto nuorūkas. Vyriškis atsakė, kad niekas nemėto nuorūkų. Tada G. D. atsiprašė, kad gal sumaišė aukštus ir apsisuko leistis laiptais žemyn. Tas žmogus uždarė buto duris. A. A. su sūnumi, I. V., L. M. ir T. M., ėmė lipti į penktą aukštą. Kai tik jie apsisuko lipti žemyn, atsidarė buto durys ir į laiptinę išėjo T. A., kuris lygtai paklausė „katras“ ir trenkė T. M. į veidą. Paskui T. M. trenkė kumščiu T. A. atgal ir abu susikibo į megztinius ir taip besistumdydami nusileido laiptais žemyn, tarp trečio ketvirto aukšto. Tada L. M. laikė T. A., liepė baigti, nieko nedaryti. T. A. jau kaip ir norėjo lipti aukštyn, link savo buto, bet staiga atsisuko ir pasišokėjęs nuo poros laiptelių dėjo G. D., kuris po smūgio suklupo. Ji norėjo eiti prie D., tačiau T. A. atsisuko į ją ir pagrasino, todėl išsigandusi nebėjo. Po to G. D. pats atėjo į apačią visas kruvinas ir netrukus jie išvežė jį į ligoninę, o ligoninė pranešė policijai. Iš T. A. buto žmonės išėjo ne iš karto, o išėjo jau po smūgių, kai T. A. ir M. ridenosi žemyn. A. namiškiai pamatę, kad G. D. bėga kraujas, visi nuėjo į savo butą. Ji matė visą įvykį. T. A. buvo suduotas vienas smūgis. Iš kur ekspertas rado ne mažiau 5 smūgių, tai kai T. A. ir M. lipdami laiptais žemyn buvo susikabinę, gal tada užsigavo, nes ji matė, kad A. buvo atsitrenkęs į duris. Ji įvykį matė, stovėdama iš pradžių vidurinėje laiptinėje, ten kur visi ridinėjosi žemyn, o vėliau nusileido vienais laiptais žemyn į apačią. Kitos merginos buvo dar vienais laiptais žemiau, nes jos ten nubėgo, kai pradėjo verkti vaikas.

Liudytojas L. M. davė analogiškus parodymus kaip kaltinamieji T. M. ir G. D. bei liudytojos A. A. ir J. D. Papildomai liudytojas parodė, kad muštynes pradėjo T. A., kurį jis pažįsta, nes buvo bendradarbiai, kad tą kartą T. A. buvo neblaivus, nes sklido kvapas, matėsi iš judesių, kad jis laikė A. už megztinio, jog nebesimuštų, nes dar ėjo pulti ant M., bandė suduoti į veidą, kad matė pirmą smūgį, kai A. išėjęs iš buto trenkė M., tada M. trenkė A. atgal, kad nematė, kaip buvo suduota G. D., bet kai T. A. prilaikė, šis pasilipęs apsisuko atgal, pasitempė megztinis ir pasigirdo toks garsas, kaip duodant į veidą, tada atsisukęs pamatė sukniubusį G. D., kad kitos dienos rytą buvo susitikęs T. A., kuris buvo atvažiavęs į parduotuvę, ir klausė kaip tenai vakar viskas baigėsi, davė suprasti, kad buvo gerai išgėręs, ir tada jis pasakė, kad D. skilo žandikaulis ir buvo išvežtas į Kauną.

Liudytoja I. V. davė analogiškus parodymus kaip kaltinamieji T. M. ir G. D. bei liudytojai A. A., J. D. ir L. M., tai yra, kad matė du smūgius, kai A. sudavė M. ir M. A., kad nematė kas sudavė D., tik vėliau D. sakė, kad jam sudavė A., nes ji su A. ir verkiančiu vaiku nubėgo į apačią, kad A. buvo išgėręs, nes matėsi iš išvaizdos, kad A. daugiau sužalojimų galėjo atsirasti, nes jiems susikibus su M., jie trankėsi į turėklus, į sienas.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nes tuo laiku dirbo apylinkės inspektoriumi, buvo viešosios policijos pareigūnas. Prašė perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes praėjo daug laiko ir nebeprisimena, kuriuos perskaičius, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2009 m. balandžio 27 d. atėjęs į darbą gavo tolimesniam tyrimui G. D. pareiškimą, jog jį 2009 m. balandžio 25 d. vakare laiptinėje Ž. g. 57B, Joniškyje sumušė T. A., tai yra, kumščiu sudavė į veidą ir sulaužė žandikaulį. Jis pirmiausia paėmė rašytinį paaiškinimą iš G. D., tada nuvažiavo su K. į T. A. darbovietę, kur T. A. žodžiu paaiškino, kad pas savo mamą šventė mamos gimtadienį, buvo išgėręs, su broliu ir patėviu balkone rūkė ir kažkas iš jų išmetė nuorūką, po to išgirdo skambutį į duris, kažkam iš artimųjų jas atidarius, laiptinėje pamatė keletą jaunuolių, kad išėjus į laiptinę, tarp jo ir vaikinų įvyko susistumdymas, kad laiptų apačioje pašokdamas nuo laiptų rankos kumščiu smogė G. D. į veidą. Kai T. A. paaiškino viską žodžiu, tada parašė raštu nuoširdų prisipažinimą. Jis į įvykio vietą nebuvo nuvykęs, nes ikiteisminis tyrimas pagal G. D. pareiškimą tą dieną dar nebuvo pradėtas ir jis rinko tik pirminę informaciją, o nuo 2009 m. gegužės 1 d. Joniškio policijos komisariate nebedirbo. Medžiagą tirti perėmė E. K. Jis mano, kad 2009 m. balandžio 25 d. vakare į įvykio vietą turėjo vykti budėtojo nurodymu operatyvinė grupė. Kodėl T. A. nebuvo nustatytas girtumas, jis nežino. Atsakydamas į klausimus teisiamajame posėdyje, liudytojas papildomai parodė, kad kai bendravo su T. A., A. buvo pasiūlyta savo ranka ant lapo parašyti kas įvyko, nuoširdų prisipažinimą, gailisi, ar nesigaili. Tas dokumentas buvo kaip ir neįformintas, nes tai nebuvo nei protokolas, nei griežtos atskaitomybės dokumentas. Žmogus išreiškė savo valią ir jis mano, kad tai buvo tikslinga tolimesniam ikiteisminiam tyrimui. Kiek jis prisimena, tai jam atrodo, kad T. A. nuoširdų prisipažinimą rašė darbovietėje, policijos tarnybiniame automobilyje, o į policijos komisariatą jis A. nekvietė. Į policijos komisariatą A. jie nesivežė, užteko to, kad buvo apklaustas žodiškai ir pasiūlyta išreikšti gailėjimąsi ant lapo, tuo viskas ir pasibaigė. Jis nediktavo A. ką rašyti nuoširdžiame prisipažinime. Pasakė tik pagrindines raštvedybos taisykles, kam, kas, o įvykio eigą A. pats rašė ir pats nurodė. Gavęs tokius pirminius duomenis ir juos išanalizavęs, suprato, kad galimai padaryta nusikalstama veika ir grįžęs surašė tarnybinį pranešimą ir komisariato vadovas uždėjo vizą. Visa medžiaga buvo perduota tyrimui.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 56, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam T. A. 2009-04-25, apie 16-17 val., daugiabučio namo laiptinėje kilus konfliktui, buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, abiejuose žastuose ir nugaroje, kurie padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais tiesiogiai paveikus dešinį smilkinį, abu žastus ir nugarą, kurie nėra būdingi griuviminei traumai, ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš T. A. prašymo, daiktų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo su foto lentelėmis, pakvitavimo (b.l. 74, 75-76, 77-82, 85, I t.) matyti, kad buvo paimtas ir apžiūrėtas nukentėjusiojo T. A. megztinis, kuris buvo suplėšytas 2009-04-25 įvykusio konflikto metu sumušant nukentėjusįjį, kuris po apžiūros jam grąžintas.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamųjų T. M. ir G. D. fizinis smurtas nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam T. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, matant ir girdint aplinkiniams, yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Kaltinamieji, veikdami be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis G. D. nurodė, jog jis nebūdamas niekaip atsakingas už tvarką daugiabučiame name, ėjo aiškintis pas kaimynus dėl šiukšlinimo, o kaltinamasis T. M. nurodė, atsitiktinai sutikęs G. D. einantį laiptinėje ir taip atsidūręs šiame įvykyje.

Kaltinamasis T. M. pripažino sudavęs nukentėjusiajam T. A. tik vieną smūgį, kurį sudavė suveikus savigynai, gindamasis nuo T. A., kuris pirmas jam sudavė smūgį, o jo smūgis buvo atsakomasis. Jokių kitų smūgių nukentėjusiajam sudavęs nepripažįsta bei nurodo, jog G. D. nukentėjusiajam T. A. nieko nedarė, nesudavė nė vieno smūgio, o tik pats gavo smūgį nuo nukentėjusiojo į žandikaulį, dėl ko jam lūžo žandikaulis. Nurodo, jog kiti sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam specialisto išvadoje, galėjo atsirasti nuo atsitrenkimų į sienas, į durų staktas, kai jie susikibę su nukentėjusiuoju, ritosi laiptais žemyn į kitą laiptų aikštelę.

Kaltinamasis G. D. nepripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, o tik nurodė pats gavęs nuo nukentėjusiojo smūgį, dėl ko lūžo žandikaulis, bei nepripažino nukentėjusįjį už megztinio ištempęs iš buto į laiptinę, nurodydamas, jog nukentėjusysis pats iššoko iš buto į laiptinę.