- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-667-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00226-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutarties G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – Institucija) 2012-02-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5V AM 081371 G. M. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d., padarymą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1500,00 Lt dydžio bauda.
G. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, jog 2011 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) , ties nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Veiseistės upelio natūralią vagą. Upei būdingi natūralūs vingiai ištiesinti, padaryti nenatūralūs staigūs posūkiai, iškasta nauja vaga, ją sutapatinant su žemės sklypo riba. 2009 m. žemės sklypo topografinėje nuotraukoje užfiksuota buvusi natūrali upelio vaga 62 metrų ruože dirbtinai pakeista ją užpilant. Veiseistės upelio vagos ruože, pakrantės apsaugos juostoje ardyta velėna, vykdyti vagos valymo, užpylimo darbai, nesuderinus šių darbų su aplinkos apsaugos tarnybomis, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo. Minėtame nutarime konstatuota, kad šiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 124.1. p., 124.3p. ir 126.4 p. reikalavimus, draudžiančius reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo; pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas ( išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutartimi G. M. (toliau Pareiškėjas) skundas dėl minėto nuarimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad G. M. padarytas pažeidimas įrodytas byloje surinktais duomenimis ir jis pagal ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d. nubaustas pagrįstai ir teisingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jos veikoje LR ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2003-10-20 atliekant žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės sklypo plane pažymėta riba tarp taškų 9-20 suformuota upelio Veiseistė vagos viduriu, buvusiu 2003-10-20, ką patvirtina 2003-10-20 žemės sklypo planas bei UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų plano, parengto 2011-12-20 UAB(duomenys neskelbtini), matosi, kad žemės sklypo riba tarp taškų 3-6 sutampa su upelio Veiseistė viduriu. 2003-10-20 ir 2011-12-20 atliktų kadastrinių matavimų tapatumą įrodo pateiktų žemės sklypo planų koordinačių žiniaraštis, esantis kitoje žemės sklypo planų pusėje. Nurodo, kad pareigūnas, skyręs administracinę nuobaudą, išskirtinai vadovavosi vien tik 2009 m. padaryta žemės sklypo topografine nuotrauka ir pareiškėjos R. Š. pateiktais įrodymais, kuriuose upelio Veiseistė vaga išsidėsčiusi skirtingai, nei G. M. nurodytuose dokumentuose ir žemės sklypo planuose. Nurodo, kad nepagrįstai buvo vadovautasi 2012-02-01 atlikto neplaninio, pakartotinio patikrinimo dėl upelio Veiseistė natūralios vagos išvada, nes nebuvo atsižvelgta, kad tuo metu buvo ypatingai daug sniego, per kurį vietomis nesimatė upelio vagos, likusi dalis upelio buvo išsiliejusi į kraštus po kelis metrus ir užšalusi, todėl įvertinus metų laiką, iškritusius kritulius, jų gausumą akivaizdu, kad tikrintojų padaryta išvada - upelio vagos dalis ištiesinta, padaryti nenatūralūs staigūs posūkiai, iškasta nauja vaga ją sutapatinant su sklypo riba, nepagrįsta ir neteisėta. Nebuvo realios galimybės dėl iškritusių kritulių, išsiliejusios upelio vagos, apsnigto ir užšalusio upelio Veiseistė pagrįstai ir teisėtai konstatuoti minėtus pažeidimus, be to, nebuvo panaudota atitinkama matavimo įranga, siekiant nustatyti upelio vagos tiesinimo darbus, posūkius ir jų atitikmenį žemės sklypo planams. Todėl mano, kad priimant nutarimą, buvo konstatuotos nepagrįstos ir neteisėtos išvados dėl upelio Veiseistė vagos pakeitimo ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nurodo, kad jo pateiktas aplinkybes patvirtina ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros, nagrinėjusios Pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, pateiktas 2012-02-28 atsakymas Nr. KA2-46 dėl R. Š. savavališkos statybos, šalia upelio Veiseistė įrengiant tvenkinį ir monolitinį akmeninį statinį, kuris pastatytas ant upelio su pralaidomis, kuriuo jį informavo, kad dėl sniego dangos neįmanoma nustatyti galimų pažeidimų Veiseistės upelio vagoje ar pakrantės apsaugos juostoje, todėl tyrimą atidėjo iki pavasarinio polaidžio pabaigos, apie gegužės mėn. Todėl, įvertinus pateiktas faktines aplinkybes, mano, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byla, buvo šališkas, nes pareiškėjo atžvilgiu tuo pačiu metu, esant tai pačiai sniego dangai ir kiekiui, buvo galima nustatyti neva padarytus upelio vagos pažeidimus, o kitu atveju - R. Š. atžvilgiu dėl sniego dangos nebuvo įmanoma nustatyti galimų pažeidimų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į G. M. apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad G. M. padarė nustatytus pažeidimus.
G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas neigia savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d., padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302 ¹¹ str. 1 d.).
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir esant pakankamai įrodymų, kad G. M. neteisėtai pakeitė Veiseistės upelio natūralią vagą, t. y. atliko šiuos veiksmus nesuderinus jų su aplinkos apsaugos tarnybomis, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimo, kaip to reikalauja norminiai aktai, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d.
Nors pareiškėjas savo kaltės dėl nustatytų pažeidimų nepripažino, teigdamas, kad upelio vagos nekeitė, tik valė upelio vagą, nežinojo, kad tam reikia leidimo, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina G. M. padarius nustatytus pažeidimus.
Liudytoja R. Š. parodė, kad 2011 m. gruodžio 1 d. atvažiavusi į savo sklypą pamatė iškastą upelio vagą. Iškeltoje civilinėje byloje dėl sklypų ribų nustatymo pamatė, kad byloje buvo pateikti seni dokumentai, kur buvo fiksuota upelio vaga taip, kaip rado ją iškastą. R. Š. atkreipė dėmesį, kad 2003 m. sudarytas planas ir nustatytos sklypų ribos buvo jai nežinant, ir plane atžymėtas griovys, o ne upelis. Tada kreipėsi į antstolę, kuri konstatavo, kad upelio vagos kasimas yra naujas ir upelis teka beveik pro medį, ko natūraliai negali būti. Tuo metu buvo padarytos fotonuotraukos, kurias pateikė agentūrai. Nei R. Š., nei jos sutuoktinis neatliko jokių kasimo darbų, nes toks upelio vagos pakeitimas buvo naudingas tik G. M., nes taip buvo atstatyta 2003 m. dokumentuose nubraižyta upelio vaga. Jai žinoma, kad upelį iškasė G. M..
Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atstovai G. U. ir V. R. parodė, kad gavus R. Š. skundą bei fotonuotraukas, 2011 m. gruodžio mėn. buvo atliktas patikrinimas vietoje ir tuo metu buvo nustatyta, kad upelio vaga atitinka 2003 m. dokumentus, tačiau matėsi šviežios kasimo žymės, t. y. tuo metu buvo fiksuota esama padėtis. Po to buvo gauti dokumentai ir tada buvo nustatyta, kad esama upelio vaga neatitinka 2009 m. dokumentuose - detaliajame plane ir topografinėje nuotraukoje užfiksuotą upelio padėtį, aiškiai matėsi, kad yra pakeista upelio vaga. Tiek valyti upelį, tiek keisti jo vagą be atitinkamų tarnybų darbuotojų sutikimų negalima.
G. M. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir apylinkės teisme nešališkai ištirti rašytiniai įrodymai: 2012-02-22 administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-3), Žemės sklypų ribų planai, detalusis planas, kurie patvirtina 2003 m., 2009 m., 2011 m. fiksuotas G. M. ir R. Š. sklypo ribas bei upelio vagą (b.l. 5, 11, 13, 26, 27, 28), fotonuotraukos ( b.l. 6), Kadastro žemėlapio ištrauka ( b.l. 14, 15), 2011 m. gruodžio 22 d. ir 201 2m. vasario 20 d. patikrinimo aktų išvados (b.l. 25, 16-17), paties G. M. paaiškinimas, antstolės R. S. protokolas.
Atlikus upelio Veiseistė vagos tekėjimo du patikrinimus, buvo nustatyta, kad pagal dokumentus – 2003 m. G. M. ir 2011 m. R. Š. žemės sklypų planus jų sklypų ribos skiriasi bei skiriasi upelio vieta. Tuo metu upelis tekėjo pagal 2003 m. planą. Vizualaus patikrinimo metu nustatyta, kad upės vagos dalis yra ištiesinta - upei būdingi natūralūs vingiai ištiesinti, padaryti nenatūralūs staigūs posūkiai, iškasta nauja vaga, ją sutapatinant su sklypo riba. Sulyginus su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu bei jo ruošimo metu daryta topografine nuotrauka, buvo nustatyta, kad minėtoje dokumentacijoje pažymėta upelio vaga nesutampa su patikrinimo metu rasta iškasta upelio vaga bei G. M. priklausančio sklypo riba. Įvertinus tyrimo rezultatus, buvo padaryta išvada, kad iki atliktų darbų buvusi natūrali upelio vaga 62 m. ruože 2011 m. dirbtinai pakeista ją užpilant. (b.l. 16-17).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad tiek jį nubaudusi institucija, tiek teismas nepagrįstai nesivadovavo 2003 m. žemės sklypo detaliojo plano duomenimis kaip faktu, patvirtinančiu, jog upelio vaga patikrinimo dienai sutapo su minėtame plane nurodyta vaga, kas patvirtina, jog ji nebuvo pakeista. Šis G. M. paminėtas dokumentas pagrįstai teismo buvo vertinamas abejotinai dėl sekančių aplinkybių - pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje esančio E. M. žemės ūkio paskirties sklypo detaliojo plano bei kadastro žemėlapio ištraukos ant ortofotografinio žemėlapio pagrindo matyti, kad upelio vaga yra skirtingos konfigūracijos nei 2003 m. sudarytame J. V. M. žemės sklypo plane. Iš 2011 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akto matyti, kad tuo metu rasta upelio vaga sutapo su 2003 m. J. V. M. žemės sklypo planu, tačiau skyrėsi nuo 2011 m. R. Š. žemės sklypo plane nurodytos ribos ir upelio vagos konfigūracijos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad upelio vaga buvo pakeista ją sutapatinant su 2003 m. sudarytame G. M. pirmtako J. V. M. žemės sklypo plane nurodyta sklypo riba. R. Š. parodė, kad 2003 m. sudarytas planas ir nustatytos sklypų ribos buvo jai nežinant ir plane atžymėtas griovys, o ne upelis, dėl ko ji kreipėsi į antstolę, kuri patvirtino ir konstatavo, kad upelio vagos kasimas yra naujas.
Nepagrįstas pareiškėjo skundo motyvas ir dėl šališko įrodymų vertinimo, kad patikrinimai buvo atlikti žiemą, buvo didelis sniego sluoksnis, kas sutrukdė objektyviai vertinti aplinkybes ir priimti pagrįstas ir teisingas išvadas, be to, nurodo, kad kitu atveju – pagal jo skundą dėl R. Š. padarytų pažeidimų nustatymo, dėl sniego dangos nebuvo įmanoma nustatyti galimų pažeidimų, ir patikrinimas buvo perkeltas pavasariui. Teismo posėdžio metu apklaustas Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros atstovas V. R. parodė, kad pats dalyvavo patikrinime dėl upelio vagos pakeitimo. Nors buvo vasario mėnuo, didelis sluoksnis sniego, tačiau upelio vaga gerai matėsi, tą patvirtina ir įvykio vietoje darytos nuotraukos (b.l. 36), todėl upelio tekėjimo vagą pamatyti nebuvo kliūčių, ir todėl, įvertinus realią tekėjimo vagą ir turimus dokumentus, galima buvo nustatyti, kad upelis dirbtinai tiesintas, pakeista natūrali jo tekėjimo vaga. O dėl G. M. skundo, kad R. Š. sužalojo apsauginę juostą, tyrimo atlikti nebuvo galimybės, nes per sniego dangą nebuvo įmanoma nustatyti, ar po ja yra žemė ar žolė, kas šiuo atveju turėtų esminę reikšmę, dėl ko patikrinimas buvo perkeltas pavasariui. Šie V. R. paaiškinimai nuoseklūs, logiški, jis yra pašalinis abiems pusėms asmuo, jokių aplinkybių, patvirtinančių jo suinteresuotumą duoti paaiškinimus kurios nors pusės naudai, nenustatyta, todėl netikėti duotais paaiškinimais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, bei padarė pagrįstas išvadas dėl G. M. kaltės, padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 51¹³ str. 3 d. ir 55 str. 1 d. Administracinė nuobauda už šių pažeidimų padarymą jam paskirta sankcijų ribose, nepažeidžiant LR ATPK 30, 30² ir 33 straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (LR ATPK 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.